skubioji pagalba

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje startuoja naujovė – pacientų pavėžėjimas. Tiesa, kol kas tai – tik bandomasis projektas tam tikrose savivaldybėse. Be to, jis bus pradėtas tik nuo tam tikrų paslaugų poreikį turinčių pacientų. Bet jau nuo lapkričio 1 d. pavėžėjimas dalyje Lietuvos startuos pilna koja ir truks iki kitų metų liepos.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vykusiam NATO viršūnių susitikimui ruošėsi ne tik policija, kariuomenė ar kitos tarnybos, bet ir medikai. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) buvo viena iš dviejų pagrindinių ligoninių Vilniaus mieste, turėjusių užtikrinti sveikatos paslaugas renginio dalyviams.

Šį savaitgalį – 390 pacientų, kasdien apie 260–300 ir daugiau besikreipiančiųjų pagalbos, tarp jų – nuo kelių iki keliolikos dėl sunkių traumų stacionarizuojamų pacientų. Tokiu krūviu šiuo metu dirba LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyrius (Traumatologijos punktas) Laisvės al.

Prasidėjus tarptautinėms karinėms pratyboms „Geležinis vilkas 2023-1“ antradienį pagal pratybų scenarijų vyko sužeistųjų transportavimas sraigtasparniu į Kauno klinikas. Masinės nelaimės simuliacijos metu į ligoninę atgabenta 30 sužeistųjų. Įspūdžiais iš pratybų plačiau pasidalino Kauno klinikų skubios skubios pagalbos skyriaus specialistai.  „Šiandien Kauno klinikose vykdoma masinės nelaimės simuliacija.

Į ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrius plūstantys pacientai su jau kelias savaites skaudančia koja, „atsibodusiu“ kosuliu ar į įsisiurbusią erkę panašiu spuogu – medikų kasdienybė. Vis tik jie įspėja, kad skubiosios pagalbos gydytojų rezervai suteikti pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia, nėra begaliniai. Todėl ir nereikėtų piktintis, kai neskubiais atvejais iš pacientų paprašoma susimokėti arba kreiptis į šeimos gydytoją.

„Darbas Skubiosios pagalbos skyriuje turbūt yra pats dinamiškiausias darbas medicinos sektoriuje“, – sako vienas pirmųjų skubiosios medicinos gydytojų Lietuvoje Paulius Uksas. Pasak jo, budėjimo metu tenka nuolat susidurti su situacijomis, kai nėra nei kada atsisėsti, nei į tualetą nubėgti. Įtemptas darbo ritmas pareikalauja daug ištvermės, kantrybės ir fizinių jėgų, tačiau, kaip gydytojas juokauja, galiausiai kiekvienas budėjimas vis tiek baigiasi 8 valandą ryte.

Nesiliaujant gripo ir kitų peršalimo ligų bangai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninė skubiai perspėja tėvus – pacientų labai daug, tad ir palaukti gali tekti ilgiau. Žinute apie tai gydymo įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Esant didžiuliams pacientų srautams Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, gydytojų konsultacijų gali tekti palaukti iki 6 valandų.

Lietuva virto viena didele čiuožykla. Ant kelių, šaligatvių dėl lijundros susiformavo ledas, šalies skubiosios pagalbos skyriuose nutįso paslydusių ir kaulus susilaužiusių eilės. O dalyje gydymo įstaigų žmonės valandų valandas laukia koridoriuose, kol jiems bus suteikta pagalba: žmonės susilaužė, susimušė kojas, riešus, blauzdikaulius, čiurnas. Maža to, dėl prastų orų į Lietuvą neatvyko ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Atėjus šaltajam sezonui traumatologams prasideda tikras darbymetis. Slidžiais takais vaikščiojantys žmonės ne visuomet išsilaiko ant kojų, o kritimas neretai baigiasi skaudžiais sužalojimais arba kaulų lūžiais. Tiesa, mokslininkai antrina statistikai: moterims kaulai lūžta gerokai dažniau nei vyrams, net ir vyresnio amžiaus, arba jaunimui.  „Vyresnio amžiaus žmonėms kaulų lūžiai yra ne tik dažnesni, bet ir sunkiau gydomi.

Turbūt ne vienam teko susidurti su situacija, kai skubiosios pagalbos prireikia tuo metu, kai šeimos gydytojas ar kitas ligą prižiūrintis specialistas nedirba. Ligonių kasos pažymi, kad tokiais atvejais priėmimo skyrius ne visada yra pirmoji stotelė, kur žmogui reikėtų kreiptis. Pastaruoju metu Klaipėdoje nutiko net du tragiški atvejai, kai sunegalavę asmenys kreipėsi pagalbos į ligoninę, bet aplankę ne vieną įstaigą galimai nesulaukę tinkamos pagalbos netrukus mirė namuose.

Savaitgalį sostinėje pro langą iškrito moteris, kuri galimai ketvirtajame daugiabučio namo aukšte bandė nuvalyti langus. Deja, tačiau moteris po šio kritimo neišgyveno. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas įspėja žmones būti atsargiais, nes dauguma tokių kritimų neišgyvena, o išgyvenusiems tenka gyventi su sunkiomis patirtos traumos komplikacijomis.

Gegužės 22 dieną Kaune pasiektas Lietuvos rekordas: skubiosios medicinos gydytojai išmokė gaivinti daugiausiai žmonių per vieną dieną. Vos per 7 valandas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginyje „Kaunas Gaivina“ skubiosios medicinos gydytojams pradinio gaivinimo veiksmų pavyko išmokyti daugiau nei 700 žmonių. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. dr.

Kai kurie gyventojai stebisi, kodėl, nors jaučiasi prastai, karščiuoja, sergant COVID-19 nėra guldomi į gydymo įstaigą. Gydytojai gi pabrėžia, kad yra aiškios taisyklės, kam susirgus reikia gultis į ligoninę, o kam – pakanka gydytis namuose. Į portalą tv3.lt kreipėsi sutrikusi moteris. Vilnietė Aurelija teigė, kad ji kiek suglumusi dabar stebi vaizdo reportažus iš kovidinių skyrių ligoninėse, kur tiek daug sunkių pacientų.

Artėjant spalio 1 d. gyventojams primenama, kad skubiąją pagalbą bus galima išsikviesti tik vienu numeriu – 112. Tiesa, ir surinkus anksčiau galiojusius numerius, bus atsiliepta, tačiau nurodyta, kad skambintų kitu numeriu.

Besitęsianti kaitra šalyje didina krūvius ir medikams priėmimo-skubios pagalbos skyriuose. Ten plūsta ne tik nudegę saulėje ar perkaitę, vabzdžių sugelti tautiečiai. Dalis jų dėl šilumos smūgio ar paūmėjusių lėtinių ligų atsiduria ir reanimacijoje. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytoja Vaida Vaitkeliūnaitė, šalį jau užplūstant ne pirmai karščio bangai akivaizdžiai išaugo pacientų srautas. „Vidutiniškai per parą šiuo metu sulaukėme apie 220 pacientų.

Jei kur regione išsikvietę greitąją medicinos pagalbą (GMP) jos sulauksite po kelių valandų, o gal ir kitą dieną – nenustebkite. Tokie kiek makabriški apibendrinimai taikomi dabartinei realybei apibūdinti: tiek merai, tiek GMP stočių atstovai konstatuoja, kad greitoji pagalba dėl neproporcingo finansavimo rajonuose tik tolsta nuo žmonių. Jau dešimtmetį vis labiau kaistanti „raudona lemputė“ dėl GMP tinklo optimizavimo, panašu, pasiekia apogėjų.

Nežinia, kada atsidursime ant to slenksčio, kai žmogus negaus lovos ar gyvybiškai svarbios įrangos. Tokiai tiesai į akis siūlo žiūrėti Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas Martynas Gedminas. Medikas neslepia, kad žmonių energija senka, akys liūdnėja, o laiku nepriimamos priemonės gali vesti prie visai katastrofiškų padarinių. Medikas konstatuoja, kad darbų karuselė tik sukasi, tačiau viskam yra savo ribos.

Jaunieji gydytojai vis garsiau kalba apie sudėtingas darbo COVID-19 pandemijos metu sąlygas. Nenormuotas darbas, nežinia, kada apskritai jį baigs, apmokymų stoka – visa tai kelia tiek medikų pyktį, tiek nerimą dėl ateities, ar dalis personalo „neatkris“. „Ministras dekompensavęs. Vyriausybė nekoordinuota. Prieš rinkimus esminiai sprendimai vilkinami. Prieš valdžios perdavimą, atrodo, situacija specialiai sabotuojama. Įstaigų vadovai dekapituoti. Aplaidumas stulbina.

Siekiant modernizuoti ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyrių darbą Lietuva planuoja įsidiegti užsienyje populiarias skubiosios telemedicinos paslaugas. Kitų metų pradžioje dvylikoje gydymo įstaigų pradės veikti pilotinis Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas skubiosios telemedicinos paslaugų teikimo projektas, kuriuo siekiama padidinti skubiosios medicinos paslaugų prieinamumą.

Termometrų stulpeliams kylant aukštyn vis labiau kaista ir tautiečių galvos. Tačiau ieškodami atgaivos prie vandens telkinių ar kur gamtoje, parkuose žmonės gali prisidaryti ir bėdų. Gydytojai primygtinai įspėja karščių pasisaugoti ne tik pramogų gamtoje be alkoholio neįsivaizduojantiems asmenims, bet ir lėtinių ligų turinčiuosius.

Karantino metu stipriai apribojus medicininių paslaugų teikimą šalies gydymo įstaigose nestinga besiskundžiančiųjų dėl neužtikrinamos reikiamos pagalbos. Pacientai piktinasi, kad be koronaviruso šiandien kitų ligų kaip ir neliko, tad jaučiasi paprasčiausiai palikti „už borto“. Ir nors formaliai poliklinikos pagalbą teikia nuotoliniu būdu, patys gydytojai neslepia jaučiantys nerimą, kas bus, jei tokie karantino ribojimai užtruks ilgesnį laiką.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė primena, kad šalyje įvedus ekstremalią padėtį įstaigoje uždraustas pacientų lankymas, sustabdytos planinės operacijos, ambulatorinės ir kitos paslaugos. Vis dėlto nors ligoninė yra numatyta kaip rezervinė priimti koronavirusu sergančius pacientus, apsaugos priemonių ji sako neturinti pakankamai. Įstaiga primenanti, kad šiuo metu ligoninėje teikiama tik skubi medicinos pagalba, jei reikia, guldant pacientus į ligoninę.

Kartais žmonės patenka į situaciją, kuomet jų gyvybei iškyla pavojus ir skubama į greitosios pagalbos skyrius. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas kasdien susiduria su adrenalinu ir situacijomis, kai žmonių gyvybė kabo ant plauko.

Vyresni žmonės dar atsimena nuo pirmosios pagalbos vaistinėlės neatsiejamą „žarnelę“, skirtą arteriniam kraujospūdžiui stabdyti. Jau kuris laikas šios medicinos priemonės pirmosios pagalbos rinkinyje rasti neįmanoma, tačiau specialistai ramina – tam yra veiksmingų alternatyvų. Be to, greitai kiekvieną pirmosios pagalbos vaistinėlę reikės papildyti nauju dalyku – skubios medicinos pagalbos turniketu.

Viešojoje erdvėje kartais vis pasirodo istorijų, kai žmonės, atvykę į priėmimo skyrių savo automobiliu arba turėdami gydytojo siuntimą, skundėsi laiku nesulaukdavę pagalbos ar buvę siunčiami į kitą gydymo įstaigą. Kiek tokiose situacijose esama nesusipratimo, o kiek – tiesos, klausiame Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMP) direktoriaus, GMP asociacijos valdybos pirmininko Nerijaus Mikelionio.

Po publikacijos apie tai, kaip po rankos lūžio keli mėnesiai panevėžietei Respublikinėje Panevėžio ligoninėje tapo pragaru, į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi dar viena su panašia situacija šioje įstaigoje susidūrusi moteris.  Regina (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.) pasakojo, kad neseniai lygiai tą patį, kas aprašyta kitoje istorijoje, išgyveno patyrusi padikaulio lūžį.

Pramogaudami susižalojote koją, darbuodamiesi sode stipriai susižeidėte pirštą ir skubate kviesti greitąją medicinos pagalbą? Specialistai primena, kada tą daryti būtina, o kada net ir savo transportu atvykus į priėmimo skyrių žmogus gali būti paprašytas susimokėti. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMP) direktorius Nerijus Mikelionis sako, kad mažiausiai 30 proc. greitosios pagalbos iškvietimų yra netikslingi. „Neretai iš tikrųjų pakaktų tik šeimos gydytojo konsultacijos.

Suskaudo dantį naktį ar per šventes? Kentėkite, bent jau tokį patarimą pažeria Sveikatos apsaugos ministerija, sukanti galvą, kaip spręsti skubios odontologinės pagalbos suteikimo problemą Lietuvoje. Jeigu apie Vilnių ir Kauną gyvenantys pacientai dar gali tikėtis nuskausminamųjų, tai atokesnių miestų gyventojai laiką leidžia užsiimdami naudos neduodančia savigyda ar ieškodami nelegalių dantistų.

Baigus atlikti septynių iš penkiolikos tikrinamų rajoninių ligoninių planinę kontrolę paaiškėjo pažeidimai nustatant ir gydant ūminį galvos smegenų insultą. Pasirodo, pacientai ne visada galėjo gauti kokybišką gydymą, kokį gautų insultų klasteriams priklausančiuose centruose.

Rajonų ligoninių medikai susirūpino savo saugumu darbe. Nuo girtų, kumščiais mosuojančių ir agresyvių pacientų pavargusios rajonų ligoninės ginkluojasi pagalbos mygtukais, o didžioji Panevėžio ligoninė dėl tokių atvejų ėmė samdytis net apsaugą. Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių darbuotojai neslepia, kad dažnai iš ligoninės jiems pirmiesiems tenka atlaikyti net gyvybei pavojingus pacientų išpuolius.

Skambinantieji bendruoju pagalbos telefonu 112 turėtų būti budrūs, mat jei jų skambutis pasirodys betikslis ar piktybiškas, toks pasikalbėjimas gali atsieiti apvalią sumą. Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojai neslepia, jog tenka išgirsti visko – nuo įžeidinėjimų iki skundų dėl nenuvalyto kelio ar neblaivių piliečių pasakojimų.

Šeima Panevėžio rajone kaltina medikus, kad dėl jų abejingumo mirė 66-erių giminaitis. Iškviesta greitoji pagalba atsisakė vežti į ligoninę nuo plaučių ligos dūstantį pacientą. Kai artimieji patys vyrą nuvežė pas šeimos gydytoją, jis staiga mirė poliklinikos koridoriuje taip ir nesulaukęs pagalbos.  Žmonės piktinasi, kad ant kėdžių laukiamajame uždususio vyro nepuolė gaivinti ir medikų personalas, nors įstaiga ir turi naujausią automatinį defibriliatorių.

Neseniai viešumoje pasirodžiusi žinia apie savaitgalį Kaune suklupusį ir net valandą gaivintą vyrą nepaliko abejingų – žmonės negailėjo gerų žmonių kauniečio gyvybę išgelbėjusiems pareigūnams ir medikams. Vis dėlto šie neslepia, kad pavykęs atgaivinimas nėra garantas, kad žmogus išgyvens. Gydytojai pabrėžia, kad kuo gaivinimas ilgesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad nelaimėliui pavyks atsigauti.

Su širdies sutrikimais į ligoninę kreipęsis Linas (vardas žinomas ir pakeistas – aut. past.) liko priblokštas, kai po kardiologo apžiūros priėmimo skubiosios pagalbos skyriuje gavo kvitą su 31 euro suma apmokėjimui. Gydytojai gi sako, kad jei žmogui nereikia skubiosios pagalbos, tokia praktika yra įprasta.   Spalio pirmąją pasijutęs prastai Linas nusprendė vykti tiesiai į Respublikinę Panevėžio ligoninę.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojams trūko kantrybė: atvykę į iškvietimą neretai jie randa per didelio svorio pacientus, kuriems pernešti paprasčiausiai pristinga rankų. Kadangi daugelis brigadų sudarytos iš poros medikų, o artimųjų ir ugniagesių pagalbą paciento pernešimui pasitelkti pavyksta ne visada, minimalų trijų GMP brigados narių skaičių siekiama nustatyti įstatymu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia pakeitimus, kurie skubiąją pagalbą leis gauti greičiau ir arčiau namų. Pagal naują tvarką skubioji pagalba bus skirstoma į kelis lygius ir padės sumažinti atskirtį tarp didmiesčių ir regionų. Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, ši tvarka – pamatai ruošiamai sveikatos sistemos reformai.

Prasidėjus šiltajam sezonui, keliaujant į gamtą, turistinį žygį būtina nepamiršti vieno iš svarbesnių kelionės elementų – pirmosios pagalbos dėžutės. „Atkreipiu dėmesį, kad tinkamai suteikus pirmąją pagalbą sveikimo procesas yra daug greitesnis, todėl labai svarbu apgalvoti ką įsidėsite į kelionę“, – pranešime spaudai teigia Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Gintarė Nemuraitė.