Vyriausybė birželį posėdyje iš esmės pritarė Seimo narių siūlymui išplėsti užstato sistemą į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlymas apima specifinę nedidelę dalį stipriojo alkoholio, kurį galime rasti parduotuvių lentynose. Dažniausiai sutinkamos prekės: „rašalu“ vadinamas pigus vynas arba jau brangesni gėrimai skardinėse. Taromatai taip pat surinktų panašią tarą, jei į ją būtų išpilstyta šalta kava ar sirupai.
Seimo nariai, įskaitant ir pačius valdančiuosius, nori daugiau nei Vyriausybė. Parlamentarai siūlo į taromatų sistemą įtraukti visas stipriųjų gėrimų pakuotes: degtinės, viskio, brendžio, šampano, vyno stiklinius butelius.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad 85 proc. gyventojų tvirtina, kad dalyvavimas užstato sistemoje jiems padeda rūšiuoti.
„Man atrodo, kad visų interesas yra, kad rūšiavimas eitų pirmyn. Gali būti skirtingų matymų, kaip tą įgyvendinti“, – sakė A. Gedvilienė.
Verslas nenori iš naujo investuoti, reforma pražudytų įmones
Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Robertas Klovas teigia, kad kitose šalyse sėkmingą užstato sistemos taikymą užtikrina stabilumas. Jo teigimu, prieš pusantrų metų buvo pradėta vystyti konteinerinė pakuočių surinkimo sistema, per tą laiką savivaldybės, atliekų tvarkytojai ir verslo organizacijos vykdė pirkimus, ruošėsi, kad būtų įgyvendinta įstatymuose nustatyta tvarka.
„Viskas baigėsi tik ką. Dabar jau galima būtų laukti rezultatų, kurie visa apimtimi pasimatytų po kokių dvejų metų. Manome, kad šiame etape keisti žaidimo taisykles, nežinant, kokių rezultatų duos prieš pusantrų metų priimtas sprendimas, būtų ankstyvas sprendimas. Reikėtų, mažų mažiausia, duoti tam laiko. Verslas investavo į konteinerinę sistemą. Priėmus šį sprendimą, reikėtų papildomai investuoti į užstato sistemą“, – teigė R. Klovas.
„Retorinis klausimas, kas prisiims atsakomybę, jeigu nepasiseks? Verslas išsileido ten, išsileis ten ir vis tiek jam reikės sumokėti baudos mokesčius. Gal verta sudaryti galimybes verslui leisti dirbti su konteinerine sistema ta imtimi, kuri yra dabar ir jeigu pasirodys, kad jam nesiseka, jis pats sugužės į tą užstato sistemą, kaip sugužėjo Suomijoje“, – pridūrė jis.
R. Klovas pabrėžė, kad taromatų reforma šiuo metu netikslinga ir dėl sudėtingos ekonominės situacijos.
„Tiek visi gamintojai ir importuotojai, tiek, neabejoju, ir prekybos įmonės susiduria su padidėjusiais energetinių išteklių kaštais. Visi visą dėmesį sukaupę yra į išgyvenimą“, – teigė verslo konfederacijos atstovas.
„Jeigu Seimo komitetas nuspręstų, kad reikia šitą dalyką daryti, tai tikrai ne dabar metas, nes kai kurias įmones, neabejoju, padidėję kaštai pražudytų“, – įsitikinęs R. Klovas.
Sako, kad argumentai jau girdėti
„Žiedinės ekonomikos“ vadovas Domantas Tarasevičius teigimu, kai Lietuvoje buvo tik svarstoma diegti taromatus ir depozito sistemą, argumentai buvo lygiai tokie patys.
„Pabrangs, neveiks, nieks neatneš, gyventojams nepatiks, viskas bus blogai, verslas neturi iš ko susimokėti. Tai yra identiški argumentai“, – diskusijas prieš šešerius-septynerius metus prisiminė D. Tarasevičius.
Pasak jo, tik prasidedant diskusijoms apie užstato sistemos išplėtimą, verslas visuomet prašo nukelti sprendimus. D. Tarasevičiaus teigimu, Estijoje taromatai atsirado dar 2005 metais, Lietuvoje – po gero dešimtmečio.
„Jeigu mes pasiduosime lobistams, tai nusikels dar vėliau“, – tikino „Žiedinės ekonomikos“ vadovas.
Jo teigimu, į depozito sistemą svarbu įtraukti stiklo pakuotes, nes tų, kurių šių metu taromatai nepriimta, rūšiavimo rodikliai, D. Tarasevičiaus žodžiais, „yra baisingi“.
„Dabartiniame energetikos karo kontekste, naujo stiklo liejimas sunaudoja 40 proc. daugiau energijos, nei stiklo perdirbimas. Prarasdami stiklą, liedami naują, sumokame daugiau, nes reikia daugiau dujų importuoti į Lietuvą. Mes toliau esame priklausomi“, – sakė D. Tarasevičius.
Jis pabrėžė, kad vienas svarbiausių argumentų taromatų plėtrai – gyventojų palaikymas. D. Tarasevičiaus teigimu, tai skatina žmones rūšiuoti.
„Jie džiaugiasi, jie nori dalyvauti. <...> Mums nereikia leisti pinigų edukacijai, užtenka plėsti depozito sistemą ir tai keičia žmonių mąstymą“, – tikino jis.
Prekybininkai vardija laukiančias problemas
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė reiškė palaikymą Vyriausybės, o ne Seimo narių siūlymams.
„Todėl, kad tai atliepia švaros gamtos tikslą mažiausiais įmanomais kaštais. Užstato sistema labai efektyvi surenkant PETo ir aliuminio pakuotes.
Dalis tokių pakuočių nėra užstato sistemoje, tų pakuočių pardavimai, prekybininkų duomenimis, auga sparčiai, tikrai kosminiais tempais. Tą plėtrą vykdant į tų pakuočių, kurios yra gana patogiai surenkamos, transportuojamos, perdirbamos, yra prasminga vykdyti“, – sakė R. Vainienė.
Tačiau prekybininkų atstovė skeptiškai žiūri į parlamentarų siūlymą į taromatus priimti ir daugiau stiklinių pakuočių.
„Kuomet prekybininkai gauna skundus iš pirkėjų, tai didžioji dalis yra susijusi būtent su tuo, kad prekybos vietose yra taros surinkimas. Jie baksnoja ir į švarą, ir į tvarką.
<...> Reikia suprasti, kad prekyba nėra atliekų surinkimo vieta. Pagal dabartinę sistemą esame prisitaikę, viskas yra įgyvendinta, padaryta. Jeigu būtų plėtra į plastiką ar aliumines pakuotes, tai nebūtų skausminga, nes nereikėtų perdaryti visos sistemos“, – teigė R. Vainienė.
Pasak jos, prekybininkai mato daug rizikų, jei bus nuspręsta priimti ir daugiau stiklo pakuočių. R. Vainienės tvirtinimu, tam prekybos vietose reikėtų skirti daugiau ploto, tad tai būtų daroma arba prekybos vietos, arba automobilių stovėjimo aikštelės sąskaita.
„Reikėtų daugiau darbuotojų, nes padidėjus kiekiams, reikėtų ir daugiau darbuotojų. Tai yra ne prekybininko funkcija. Prekybai uždedama ne prekybai būdinga funkcija. Ji ir yra dabar, bet prie jos yra prisitaikyta. Jeigu būtų plėtra į stiklą, tai visai kiti svoriai.
Prekybos sektorius dažniausiai yra moterų darbovietė, tai moterims kilnoti tuos maišus yra tikrai sunkios darbo sąlygos. Negana to, jei būtų neplečiamas plotas, tą tarą reikėtų dažniau vežioti. Tai nėra ekologiškas sprendimas“, – galimas problemas dėstė R. Vainienė.
Ji antrino ir R. Klovui, kad laikas įgyvendinti taromatų plėtrą – ne pats geriausias.
„Kokiais žodžiais pasakyti, kad jis yra nepalankus?“ – klausė prekybininkų atstovė.
R. Vainienė taip pat akcentavo, kad tik pradėjo veikti konteinerinės sistemos reforma, ji dar neparodė savo rezultatų, o valdantieji jau nori įgyvendinti naują plėtrą.
Sako, kad dabartinė sistema netiktų vynui ir stipriesiems gėrimams
„Vyno klubo“ įkūrėjas Arūnas Starkus teigė, kad politikai nori, pavyzdžiui, vyno butelius įtraukti į dabartinę sistemą. Pasak jo, tokiu atveju depozito lipdukai būtų klijuojami ant vyno butelių, tačiau dauguma jų atkeliauja iš trečiųjų šalių, o tokių butelių pavyzdžių neįmanoma gauti.
„Užklijuoti lipduko ant daugelio butelių neįmanoma, nes jie yra susukti į popierių, įdėti į dėžę. Pasiekti stiklo yra neįmanoma fiziškai arba reikia sugadinti pačią prekę“, – pasakojo A. Starkus.
Jo teigimu, vyno buteliai dažniau patenka į ledų kibirėlius, į vandenį, o tai sugadintų depozito lipduką.
„Sunku įsivaizduoti, kaip tai veiktų prie dabartinės sistemos. Ją iš esmės pakeitus, būtų galima visai kitaip kalbėti“, – sakė A. Starkus.
„Jeigu mes tikimės, kad absoliučiai visus stiklinius butelius galima įtraukti į depozito sistemą tokiu sprendimu, tai, deja, ne“, – teigė Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka.
Pasak jo, kitaip, nei dabar į taromatus priimamoje taroje, vyno ir stipriųjų gėrimų buteliai yra labai skirtingų formų.
„Taromatai, su tam tikromis modifikacijomis, absoliučią daugumą jų galėtų priimti. Bet tam būtų reikalingos papildomos investicijos, kurios niekur nėra aptartos. Stipriųjų gėrimų segmente, kai mes kalbame apie tą patį konjaką, viskį, kas yra brangūs produktai, mes turime tikrai pačių įvairiausių dydžių, formų“, – pasakojo M. Zakarka.
Jis pažymėjo, kad Estijoje užstato sistema savanoriška, kiekvienas stipriųjų gėrimų gamintojas ar importuotojas gali į ją įsitraukti.
„Bet atėjusių skaičius – iki 10 proc. visos rinkos“, – sakė M. Zakarka.
Dabar į taromatus priimama alaus, sidro, vandens, giros ir kitų nealkoholinių gėrimų tara.
Prašo sustabdyti reformą
Rugsėjo pabaigoje aštuonios didžiosios Lietuvos verslo asociacijos raštu kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą prašydamos stabdyti diskusiją dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo, kuriuo siekiama į užstato sistemą įtraukti daugiau stiklo pakuočių. Verslo atstovų nuomone, augančios infliacijos ir energetinio karo sąlygomis tokie sprendimai lems brangstantį pakuočių tvarkymą ir papildomas milijonines išlaidas, kas gali būti pragaištinga ir verslui, ir savivaldybėms, kurioms gali tekti grąžinti ES paramą, ir vartotojams, rašoma išplatintame pranešime spaudai.
„Šiandien, kai verslo įmonės susiduria su 2-4 kartus išaugusiomis sąskaitomis už elektros energiją ir gamtines dujas, bet kokie nauji papildomi kaštai gali tapti pragaištingi. Todėl esame įsitikinę, kad sprendimų, kurių įgyvendinimas apsunkintų verslą papildomomis išlaidomis, svarstymas turėtų būti stabdomas bent iki tol, kol bus įveikti sunkumai, kuriuos sukelia agresija Ukrainoje ir Rusijos vykdomas energetinis karas prieš Europos Sąjungos valstybes“, – teigia Ineta Rizgelė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė.
Priėmus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlomus įstatymo pakeitimus, tektų iš esmės keisti šiuo metu egzistuojantį apie 1100 taromatų tinklą, be to, pritrūktų apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto pakuočių sandėliavimui, o gyventojai patirtų papildomų nepatogumų. Aplinkos apsaugos ministerijos atlikta studija patvirtino, kad nenuosekli užstato sistemos plėtra kainuotų papildomus 120 mln. eurų. Paskaičiuota, kad tokią sumą verslas privalėtų skirti taromatų tinklo plėtrai, technologinėms inovacijoms, surinktos taros sandėliavimui ir higienai. Maža to, kone antra tiek turėtų investuoti gamintojai, kuriems tektų iš naujo ženklinti savo gaminius, keisti pakuotes, gamybos, sandėliavimo ir logistikos grandines ir t.t.
Paskaičiuota, kad į užstato sistemą įtraukus stiklines stipriųjų alkoholinių gėrimų ir vyno, vyno gėrimų ir kokteilių pakuotes, privalomų užstato sistemoje priimti stiklinių pakuočių kiekis išaugtų net 310 procentų, nuo to labiausiai nukentėtų mažos parduotuvės, kurios neturi pakankamai ploto vyno ir stipriųjų gėrimų butelių laikymui. Be to, reikšmingai suprastėtų pakuočių atliekas parduotuvėse tvarkančių darbuotojų darbo sąlygos. Pasunkėtų rūšiavimo sąlygos ir gyventojams – veikianti konteinerinė rūšiavimo infrastruktūra gyventojams sudaro patogias sąlygas rūšiuoti stiklines pakuotes šalia namų.
„Šiuo metu Lietuvoje į konteinerius surenkama apie 60 proc. į rinką pateiktų stiklo pakuočių. Visoje Europoje vieningai pripažįstama, kad ten, kur užstato sistema taikoma gėrimų pakuotėms, stipriųjų alkoholinių ir vyno pakuočių buteliai yra rūšiuojami konteinerinėje sistemoje ir perdirbimo užduotys sėkmingai vykdomos. Todėl visiškai nesuprantamas pavienių Seimo narių noras nepaisyti sudėtingos verslui situacijos ir koreguoti valstybės prioritetus, kai ekonominės, socialinės ir politinės aplinkybės tam yra visiškai nepalankios“, – teigia Kęstutis Pocius, VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas.
Ekspertai pastebi, kad jeigu pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai vis tik būtų priimti, pirmiausia, žalą patirtų šalies savivaldybės – joms iškiltų ES lėšų grąžinimo grėsmė. Daugelis Lietuvos savivaldybių yra įgyvendinusios ar šiuo metu vykdo Europos Sąjungos finansuojamus požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo projektus. Išplėtus vienkartinių pakuočių užstato sistemą, savivaldybės nepasiektų numatytų projektų rodiklių, dėl to grėstų finansinės sankcijos.
Be to, priėmus siūlomus pakeitimus, dabar veikianti konteinerinė rūšiuojamojo surinkimo sistema taptų didele dalimi nereikalinga – stiklo konteinerių tinklą toliau turėtų išlaikyti jame likę – pavyzdžiui, konservuotų agurkų ar pomidorų, pieno, mėsos ir kitų produktų gamintojai ir importuotojai, o tai reiškia, kad ir šie produktai brangtų. Taip iš esmės būtų silpninama esama pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema, mažėtų gyventojų pasitikėjimas ja, būtų prarandama ES parama ir didelė dalis jau padarytų investicijų.
Verslo asociacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto naujausi užmojai prasilenkia su nuoseklios teisėkūros principu. Juk vos pernai metų vasarą Seimas priėmė ankstesnius įstatymų pakeitimus, kurių pagrindu visose savivaldybėse per atvirus konkursus buvo atrinkti tiekėjai pakuočių atliekų tvarkymui, konteinerių aptarnavimui. Dabar, tik pradedant įgyvendinti neseniai priimtą tvarką ir dar nepamačius jos rezultatų (tam reikėtų apie 1-2 metų laikotarpio), Seimas, be jokios atsakomybės, vėl persigalvoja ir nori įvesti dar kitą tvarką. Toks staigus krypties keitimas neprisideda prie pasitikėjimo atmosferos tarp valdžios ir verslo kūrimo.
