Šiuo metu GMP paslaugas mūsų šalyje teikia net 48 atskiros įstaigos. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, Lietuva likusi bene vienintelė Europoje, šias paslaugas teikianti decentralizuotai.
„Gyvename labai didelių pokyčių laikotarpiu, visoje sveikatos sistemoje vyksta 5 reformos, viena iš svarbiausių yra greitosios medicinos pagalbos pertvarka. Tai – pokyčiai, kurie palies kiekvieną gyventoją, greitosios medicinos pagalbos darbuotoją ir įstaigą, tam, kad GMP tarnautų ir darbuotojų, ir Lietuvos gyventojui“, – SAM surengtoje diskusijoje pažymėjo Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Ji pabrėžė, kad šiandien turime tokią situaciją, kad GMP valdysena yra decentralizuota – matomos skirtinga vadovų kultūra, vertybės, kokybės protokolai: „Turime labai netolygų pasiskirstymą GMP brigadų formavimo principuose, nevienodus krūvius. Tad tikslas yra, kad iš skirtingų 48 GMP valdysenų eitume į vieningą sistemą.“
Kaip keisis GMP tarnyba?
Planuojama, kad nuo liepos 1 d. pradės veikti centralizuota tarnyba su 4 padaliniais Panevėžyje, Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Jiems regioninių klasteriniu principu bus priskirtos atitinkamos teritorijos.
„Dabar esama tame reformos etape, kada 16 GMP įstaigų, atskirų juridinių asmenų pasirašė reorganizavimo sąlygas ir maždaug kovo 14 dieną ministras priims sprendimą dėl reorganizavimo – 15 juridinių asmenų prijungti prie Kauno tarnybos ir įkurti bendrą GMP tarnybą.
Dabar darbuotojai kviečiami dirbti į naują tarnybą, bandoma pašalinti mitus ir kliūtis, kurie trukdo tą padaryti. Norisi pasakyti, kad kiekvienas esate laukiamas naujoje tarnyboje, pagrindinis dalykas, kokią naudą duoda reforma darbuotojui, tai kad bendra tarnyba leidžia susivienyti, susitarti dėl ateities darbo sąlygų, jas harmonizuoti. Jei nebūtų priimti sprendimai dėl reformos, šiandien kalbėti apie GMP darbuotojų darbo sąlygų gerėjimą ar atlyginimų didėjimą būtų sunku dėl skirtingų įstaigų valdysenų ir kultūrų“, – dėstė O. Vitkūnienė.
Laukia nauji kokybės standartai
SAM atstovė pažymėjo, kad bus siekiama kelti ir paslaugų kokybės kartelę. Jei operatyvumo rodiklis dabar yra 87,1 proc., po reformos jis turi būti ne mažesnis nei 95 proc., o 2030 m. – 98 proc.
Planuojami ir nauji rodikliai:
- gaivinimo rodiklis (siekiama, kad nuo klinikinės mirties, liudininkų akivaizdoje įvykusios per skilvelių virpėjimą, būtų ne mažiau 50 proc. atgaivinimo atvejų);
- insulto rodiklis – (siekiamas reakcijos laikas – nuo iškvietimo užregistravimo iki paciento pristatymo į skubios pagalbos skyrių 60 min.);
- miokardo infarkto rodiklis (siekiamas rodiklis – 90 min. nuo miokardo infarkto nustatymo fakto iki paciento patekimo į reanimacijos skyrių);
- politraumų rodiklis – (laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki paciento patekimo į traumų centrą – 60 min.).
„Visa tai yra veiklos, į kurias labiausiai orientuota GMP tarnyba, kurios tikslas – saugoti ir gelbėti žmonių gyvybes“, – pabrėžė O. Vitkūnienė.
GMP reformai – 50 mln. eurų
Šiems pokyčiams yra suplanuota 50 mln. eurų, o reformos įgyvendinimo periodas – iki 2027 m.
40 milijonų eurų planuojama investuoti į infrastruktūros atnaujinimą ir etapais papildyti greitosios medicinos pagalbos atsargas 225 automobiliais.
„Tai tikrai norėčiau pasakyti, kad ministerija pati neplanuoja pirkti automobilių, tą darys naujoji GMP tarnyba tam, kad galėtų įsivertinti labiausiai, kokių reikia automobilių, kokio aukščio, kokio pločio, kokios įrangos ir panašiai“, – sakė SAM atstovė.
Planuojama nuo 94 iki 123 padidinti GMP brigadų stovėjimo vietų, nuo 239 iki 249 – GMP brigadų skaičių.
Specialistų rengimui yra numatyta 706 tūkst. eurų. 1,2 mln. eurų bus skirta vairuotojams perkvalifikuoti, mat nuo 2026 m. GMP sistemoje negalės dirbti vairuotojai – jie turės būti perkvalifikuoti į paramedikus. Iš viso planuojama perkvalifikuoti 800 asmenų.Žadama gerinti ir darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas, nuo 94 iki 123 numatoma didinti pastočių – GMP budėjimo vietų skaičius.
O. Vitkūnienė atkreipė dėmesį, kad vienas iššūkių – darbuotojų senėjimo procesas. „Tad ateities iššūkis – pritraukti naujų specialistų – ir su rengimu, ir perkvalifikavimu“, – sakė ji.
Didžiausias GMP turtas – darbuotojas
Nepaisant gerų norų ir sutariamų tikslų, profesinės sąjungos neslepia, kad nerimo išlieka daug – ypač dėl to, kaip greitai ir kiek didės algos, kaip keisis darbo sąlygos.
„Kelia nerimą daug kas. Iš pradžių ypač regionuose žmonės siekė, norėjo pertvarkos, galvojo, kad per vieną dieną visi atsibus naujais batais, naujais rūbais, naujais automobiliais. Bet taip nėra ir negali būti.
Labai malonu, kad naujos įstaigos vadovas pravažiavo per Lietuvą, pamatė realų vaizdą ir įsitikino, kad didžiausias GMP turtas – tai yra darbuotojai. Nė vienas naujas automobilis, naujas defibriliatorius, kad ir koks geras būtų, neišgelbės, nesuteiks paslaugų, nesuteiks galimybės gyventi“, – pabrėžė sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narys Linaras Vaitkus.
Jis pridūrė, kad greitųjų finansavimas ilgą laiką buvo nepakankamas, o pigu ir gerai būti negali: „Darbuotojai tikisi iš pertvarkos dėmesio ir supratimo.“
Dalis pasiryžę palikti darbą
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė teigė, kad tarnybos centralizaciją profesinės sąjungos ėmė kalbėti vienos pirmųjų, o pandemija ir jos sukelti iššūkiai tą poreikį tik dar labiau sustiprino. Vis tik didžiausią nerimą kelia tai, kaip su darbo užmokesčiais, darbo krūviais, mat jie yra labai netolygūs.
„Apie tai kalbame jau seniai. Labai didelis atotrūkis tarp gaunamų atlyginimų, turimų kvalifikacijų, priemonių, o Lietuvoje gyventojai visi vienodi ir nusipelnė kvalifikuotos, laiku teikiamos pagalbos. Šis klausimas išlieka atviru, kaip užtikrinsime, kad darbuotojai pasiliktų darbe, nenuspręstų išeiti, nes su finansavimo sistema nėra aišku, kiek tų pinigų viską sujungus bus ir kaip pasiskirstys lėšos.
Tai kelia labai didelį nerimą. Manau, tai nerimą turėtų kelti ne tik darbuotojams, bet ir pacientams, nes turime tokią unikalią sistemą, kad daugelis gali pasinaudoti išeitinių sistema ir palikti darbą, jei nuo liepos 1 d. nebus pagerinamos sąlygos ir padidinami atlyginimai“, – pabrėžė ji.
Pasak jos, nerimo ženklus tik patvirtina ir neseniai atliktos darbuotojų apklausos rezultatai. Apklausus arti 400 darbuotojų, pusė jų teigė apsisprendę besąlygiškai likti tarnyboje, 28 proc. abejoja, jei nepagerės sąlygos, svarstytų išeiti. Tačiau apie 10 proc. teigė esantys apsisprendę išeiti.
Skirtumai tarp įstaigų milžiniški
Pasidalinęs įspūdžiais po vizitų į skirtingas šalies įstaigas Kauno miesto GMP stoties direktorius, būsimas centralizuotos tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis patvirtino, kad skirtumai dabar didžiuliai.
„Keliaudami ir susitikinėdami su kolegomis pamatėme norinčius, nusiteikusius dirbti, permainų laukiančius kolegas, bendraminčius. Tas labai džiugina. Nepaisant to, kad lyg esame vienoje minčių erdvėje ir turime panašų matymą, pamatėme mozaiką atskirose įstaigose – pradedant darbo užmokesčiu, personalo struktūra, turima įranga ir baigiant visais kitais dalykais. Tą ir sąlygojo fragmentacija per 46 GMP paslaugas teikiančias savarankiškas ir poliklinikų GMP padalinius turinčias ir dar privačias įstaigas“, – pastebėjo stoties vadovas.
Jis patvirtino, kad ir atlyginimų tarp tos pačios pozicijos darbuotojų skirtumai gali būti milžiniški: „Pavyzdžiui, yra skirtumas nuo 1185 iki 2062 eurų, turint omenyje, kad darbo pobūdis panašus, įkainis panašus. Tai skaičiai kalba patys už save. Aišku, tam yra ir subjektyvių, ir objektyvių priežasčių. Skiriasi ne tik įstaigos kultūra, darbo apmokėjimo tvarka, požiūris į GMP. Bet jei įstaigoje yra finansuojamos 2 GMP brigados, bet yra išlaikomos 4, tai objektyviai nelabai įmanoma padaryti tokį patį darbo užmokestį.“
Atlyginimus žada pakelti per 2 metus
O. Vitkūnienė teigė suprantanti profesinių sąjungų ir visų GMP darbuotojų nerimą ir lūkesčius dėl geresnių darbo sąlygų, tačiau staigus dabartinio algų skirtumo padengimas finansine išraiška sistemai būtų nepakeliama našta.
„Tačiau turime susitarti. Ilgalaikis matymas toks, kad už tokį patį darbą būtų harmoninga, vieninga atlyginimo sistema. Šiandien turime 48 skirtingas darbo užmokesčio politikas 48 įstaigose. Tai kol neturime vieningos tarnybos, negalime nuo liepos 1 d. pažadėti visai GMP bendruomenei, kad visų atlyginimai bus vienodi.
„Labai didelis atotrūkis tarp gaunamų atlyginimų, turimų kvalifikacijų, priemonių, o Lietuvoje gyventojai visi vienodi ir nusipelnė kvalifikuotos, laiku teikiamos pagalbos. Šis klausimas išlieka atviru, kaip užtikrinsime, kad darbuotojai pasiliktų darbe, nenuspręstų išeiti, nes su finansavimo sistema nėra aišku, kiek tų pinigų viską sujungus bus ir kaip pasiskirstys lėšos“, – sakė J. Keburienė.
Tą noriu pasakyti nuoširdžiai ir atvirai, bet ateitis yra tokia, kad atlyginimai būtų harmonizuoti ir tam yra numatytas terminas iki 2 metų“, – kalbėjo SAM Asmens sveikatos departamento direktorė ir pridūrė, kad tą galėtų pavykti padaryti ir anksčiau, jei pavyktų racionaliai panaudoti lėšas.
Savo ruožtu J. Keburienė teigė, kad esant tokiam neapibrėžtumui labai sunku motyvuoti žmones pasilikti dirbti tarnyboje:
„Suprantu, kad žmonėms sunku dar ir dar dirbti už tuos 700 eurų. Žmogus dirba kvalifikuotą darbą, neša milžinišką atsakomybę už paciento, kolegų gyvybę. Ir tie 700 eurų tikrai yra panieka. Toks darbuotojas nėra motyvuotas, ieško kitų darbų, ir negali visas pilnai atiduoti darbui. Tad labai sunku motyvuoti, sakyti, kad dar pabūtų, gal per tuos 2 metus kažkas pagerės.“
Paskutinė proga susitarti
Akmenės rajono GMP stoties vadovas Justinas Stašys prisipažino, kad nuomonę apie reformą keitė net kelis kartus, tačiau prieš kokius metus galutinai ją pakeitęs į teigimą pusę.
„Privalumų begalės – kompetencijos, autoparkas, vienoda dispečerinė. Pavyzdžiui, dabar tokia situacija – atvyksta brigada iš akmenės, pristato pacientą į Šiaulių skubios pagalbos skyrių. Tuo metu Šiauliuose nėra brigadų, yra skubus iškvietimas, tai arba jį dispečeris turi atšaukti, arba žmogaus laukia. Kai nebebus ribų, ženklų, ta pati Akmenės greitoji galės aptarnauti visus gyventojus. Darbo užmokestis – kitas privalumas“, – kalbėjo jis.
Pasak N. Mikelionio, dabar iš esmės vienintelė proga susėdus prie apskrito stalo visiems susitarti, kokią tarnybą norima turėti. „Jei šia galimybe nepasinaudosime, tikrai bus gėda mums visiems“, – konstatavo jis.
