Apie šiemet pradedamas atskirai tvarkyti maisto atliekas naujienų portalas tv3.lt rašė anksčiau – šiuo metu maisto atliekas atskirai surenka kelios savivaldybės: Alytaus, Marijampolės ir Panevėžio.
Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė paaiškino, kodėl visos savivaldybės nuo kitų metų privalės atskirai tvarkyti maisto atliekas – siekiama mažinti atliekų užterštumą, didinti atliekų perdirbimo apimtis.
„Pradėjus atskirą maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą sumažėja mišrių komunalinių atliekų (MKA) kiekis, sumažėja antrinių žaliavų, esančių konteineriuose, užterštumas, kas sąlygoja didesnį perdirbimų atliekų kiekį, mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes mažesnis biologinių atliekų kiekis papuola į sąvartynus“, – atsakydama į naujienų portalo tv3.lt užduotus klausimus teigė A. Gedvilienė.
„Tuo pačiu, tvarkingai išrūšiuotos maisto atliekos gali būti panaudojamos komposto ar biodujų gamybai, tvarkomos kitaip“, – pastebėjo A. Gedvilienė.
Vis dėlto, minėtos savivaldybės maisto atliekas surenka naudodamos atskirus konteinerius. O Vilniuje atliekos bus surenkamos kitaip – nuo 2024-ųjų maisto atliekos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius turės būti išmetamos oranžinės spalvos vienkartiniuose maišeliuose, juos užrišus. Tik vienoje savivaldybėje – Ukmergėje, pilotinio projekto metu buvo įgyvendintas toks maisto atliekų surinkimo būdas, koks yra planuojamas Vilniuje.
Nuo gruodžio 11 d. buvo pradėtas vienkartinių maišelių ir ilgalaikio naudojimo talpos dalijimas. Apie tai Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė savo „Facebook“ paskyroje ir vilnius.lt interneto puslapyje.
Savivaldybė pranešė, jog nuo gruodžio 11 d. gyventojai jau gali atsiimti oranžinės spalvos maišelius ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpas. Oranžiniai maišeliai ir talpos atliekoms laikyti šiuo metu jau dalinami Vilniaus m. savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3), sostinės seniūnijose bei Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) primena, kad maisto atliekoms priskiriamos visos organinės kilmės, biologiškai yrančios atliekos, pavyzdžiui: netinkami vartoti maisto produktai (būtinai išpakuoti), žievės, lupenos, graužtukai, arbatos ir kavos tirščiai, arbatos pakeliai, kambariniai augalai ir jų dalys, popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, vartoti netinkami maisto papildai (išpakuoti) ir kt.
Naują tvarką vadina pasipinigavimu
Vis dėlto, dėl nuo kitų metų pradedamos įgyvendinti tvarkos gyventojams vis dar kyla daug klausimų.
Vienas dažniausiai gyventojams kylančių klausimų – kodėl atskiram surinkimui naudojami oranžiniai maišeliai, jei nuo 2019 m. sostinėje buvo įrengiami atskiri, maisto atliekoms rūšiuoti skirti konteineriai.
„Kai kur maisto atliekoms rūšiuoti skirti konteineriai yra pastatyti Vilniuje. Kada bus galima naudoti tuos konteinerius, o ne oranžinius maišelius?“, – klausė viena Vilniaus gyventoja „Facebook“.
„Kai atsakysite į klausimus įtikinančiai gal ir galima bus pagalvoti apie rūšiavimą, kol kas tai panašiau į pinigų plovimą“, – rašė kita Vilniaus gyventoja.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko teigimu, sprendimas atskirti maisto atliekas naudojant kitos spalvos maišelius priimtas, siekiant sumažinti šiukšlių išvežimo išlaidas, mat atskiras maisto atliekų išvežimas kainuotų daugiau, nei surinkimas kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis.
„Vilniaus savivaldybė pasirinko kaštų ir siekiamo rezultato aspektais racionaliausią sprendimą, kuris iš esmės yra laikinas. Jei nuo bendro atliekų srauto atskirtos maisto atliekos būtų metamos į atskirus konteinerius ir išvežamos atskirai, šiuo metu tai gyventojams lemtų maždaug 40 proc. didesnę metinę rinkliavą už šiukšlių išvežimą ir tvarkymą“, – komentavo G. Grubinskas.
Pasak Vilniaus savivaldybės atstovo, pasirinktas rūšiavimo būdas yra laikinas sprendimas, siekiant formuoti gyventojų rūšiavimo įpročius, kurį vėliau pakeistų rūšiavimas naudojant atskirus konteinerius.
„Susiformavus gyventojų įpročiams ir matant augantį išrūšiuotų maisto atliekų kiekį, vėliau gali būti pereita prie jų tvarkymo naudojant atskirus konteinerius. Ruošiantis šiam procesui, pusiau požeminių konteinerių aikštelės įrengiamos iškart su atskiru skyriumi maisto atliekoms“, – teigė G. Grubinskas.
G. Grubinsko teigimu, oranžiniai maišeliai ir 7 litrų talpos konteineriai bus dalinami visus ateinančius metus, o vėliau tvarka bus peržiūrima.
„Maišelius planuojama dalinti visus ateinančius metus, paskaičiuota, kad vieno maišelių rulono namų ūkiui turėtų užtekti 3 mėnesiams. Vėliau bus vertinama, ar susiformavo gyventojų įpročiai ir ar išrūšiuotų maisto atliekų kiekis auga. Pagal tai bus priimami tolesni sprendimai“, – paaiškino G. Grubinskas.
Abejoja dėl sprendimo tvarumo
Gyventojams kilo klausimų ir dėl šio sprendimo tvarumo – kai prekybos centrai apmokestina maišelius siekdami mažinti jų vartojimą, Vilniaus miesto savivaldybė tūkstančiams gyventojų juos dalina nemokamai.
„Beje, apie tvarumą pamiršote – parduotuvėse maišelius apmokestina, o čia – į kairę , į dešinę...Kažkaip susėskite ir pasidalinkite bei apjunkite idėjas“, – rašė viena komentatorė.
G. Grubinskas teigė, jog nemokamai dalinami maišeliai bus pagaminti daugiausiai iš perdirbtų medžiagų ir vėliau bus dar kartą perdirbami, tad anot jo, tai yra tvarus sprendimas.
„Vilniaus savivaldybės gyventojams nemokamai dalinami maišeliai yra pagaminti iš ne mažiau nei 90 proc. perdirbtų medžiagų. Nukeliavę į atliekų tvarkymo vietą, jie bus atskirti nuo likusių atliekų ir vėl perdirbti. Maišeliai papildomų plastiko atliekų nekurs ir į sąvartynus nepateks“, – teigė G. Grubinskas.
Tiesa, pagal su Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) operatoriumi sudarytas sutartis, iki 19 proc. surenkamų atliekų gali atsidurti savartynuose. Tai patvirtino ir VAATC, nors pabrėžė, jog maišeliai į savartynus patekti neturėtų.
„Atkreipiame dėmesį, kad jau nuo 2016 m. atliekos nekeliauja į savartyną, jos apdorojamos Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose ir tik netinkamos perdirbti ir deginti atliekų dalys yra šalinamos savartyne, tokia dalis yra ne didesnė nei 19% nuo mišrių atliekų kiekio. Oranžinė maišelių spalva (MBA) įrenginiuose leis šias atliekas atpažinti, jas atskirti nuo bendro atliekų srauto“, – komentare rašė VAATC.
Anksčiau sostinės administracijos vadovas A. Bužinskas teigė, jog Vilniuje planuojamas maisto atliekų surinkimo modelis taikomas Skandinavijos šalyse. Atsakydamas į tv3.lt užduotus klausimus G. Grubinskas patikslino, jog tokiu būdu maistinės atliekos surenkamos Norvegijoje bei Marijampolėje.
„Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro atstovai prieš pusmetį tiesiogiai susipažino su Norvegijoje naudojamu maisto atliekų rūšiavimo būdu. Be to, analogiškas maisto atliekų rūšiavimo būdas išbandytas ir veikia Ukmergėje, tai leidžia vertinti, kad maisto atliekų surinkimas atskirais maišeliais ir išvežimas kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis yra pasiteisinantis sprendimas.“, – teigė G. Grubinskas.
Pažėrė kritikos – Vilnius yra nepasiruošęs
Naujus Vilniaus planus rūšiuoti maisto atliekas sukritikavo Vilniaus miesto tarybos opozicijoje esančios Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Žilvinas Šilgalis. Pasak Ž. Šilgalio, rūšiuojant maisto atliekas, jos nebus atskiriamos nuo bendro mišrių atliekų srauto, taigi ES direktyvos reikalavimai įgyvendinti nebus. Tarybos nariu, maisto atliekas privaloma surinkti atskirai.
„Jeigu maisto atliekos yra renkamos su mišriomis atliekomis, tai kur yra atskiras srautas? Tai netvaru, neefektyvu ir nereikalinga
Jeigu tai yra geras būdas, kodėl Vilnius kalba, jog ateityje tvarkys kitaip? Kodėl yra pasitvirtinę lėšas įrenginių statybai, kurių patys atsisakė praėjusioje kadencijoje. Jeigu tai yra toks geras būdas, gal duokime visai Lietuvai maišelius ir tegul rūšiuoja?“, – klausė Ž. Šilgalis
Vilniaus miesto tarybos narys taip pat nesutiko su vertinimu, kad maisto atliekų rūšiavimas padės sumažinti šiukšlių išvežimo kaštus.
„Vilnius už Europos sąjungos pinigus sumontavo atskirus maisto atliekų konteinerius. O dabar sako – imkit maišus, dėkit į juos maisto atliekas, meskit į tuos pačius konteinerius. Tai yra lėšų švaistymas.
Komunalinių atliekų srautas yra surenkamas su specialiomis mašinomis, kurios turi presus. Kai šiukšlių maišai bus sumesti (o dalis jų bus neužrišti), maisto atliekos užterš likusias atliekas. Bus tik brangiau, nes mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius valdo privatus operatorius“, – pabrėžė Ž. Šilgalis.
Tarybos nario nuomone, Vilniaus savivaldybės kelias bus pirmiausiai naudingas MBA operatoriams – sostinėje jie priklauso privatiems savininkams.
„Reikia suprasti, kad mišrias atliekas renkančios mašinos atliekas dar ir presuoja, tai dalis maišų suplyš, pačios maisto ir virtuvės atliekos (MVA) yra didžiąją dalimi skystos formos dar didelė dalis maišų bus neužrišta, todėl atvažiuos į MBA ta pati mišri atliekų masė. Todėl ši fikcija bus naudinga tik privačiam MBA operatoriui, kuriam vilniečiai už šią parodiją sumokės papildomai“, – teigė Ž. Šilgalis.
