Praėjusių metų birželį Vyriausybė patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams.
Vienas iš numatytų tikslų transporto sektoriuje – mažos taršos zonos Lietuvos miestuose. Darbotvarkėje numatyta, kad jas šalies miestų savivaldybės turi nustatyti iki 2023 m. pradžios.
Šis tikslas buvo pakartotas ir šiemet atnaujintame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane. Tai reiškia, kad šios zonos turi būti nustatytos per artimiausius kelis mėnesius.
Parengti nespėjo
Susisiekimo ministerija žadėjo iki spalio 15 d. pateikti rekomendacijas savivaldybėms, kaip turėtų būti nustatomos mažos taršos zonos. Visgi savo pažado ministerija neįvykdė.
„Mažos taršos zonų rekomendacijos yra rengimo procese“, – jau praėjus terminui naujienų portalui tv3.lt teigia ministerijos atstovai.
Pasak jų, vyksta komandinis darbas – Susisiekimo ministerijos parengtos rekomendacijos šiuo metu derinamos su Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos savivaldybių asociacija ir pačiomis Lietuvos savivaldybėmis, siekiant paruošti visoms suinteresuotosioms pusėms tinkamą dokumentą.
„Tikimasi, kad bendras, visų suinteresuotųjų šalių lūkesčius atliepiantis dokumentas bus paviešintas šių metų pabaigoje.
Kadangi dokumentas vis dar rengiamas, išlieka tikimybė, kad kai kurie punktai gali būti koreguojami, todėl išskirti esminius principus savivaldybėms šiame etape nebūtų tikslinga“, – rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
Laukia gairių
Naujienų portalas tv3.lt prieš kurį laiką klausė miestų savivaldybių atstovų, ar jie jau yra numatę vietas, kur atsiras mažos taršos zonas.
Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis teigė, kad nors pareiga savivaldybėms nustatyti mažos taršos zonas yra nuo sausio 1 d., rekomendacijų projektą, kaip tą padaryti, savivaldybė gavo tik rugsėjo pradžioje.
„Trūksta aiškumo dėl šio reikalavimo įgyvendinimo, jo tikslų, apimčių, kontrolės mechanizmų, todėl vis dar vyksta aiškinimasis ir diskusijos“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės atstovas.
Susisiekimo ministerijos gairių dėl mažos taršos zonų laukia ir Panevėžys.
„Gavus šias rekomendacijas jomis bus vadovaujamasi sprendžiant dėl mažos taršos zonų priemonių“, – naujienų portalui tv3.lt atsakė Panevėžio atstovai.
Vilnius svarsto variantus
Vilniaus miesto savivaldybė tuomet teigė, kad sprendimas bus priimtas jau artimiausiu metu.
„Vilniaus miesto savivaldybė svarsto ir artimiausiu metu planuoja nustatyti mažos taršos emisijos zoną(s). Šiuo metu renkama informacija ir nagrinėjami galimi variantai.
Tarybos sprendimai bus parengti ir priimti gavus specialistų išvadas ir siūlymus“, – sakė savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Rimantas Baravykas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai naujienų portalą tv3.lt informavo, kad kol kas jokių pasikeitimų dėl mažos taršos zonų nėra. Visgi aiškesnis paveikslas ryškėja parengtame sostinės darnaus judumo plano veiksmų plane iki 2024 m.
Plane numatyti trys etapais, kaip būtų įvedamos mažos taršos zonos Vilniaus mieste. Pirmajame etape mažos taršos zona būtų paskelbtas Vilniaus senamiestis.
Antrajame etape mažos taršos zona išsiplėstų per visą centrinę miesto dalį, apimtų ir dalį Naujamiesčio bei Šnipiškių.
Trečiajame etape mažos taršos zona apimtų teritoriją iki Žalgirio gatvės, visą Naujamiestį ir dalį Naujininkų teritorijos prie geležinkelio.
„Tokią zoną sukūrus, bus ribojamas taršių automobilių patekimas į zoną. Skaičiuojama, kad sumažinus automobilių srautą 10 procentų, išmetamųjų kietųjų dalelių (KD10) kiekis sumažėtų 31 proc. (nuo 0,1 iki 0,07)“, – rašoma veiksmų plane.
Preliminariai skaičiuojama, kad mažos taršos zonos įrengimas kainuos 200 tūkst. eurų.
Kaunas renkasi du etapus
Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius naujienų portalui tv3.lr pasakojo, kad mažų emisijų zona pasirinkta kaip priemonė vystyti darnų judumą Kauno mieste.
„Ja norime paraginti gyventojus kelionėms rinktis gamtai ir sveikatai draugiškus būdus: eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiais ar paspirtukais“, – teigė jis.
M. Matusevičiaus teigimu, tai bus įgyvendinama dviem etapais. Planuojama, kad pirmasis, bandomasis, etapas bus iki 2023 m. ir apims eismo ribojimą senamiestyje. Antrąjį siekiama įvykdyti iki 2030 m. Jis apims visą Kauno miesto centrinę dalį.
„Prie įvažiavimų būtų įrengiamos išmaniosios kameros, fiksuojančios į zoną įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Jos nuskaitytų valstybinius numerius bei įvertintų, ar transporto priemonė atitinka keliamos emisijos reikalavimus. Nustačius jų neatitikimą, transporto priemonė būtų apmokestinama už įvažiavimą į mažų emisijų zoną“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Klaipėda didina rinkliavas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad uostamiestyje į mažos taršos zonas žvelgiama per rinkliavos už automobilių stovėjimą didinimą.
Kainos, anot R. Mockaus, Klaipėdos centrinėje dalyje jau išaugusios.
Taip pat, pasak uostamiesčio atstovo, vyksta Klaipėdos senamiesčio remontas, po kurio jis bus labiau pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams, o ne automobiliams.
„Mąstome, kad kai kurios gatvės galėtų tapti tik pėsčiųjų zonomis“, – tvirtino R. Mockus.
Jo teigimu, Klaipėda tikrai neketina visiškai uždrausti įvažiavimo į miesto centrą automobiliams, tačiau ketina skatinti senamiestyje judėti pėsčiomis arba dviračiais būtent per gerinamą infrastruktūrą ir rinkliavos didinimą.
Visgi R. Mockus neatmetė galimybės, kad ateityje uostamiestyje į senamiestį galės įvažiuoti, pavyzdžiui, tik elektromobiliai.
Iki 2045 m. neliks benzininių ir dyzelinių automobilių
Visgi ateityje numatytos dar griežtesnės priemonės nei mažos taršos zonos. Aplinkos ministerija sieks, kad per artimiausius dešimt metų, tai yra iki 2030 m., elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų pusę visų transporto priemonių šalies automobilių parke.
Taip pat tikimasi, kad iki 50 proc. bus sumažintas įprastais degalais – benzinu ir dyzelinu – varomų automobilių skaičius miestuose.
Per dvidešimt metų iš kelių turės išnykti benzininiais ir dyzeliniai automobiliai.
Plane numatoma, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomos alternatyviais degalais, Lietuvoje nebus registruojamos.
Pats tolimiausias ir ambicingiausias plano tikslas – iki 2045 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.
