Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija ir Vyriausybė dviem sprendimais yra pripažinusi, kad „Foxpay“ akcininkė I. Trinkūnaitė, kaip investuotoja, neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tačiau dabar aiškėja, kad toks sprendimas priimtas ne tik dėl ilgamečių santykių su už sukčiavimą ne kartą teistu Vilhelmu Germanu.
Pirmas sprendimas dėl I. Trinkūnaitės komisijoje priimtas 2024 m. kovo 15 dieną, kai šiai verslininkei uždrausta įsigyti M. Navicko valdomą įmonę „LITLAB“, o antras – 2024 m. gegužės 16 dieną, kai I. Trinkūnaitės finansinių technologijų bendrove „Foxpay“ pradėjo domėtis Lietuvos bankas. Šiuos abu komisijos sprendimus patvirtino Vyriausybė savo nutarimais.
M. Navickienės sutuoktinis Mindaugas su I. Trinkūnaite ir jos teistu gyvenimo draugu V. Germanu turėjo gana artimus verslo ryšius.
Juos siejo ne tik „Foxpay“, kur M. Navickas buvo valdybos nariu, trumpai ėjo direktoriaus pareigas, bet taip pat ir „iSun Lithuania“, kur M. Navickas irgi ėjo direktoriaus pareigas ir pagal M. Navickienės deklaraciją yra akcininkas. M. Navickas ir I. Trinkūnaitė taip pat kartu yra ir asociacijos „Crypto Economy Organisation“ valdybos nariai.
Negana to, M. Navickas trumpai buvo įdarbinęs V. Germaną savo įmonėje „LITLAB“, o M. Navickienė su I. Trinkūnaite, jos gyvenimo draugu V. Germanu ir abiejų šeimų vaikais 2023 metų vasario mėnesį skrido nemokamai į Dubajų privačiu reisu, o šiai detalei išaiškėjus turėjo pasitraukti iš pareigų.
Užkliuvo ryšiai dar ir su kitu verslininku
Vertindama I. Trinkūnaitės patikimumą gegužės mėnesį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija iš naujo surinko visų institucijų turimą informaciją ir priėjo prie išvados, kad I. Trinkūnaitė negali būti laikoma patikima investuotoja, ir ne tik dėl santykių su teistu gyvenimo draugu V. Germanu, su kuriuo moteris augina 3 vaikus.
Beje, santykius su V. Germanu, kuris anksčiau vadinosi Viliumi Žideliu, I. Trinkūnaitė palaikė ir 2022 metais, kai įsigijo „Foxpay“ ir kai buvo vertinama toje pačioje komisijoje.
Valstybės saugumo departamentas įvertino, kad su I. Trinkūnaite susiję asmenys turi ar praeityje turėjo didinančių rizikų ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.
Detalesnę informaciją, kaip galima suprasti iš Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos protokolo, departamentas pateikė atskirais raštais, kurie nėra vieši, bet iš dokumentų galima suprasti, kad įvairių klausimų kelia būtent įvairūs V. Germano ryšiai, kurie suponuoja rizikos veiksnius dėl šio asmens pažeidžiamumo.
„Investuotojai, artimai susijusiai su V. Germanu, kyla rizika, kad V. Germanas galėtų siekti paveikti investuotoją ir jos valdomą bendrovę „Foxpay“ ar daryti kitokią įtaką jai valdant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame ūkio sektoriuje veikiančios bendrovės akcijas“, – teigia komisija.
Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė informaciją apie V. Germano teistumus, kurie jau buvo aprašyti anksčiau. V. Germanas yra nuteistas tris kartus: 2014, 2015 ir 2016 metais ir nuo 2018 metų spalio iki 2019 metų rugsėjo atliko laisvės atėmimo bausmę.
2022 metų gegužę Lietuvos institucijoms šie faktai turėjo būti žinomi, kaip ir tai, kad I. Trinkūnaitė su V. Germanu yra šeima. Bet komisijos protokole rašoma, kad „institucijoms investuotojos ryšiai su V. Germanu nebuvo žinomi „Foxpay“ įsigijimo vertinimo metu“.
Kaip tai galėjo nutikti, nėra žinoma, bet norėdama pirkti M. Navicko „LITLAB“ 2024 metais I. Trinkūnaitė nurodė, kad jos artimoje aplinkoje teistų asmenų nėra, tad iš esmės pamelavo.
Gegužės mėnesio komisijos išvadose nauja yra Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, arba karinės žvalgybos, informacija apie netiesioginius I. Trinkūnaitės ryšius su verslininku, „Lewben“ įkūrėju Viliumi Kavaliausku per asociaciją „Crypto Economy Organisation“.
„Lewben“ figūravo žurnalistikos tyrimų centro „Siena“ tyrime 2022 metais, kaip aptarnaujanti Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo oligarchus Aliaksejų Aleksiną ir Aleksandrą Zaicevą bei kaip steigianti klientams įmones valkatų lindynėse bei sandėliukuose, o tai yra rizikos faktorius, rodantis galimas pinigų plovimo schemas. „Lewben“, kuri dabar vadinasi „Noewe“, tos pačios komisijos anksčiau yra buvusi pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų.
Kas įdomu, kad priimti komisijai sprendimą padėjo ir Kriminalinės policijos biuro informacija, o tai reiškia, kad esama neviešos, galbūt šiuo metu tyrimuose figūruojančios informacijos arba duomenų.
Ką nusprendė Vyriausybė
Vyriausybė nusprendė, kad „Foxpay“ savininkė I. Trinkūnaitė, kaip investuotoja, neatitinka nacionalinio saugumo interesų kriterijų ir apribojo jos, kaip akcininkės, teises: ji negali balsuoti akcininkų susirinkime, negali naudotis kitomis neturtinėmis akcininko teisėmis.
Lietuvos bankas savo neplaninio tyrimo galutinai nėra baigęs, tačiau ketvirtadienį pranešė, kad iš dalies apribojo „Foxpay“ naudojimąsi mokėjimų sistema „Centrolink“, tik tie apribojimai nėra taikomi su viešuoju sektoriumi susijusiems bendrovės mokėjimams.
Reikia turėti mintyse, kad „Foxpay“ paslaugomis naudojasi Valstybinė mokesčių inspekcija, „Regitra“, Muitinės departamentas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Informatikos ir ryšių departamentas, Aplinkos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus oro uostas, daugybė poliklinikų ir ligoninių.
„Centrolink“ sudaro technines galimybes per Lietuvos banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) visiems Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams.
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios „Foxpay“ veiklos.
Užuominos apie privačius skrydžius dar kovą
M. Navickienė iš ministrės pareigų atsistatydino portalui 15min.lt paviešinus, kad politikė ir jos šeima 2023 metų vasarį privačiu lėktuvu skrido su I. Trinkūnaite ir V. Germanu į Dubajų, nors prieš tai dievagojosi, kad šių asmenų beveik nepažįsta, o bendravimas su jais yra labai retas.
Politikė tuomet nesugebėjo prisiminti, ar apmokėjo savo šeimos gyvenimo išlaidas Dubajuje, nes esą šia informacija disponuoja jos vyras, kuris išvyko į tolimą kelionę motociklu. Paskui su sutuoktiniu M. Navickienė susisiekė, sužinojo, kad už nieką nemokėjo, deklaravo kelionę kaip dovaną ir susimokėjo mokesčius.
Kas įdomu, kad Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija savo kovo mėnesio išvadose apie I. Trinkūnaitę užsimena, kad jiedu su V. Germanu viešina įrašus socialiniuose tinkluose iš bendro gyvenimo ir skrenda privačiais skrydžiais į užsienį, taip pat ir su kitais šeimos nariais.
„Institucijos komisijai nurodė, kad investuotoja ir V. Germanas yra sugyventiniai, augina 3 bendrus vaikus, V. Germanas viešino poros įrašus iš bendro gyvenimo socialiniuose tinkluose, jie iki šiol kartu skrenda privačiais skrydžiais į užsienį, taip pat ir su kitais šeimos nariais“, – teigiama išvadose.
Nėra aišku, ar šiuo atveju turimas mintyje skrydis su M. Navickiene bei jos šeima, nes jų ryšys yra tolimas: I. Trinkūnakitė yra M. Navickienės sutuoktinio Mindaugo brolio žmonos sesuo.
Ką blogo padarė Germanas?
Portalas tv3.lt gavo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį V. Židelio byloje, kur jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Paskui V. Židelis persivadino į V. Germaną.
Byloje pateikta net 16 epizodų, kai V. Germanas apgaule įgijo ar siekė įgyti svetimą turtą, ir vienas epizodas, kai pas jį buvo rasta padirbtų 500 eurų banknotų.
Iš bylos matyti, kad V. Germano veikimo modelis buvo gana paprastas: jis nusimatydavo įmonę ir suvaidindavo, kad ketina iš jos ką nors pirkti – pavyzdžiui, kompiuterius, kameras, objektyvus ar kitą brangią įrangą. Tuomet fiktyviai suvaidindavo, kad pervedė pinigus per kredito įstaigą ir prekes pasiimdavo. Bendra jo nusikaltimų turtinė žala šioje byloje siekė 161 tūkst. eurų, kai kurių nusikaltimų jis nepabaigė įgyvendinti.
