Ginčas viešojoje erdvėje įsiplieskė dar 2020 m. vasarą, kuomet NVSC atsisakė sumokėti už jam suteiktas paslaugas nurodant, kad nevyko joks viešasis pirkimas ir dėl programavimo darbų nebuvo sudaryta rašytinė viešojo pirkimo sutartis, nors užsakovas visuomenei pats oficialiai pristatė tiekėjų sukurtą komunikacijos įrankį dar balandžio 7-ąją per spaudos konferenciją.
Į teismą persikėlusio ginčo nagrinėjimas užtruko beveik trejus metus, kol galiausiai apeliacinio teismo nutartis įpareigojo NVSC programėlės užsakovui atlyginti 102 348 eurų sumą, kuri atitinka tarp šalių raštu suderintą programėlės kūrimo sąmatą, bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pasak UAB IT sprendimai sėkmei atstovo, po šio teismo sprendimo atlėgo trejus metus persekiojęs nusivylimas. „Žinojome, jog tuomet siekdami operatyviai padėti savo valstybei spręsti svarbius klausimus elgėmės teisingai, todėl džiaugiamės, kad dėl kilusių nesutarimų teismas savo išaiškinimu galiausiai viską sustatė į vietas“ – sako jis.
Pasak Daivos Lileikienės, advokatų kontoros NOOR partnerės, teisiniu požiūriu tai buvo precedento neturinti situacija, nes NVSC, kaip perkančioji organizacija, turinti pareigą tinkamai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, jų nesilaikė ir tuo pasinaudodama bandė išvengti atsiskaitymo su tiekėju.
Šiuo atveju NVSC vykdė programavimo paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir pasirinko UAB IT sprendimai sėkmei savo tiekėju. Šiam NVSC tikslui gavo ir Vyriausybės finansavimą, visgi sutarties su tiekėju raštu taip ir neįformino. Pasak advokatės, tai ir buvo kertinė nesutarimo priežastis.
„Kai nėra raštiškai įforminta viešojo pirkimo sutartis, tiekėjas neturi teisinio pagrindo prašyti priteisti iš perkančiosios organizacijos skolos už suteiktas paslaugas, nebent įrodo nepagrįstą užsakovo praturtėjimą. Norint tą padaryti reikia įrodyti ir faktą, kad nukentėjęs asmuo neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos“ – aiškina teisines subtilybes advokatė.
NVSC laikėsi pozicijos, kad tiekėjui turi būti žinoma, kaip vyksta viešieji pirkimai ir kad jie užbaigiami rašytinės sutarties pasirašymu, todėl laikėsi pozicijos, kad programėlės kūrėjai šiuo atveju prisiėmė riziką, nes teikė paslaugas be sutarties.
Advokatė Eglė Aleksiejeva pastebi, kad būtent šioje vietoje situacija ir buvo ypatinga. „Pirma – paslaugos buvo susijusios su pandeminės situacijos valdymu ir jų reikėjo skubiai. Antra – tuomet dar nebuvo aiškaus tokių pirkimų organizavimo. Trečia – veikiant tokiomis aplinkybėmis tiekėjas pagrįstai tikėjosi ir pasitikėjo perkančiąja organizacija, kad nepaisant pirkimo įforminimo pirmiausia svarbu suteikti skubias paslaugas, o su juo bus atsiskaityta.
Trumpai tariant, tomis aplinkybėmis toks veikimas paslaugų teikėjui atrodė logiškas. Negana to – vėliau paaiškėjo, kad buvo ir gana įprastas. Dar 2020 m. vasarą buvo paviešinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos atlikta viešųjų pirkimų sutarčių kovai su COVID-19 apžvalga, pagrindžianti, kad karantino metu daug pirkimų vyko panašiai: pirma paslaugos – paskui įforminimas ir atsiskaitymas. Taigi, tai nebuvo įprastos aplinkybės, kuriomis būtų pagrįsta reikalauti didesnio tiekėjo atidumo viešųjų pirkimų procedūroms“ – apibendrina NOOR advokatė E. Aleksiejeva.
Teismas konstatavo, kad vien rašytinės sutarties nesudarymas negali būti vertinamas taip, jog tarp šalių iš viso nesusiklostė jokie teisiniai santykiai. Jei perkančioji organizacija iš tokių santykių gavo naudos, ji negali tiesiog nepagrįstai praturtėti tiekėjo sąskaita – turi atsiskaityti. Be to, šiuo atveju sutartis faktiškai neįforminta raštu dėl paties NVSC netinkamo veikimo, o tai, pasak teismo, nesudaro sąlygų perkančiajai organizacijai išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas.
„Be abejo, karantino aplinkybė šiuo atveju buvo gan svarbus aspektas teismui priimant sprendimą, tačiau ir ne karantino atveju gali faktinės aplinkybės susiklostyti taip, kad šios bylos sprendimai bus ateityje pritaikomi“ – sako NOOR advokatų kontoros partnerė Daiva Lileikienė.
