atliekos

Spalio pabaigoje atlikdami tyrimą Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai,  privačiame žemės sklype Sitkūnų kaime, Kauno rajone fiksavo, kaip iš sunkvežimio buvo išpiltos statybinės atliekos.  Departamento pareigūnai nustatė, kad aplinka užteršta 100 m3 atliekų, todėl iš fizinio asmens paimtas sunkvežimis su priekaba. Per tyrimą pareigūnai išaiškino, kas organizavo statybinių atliekų vežimą ir neteisėtai jas išpylė minėtame sklype.

Aktyvistai kasdien vis daugiau ir garsiau kalba apie Planetos (iš)saugojimą, o kaip vieną pagrindinių veiklų, prie kurių gali prisidėti kiekvienas žmogus, įvardija paprasčiausią atliekų rūšiavimą. Visgi, tie žmonės, kurie į rūšiavimą pažiūri tikrai atsakingai supranta, kad tai nėra taip jau paprasta.   Vietoj rūšiavimo – į mišką? Su „Rokiškio Sirena“ susisiekęs vyras kiek nustebęs dalijosi savo istorija: „Nutiko taip, kad kelyje „susitikome“ su gyvūnu.

Nors lietuviai skundžiasi, kad vaistai brangūs, juos perka maišais, o po to nesuvartoję išmeta. Vien į vaistines pernai žmonės atnešė per 30 tonų pasenusių vaistų. Kiek jų išmetė tiesiog į šiukšlių dėžę, nesuskaičiuosi. Kad nereikėtų laiko gaišti eilėje, kai kurios vaistinės pastatė specialias dėžes vaistams išmesti ir pamatė – žmonėms dar reikia mokytis juos rūšiuoti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rudenį susiduriama su problema, kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų. Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia naudingiau namų ūkiui – atliekas kompostuoja. Tačiau iš tiesų visa, kas iš gamtos, turi ir atitekti gamtai. Lapai Nukritę lapai ypač tinka kompostui, jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną. Nereikėtų sugrėbtų lapų dėti į krūvą. Tam tinka komposto dėžė.

Nors iki Vėlinių dar kelios dienos, kapinėse daugėja besilankančių žmonių, ir, žinoma, išvežamų atliekų. Vilniaus kapines prižiūrinti aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ šiuo intensyviu laikotarpiu prie kapinių didina atliekų konteinerių skaičių ir koreguoja jų išvežimo dažnį. Žinoma, vien atliekų tvarkytojų pastangų neužtenka. Kapinėse susidarančių atliekų kiekį padėtų sumažinti saikinga kapaviečių puošyba ir tinkamai rūšiuojamos atliekos.

Artėjant Vėlinėms, lietuviai masiškai plūsta lankyti mirusių artimųjų ir kitų brangių žmonių kapų. Daugelis tampa vis sąmoningesni ir lankydami kapus deda gyvas gėles ir uždega po vieną ar dvi žvakeles, deda žvakides su keičiamais įdėklais, kad šios tarnautų ilgiau, tačiau vieną dalyką daugelis vis dar pamiršta – kad ir kapinėse susidarančias atliekas būtina rūšiuoti.

Nors daugelis grožisi Visų šventųjų ir Vėlinių vakarais sužibusiomis žvakutėmis kapinėse, tačiau ne paslaptis, kad praėjus šioms dienoms aplink amžinojo poilsio vietas galima aptikti kalnus šiukšlių. Padidėjęs vartotojiškumas ypač atsispindi pošventiniu laikotarpiu. Visgi, svarbiausia tinkamai pasielgti su atlikusiomis atliekomis.

Pamažu artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugėja ir žmonių, kurie tvarko ir lanko artimųjų kapus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkės doc. dr. Aušros Zigmontienės teigimu, kapinių atliekų kiekiai šiuo laikotarpiu šokteli kone dvigubai.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras socialiniuose tinkluose primena gyventojams apie tinkamą elektronikos atliekų tvarkymą ir jų svarbą aplinkos apsaugai. Netinkamai išmestos elektrinės bei elektroninės atliekos gali kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Todėl svarbu žinoti, kur ir kaip atsakingai atsikratyti šių prietaisų.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kur galima išmesti panaudotus švirkštus su adatomis, o kur jų šiukštu negalima mesti. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia AAD, adatomis ir švirkštais su adatomis būtina atsikratyti saugiai, laikantis reikalavimų, kitaip jie gali atsidurti ne jiems skirtoje vietoje.

Naudoto kepimo aliejaus ir kitų aliejingų atliekų tvarkymas tampa vis svarbesniu aplinkosaugos klausimu. Netinkamai išmestas aliejus gali užteršti aplinką ir pakenkti gamtai. Siekiant spręsti šią problemą, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skatina gyventojus tinkamai tvarkyti šias atliekas ir pateikia svarbių rekomendacijų. Atskleidė, kur surenkamas naudotas aliejus „Naudotas kepimo aliejus, pasenęs aliejus, aliejus iš silkės, tuno ir kitų produktų pakuočių yra atlieka.

Kartais prie atliekų konteinerių galime išvysti paliktas tokias šiukšles, kurių ten palikti negalima. Būna paliktų net baldų ar kitų didelių daiktų. Tačiau taip atsikratyti nereikalingomis atliekomis – nevalia. O kad gyventojai būtų drausminami, prie konteinerių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nelegaliai atsikratantieji atliekomis baudžiami ir piniginėmis baudomis, kurios gali taip patuštinti piniginę, kad daugiau pažeidimų nesinorės daryti.

Nerimaujant dėl infliacijos ir klimato kaitos, kai kurie amerikiečiai atsakymų ieško šiukšlynuose. Kai Annemarie Cox važinėja po San Diegą, ji miestų kraštovaizdyje ieško vieno dalyko, kurį kiti gyventojai greičiausiai ignoruoja: šiukšlių konteinerių.

Prasidėjęs rugsėjis kalendoriškai pažymėjo rudeninių darbų pradžią. Dėl to sodininkai vis dažniau užsiima paskutiniaisiais žolės pjovimo darbais, geni nudžiūvusias šakas, rauna piktžoles ir ruošia savo aplinką žiemai. Didžiausia to problema – šių atliekų naikinimas pasitelkiant ugnį. Specialustai įspėjo, kokios baudos gresia už netinkamą žaliųjų atliekų tvarkymą.

Po Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų atliktų patikrinimų buvo sutvarkytos atliekomis užterštos teritorijos Našiūnų kaime, Vilniaus rajone, bei Kuršėnuose, Šiaulių rajone. Ministerijos pranešime nurodoma, kad sutvarkytų teritorijų plotas bendrai siekia apie 3 tūkst. kvadratinių metrų. Pranešama, kad Našiūnų kaime, Vilniaus rajono savivaldybei priklausančioje teritorijoje, buvo rasta žaliųjų bei komunalinių atliekų. Sklypą sutvarkyti buvo pavesta savivaldybei.

Prašoma nenešti ir nepalikti atliekų konteineriuose ar prie jų žaliųjų atliekų – šakų, nupjautos žolės, obuolių, lapų. Savivaldybė primena – nustačius pažeidėją, jam gali būti skirta bauda. Komunalines ir pakuočių atliekas Ukmergės rajone surenka UAB Ukmergės autobusų parkas. Įmonės darbuotojai kaskart randa suverstų žaliųjų atliekų krūvas konteinerių aikštelėse Miškų bei Dariaus ir Girėno gatvėse. Siekiant paprotinti gyventojus to nedaryti, neseniai buvo pastatytos informacinės lentelės.

Vilniuje tęsiamas maisto atliekų rūšiavimui skirtų oranžinių maišelių ir specialių talpų dalijimas. Pranešama, kad visą rugsėjo mėnesį sostinės gyventojai maišelius ir specialias talpas galės nemokamai atsiimti prie 10-ies Vilniaus „Lidl“ parduotuvių. „Šias priemones prie mūsų parduotuvių jau buvo galima atsiimti ir ankstesniais mėnesiais, o tai tikrai sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo.

Panevėžio daugiabučių namų gyventojai maisto atliekas rūšiuoja jau beveik pusmetį. Panevėžiečių nuomonės šiuo klausimu – įvairios, tačiau tendencijos džiugina – rūšiuojančiųjų skaičius auga. Maisto atliekų konteinerius žmonės dažnai naudoja neteisingai, pasitaiko atvejų kai juose atsiranda tekstilės, stiklo, plastiko, o kartais ir elektronikos atliekos.

Į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) teritorijoje esantį atliekyną trečią kartą bus pervežamos sutvarkytos ir saugiai supakuotos atliekos. Skelbiama, kad trečios kampanijos metu jį papildys apie 3,5 tūkst. kubinių metrų atliekų.

Savivaldybes norima įpareigoti  geriau informuoti gyventojus apie visų atliekų rūšiavimą, jų pristatymo į specialias aikšteles tvarką.  Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė, visa informacija turėtų būti pateikiama vienoje vietoje ir pasiekti kiekvieną būsto savininką. „Kad gyventojams nereikėtų ieškoti, kur ką atiduoti, guglintis“, – teigė V. Vingrienė.

Šių metų pradžioje sostinėje įsigaliojus naujai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai, vilniečiai jau surinko daugiau nei 1,3 tūkst. tonų maisto atliekų, skelbia Vilniaus miesto savivaldybė. „Per pirmuosius septynis mėnesius vilniečiai surinko jau 1 334 tonas maisto atliekų, taip atskirdami jas nuo bendro komunalinių atliekų srauto ir padidindami pastarųjų perdirbimo efektyvumą.

Galima tvariau gabenti užstato pakuotes į taromatus ir kitas surinkimo vietas. Sudėjus tarą į taromatą, likęs tuščias maišas neturėtų būti išmestas. Kiekvienas žmogus gali pasirūpinti, kad namuose būtų patvarus daugkartinis maišas, kurio netektų išmesti taros surinkimo vietoje. Viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) akcentuoja, kad vėl ir vėl naudojant tą patį maišą gamtą galima labiau apsaugoti nuo atliekų, o taros grąžinimą padaryti tvaresnį.

Seimas ketvirtadienį įtvirtino galimybę savivaldybėms ilgainiui atsisakyti atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių (MBA) ir nustatė sąlygas, kaip ir kada ateityje jų būtų galima atsisakyti. Atsisakius MBA, iš gyventojų surinktos atliekos nebebūtų papildomai rūšiuojamos, o būtų gabenamos deginti.   Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 65, prieš buvo vienas, o trys susilaikė.

Ketvirtadienį Seimas pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. Tokius Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus palaikė 65 Seimo nariai, balsuojant susilaikė 3, 1 parlamentarai pasisakė prieš.

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ieško, kas už ne daugiau kaip 450 tūkst. eurų (be PVM) įvertintų būsimo giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno poveikį aplinkai vietose, kuriose jis galėtų būti įrengtas.  IAE giluminio atliekyno projekto vadovo Andriaus Vyšniausko teigimu, norima nustatyti, kokias rizikas požeminė saugykla keltų aplinkai potencialiose jos statybos teritorijose.

Unikalioje gamtos erdvėje, Klaipėdos rajone esančiame Kliošių miške, birželio 1 d. pirmą kartą surengta „Mes Darom“ inicijuota šiukšlių rinkimo akcija. Čia susirinkę daugiau nei 70 savanorių sutvarkė 22 000 kv/m ploto miško teritorijos. Organizatoriai tikisi, kad ši akcija padės atkreipti dėmesį į  šiukšlinimo problemą ir paskatins ne tik nepalikti šiukšlių kur papuola, bet dar ir surinkti kitų paliktas šiukšles.

Statistika skelbia, kad beveik 90 procentų lietuvių rūšiuoja atliekas, tačiau, pasirodo, ne visada tinkamai. Šiukšlių tvarkytojai Kaune padarė kratą plastiko konteineryje. Jame aptiko ir atliekų, kurių neturi būti: ir žaislų, ir metalo dirbinių, ir apdailos medžiagų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Kauno šiukšlių tvarkytojai nusprendė atlikti netradicinę kratą ir pažiūrėti, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas.

Balandžio 18-osios vakarą Marijampolėje, Parko gatvėje įrengtoms miesto kameroms, pavyko užfiksuoti neapdairų žmonių elgesį – marijampoliečiai stambių gabaritų atliekas nešė prie bendrųjų konteinerių. Socialinio tinklo „Facebook“, Marijampolės savivaldybės puslapyje buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas šis nusižengimas: „Vėlus vakaras, matyt yra geriausias laikas atsikratyti nereikalingų daiktų ir tiesiog išmesti juos prie konteinerių, galvojant, kad niekas nepamatys.

Nuo metų pradžios įsigaliojus naujai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai, sostinės gyventojai raginami atsiimti rūšiavimui skirtas priemones, jeigu to dar nėra padarę. Kaip nurodoma pranešime spaudai, oranžinius maišelius ir specialias talpyklas – kibirėlius galima atsiimti be papildomo mokesčio Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, seniūnijose ir mobiliose atsiėmimo vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, ar poliklinikose. „Šiuo metu Vilniuje išdalinta apie 160 tūkst.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad nekokybiškus šiukšlių konteinerius įrengusios bendrovės Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui turės atlyginti daugiau kaip 400 tūkst. eurų žalą. Kaip nurodoma penktadienį išplatintame pranešime, pagal 2018 metais sudarytą daugiau kaip 4 mln. eurų vertės sutartį bendrovės „TIS“, „Helanas“ ir Belgijoje registruota „Zweva Environment BVBA“ įsipareigojo įrengti 289 atliekų surinkimo aikšteles bei jose sumontuoti beveik 1,3 tūkst. pusiau požeminių konteinerių.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra pasibaisėjo žmonių elgesiu – miške paliktomis įvairiomis atliekomis. Olegas nemažai laiko praleidžia gamtoje, todėl nuolat randa žmonių paliktų daiktų: automobilio padangų, televizorių, šiukšlių, neseniai rado ir šaldytuvą.

Pirmadienį Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos Aplinkos taryboje Lietuva, pritariant Čekijai, Latvijai ir Estijai, pasiūlė ES valstybėms narėms uždrausti juodųjų metalų, vario ir aliuminio atliekų bei laužo importą iš Rusijos, kadangi už šias lėšas Rusija finansuoja karą prieš Ukrainą.

Gilios ir ilgai gyjančios žaizdos bėda ir pacientams, ir medikams. Dažnai problemų sukelia ir joms dengti naudojami antibiotikų prisotinti tvarsčiai. Tad Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkai sugalvojo kaip palengvinti ir pagreitinti žaizdų gijimą. Jie sumanė gaminti tvarsčius iš avies vilnos, tiksliau iš jos išgauto keratino, o antibiotikus pakeitė augaliniais ekstraktais.

Pradėjus tvarkyti po 2019 m. vykusio didelio gaisro Alytaus įmonėje „Ekologistika“ likusias padangų atliekas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad atliekų tvarkytojų veiklos priežiūra griežtėja ir turi stiprėti toliau – tą Aplinkos ministerija siūlys Seimo pavasario sesijoje. Pasak jo, Vyriausybėje šiuo metu svarstoma į atliekų tvarkymo sistemą įtraukti senų padangų importuotojus, apie 600 individualiai jas tvarkančių įmonių.

Sostinės gyventojai raginami neišsigąsti, jei prie konteinerių išgirs įspėjimus, padėkas ar bus nufilmuoti – taip stengiamasi užtikrinti efektyvų atliekų surinkimą ir pričiupti pažeidėjus. Savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) atskleidė, kad kameros vien per 2023 m. sostinėje užfiksavo 1,7 tūkst. pažeidėjų.

Siekiant išvengti viešosios tvarkos pažeidimų (tarp jų – ir neteisingo rūšiavimo) Kauno mieste įrengta šimtai kamerų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek neteisingo atliekų rūšiavimo atvejų buvo užfiksuota vaizdo kamerų pagalba. Pareiga teisingai rūšiuoti atliekas Lietuvoje yra įtvirtinama įstatymais – administraciniame kodekse (ANK) taip pat numatomos ir galimos baudos, už neteisingą rūšiavimą.

Nuo sausio 1 d. daugelyje savivaldybių privaloma rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas – kai kuriose kitose savivaldybėse ši tvarka bus įgyvendinta vėliau. Pagal numatomus įstatymus, už netinkamą atliekų rūšiavimą gali būti skiriamos piniginės baudos. Vis dėlto, ne visos savivaldybės baudžia vienodai.

Vilniaus savivaldybė nusprendė nuo metų pradžios rinkti maisto atliekas plastikiniuose oranžiniuose maišeliuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, po to atskiriami. Laidos „TOP 3“ vedėjas Tomas Loiba apsilankė atliekų rūšiavimo centre, kad pažiūrėtų, kaip vyksta rūšiavimo procesas. „Pirma atrenkam visas stambių gabaritų atliekas, tam, kad nelaužytų įrangos.

Po kiekvienų švenčių prie daugiabučių konteinerių neretai mėtosi kalėdinės eglutės, nors savivaldybės specialiai įrengia aikšteles, kuriose nupuoštas žaliaskares žmonės gali palikti. Vilniaus savivaldybė įspėja gyventojus: už tai, kad prie komunalinių atliekų konteinerio po švenčių asmuo išmetė eglutę, gresia bauda iki 600 eurų. Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad vazoninę eglę galima pasodinti pavasarį Verkių regioninio parko Kalėdų miške.

Prieš metus 3,3 karto padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose nepasiekė tikrojo savo tikslo – mažinti šiukšlių apimtis, – jis tik padidino veiklos kaštus, kurie gula ant gyventojų pečių, sako atliekų tvarkytojai. Mokesčio didinimą inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad didesnio mokesčio poveikį vertinti dar anksti.

Vilniaus savivaldybė jau reikalauja, kad miestiečiai atskirtų maisto atliekas ir jas išmestų oranžinės spalvos maišeliuose. Tačiau šie neskuba reikalavimo vykdyti – specialius maišelius pasiėmė vos ketvirtadalis, o rūšiuoja tik vienas kitas. O Aplinkos ministerija peikia Vilniaus valdžios parinktą būdą ir reikalauja naudoti jau įrengtus specialius konteinerius. Vilnietė Audronė viename prekybos centre pasiėmė šūsnį maisto atliekoms skirtų nemokamų kibirėlių ir oranžinių maišelių.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad maisto atliekų rūšiavimui skirtas priemones sostinės gyventojai nuo antradienio atsiimti gali ir didžiuosiuose prekybos centruose bei maisto prekių parduotuvėse. Įsigaliojus naujai tvarkai, vilniečiai maisto atliekas turės kaupti oranžinės spalvos vienkartiniuose maišeliuose, kuriuos reikės tvirtai užrišti ir išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Šios atliekos bus atskiriamos nuo kitų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai perdirbami.

Prieš vidurdienį Vilniuje daugiabutyje įvyko didžiulis sprogimas, užsidegė keli butai. Sprogimo banga pažeidė blokinio namo konstrukcijas. Daugiabutis evakuotas, į ligoninę išvežti mažiausiai keturi žmonės, jie apdegė ir patyrė sužalojimų. Pavakare viduje buvo rastas žuvęs asmuo. Sprendžiama, kur apgyvendinti žmones – į daugiabutį gyventojai negalės sugrįžti. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Sekmadienio pavakarę naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė vaizdelis iš vieno Kauno taromatų. Pasak skaitytojo, vidurdienį čia stovintys konteineriai buvo pilnutėliai, šiukšlės mėtėsi ant žemės. „Labas vakaras, pasidalinkite, kaip atrodo kai kurių parduotuvių taromatai, jų tvarka bei kvapas viduje. Nuotrauka daryta Naujųjų metų išvakarėse, 12 val. dienos, Europos prospekto „Rimi“. Pasijutau, lyg būčiau šiukšlyne.

Nuo sausio 1 d. visose savivaldybėse bus atskirai tvarkomos maisto atliekos – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Vilniuje atliekos bus rūšiuojamos kitaip nei daugelyje miestų – maisto atliekos bus surenkamos į išdalinamus oranžinius plastikinius maišelius ir metamos į mišrių atliekų konteinerius.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Jei tai nebus daroma, gyventojai gali sulaukti baudos. Rūšiuoti maisto atliekas įpareigoja ES Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tai ES valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva. Ji numato, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Nuo sausio atsirandant prievolei rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes, bet ir maisto atliekas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad to nedarysiantys vilniečiai baudžiami nebus.