Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės teigimu, sprendimas atskirai tvarkyti maisto atliekas priimtas dėl kelių priežasčių – siekiama mažinti atliekų užterštumą, didinti atliekų perdirbimo apimtis.
„Pradėjus atskirą maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą sumažėja mišrių komunalinių atliekų (MKA) kiekis, sumažėja antrinių žaliavų, esančių konteineriuose, užterštumas, kas sąlygoja didesnį perdirbimų atliekų kiekį, mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes mažesnis biologinių atliekų kiekis papuola į sąvartynus“, – atsakydama į naujienų portalo tv3.lt užduotus klausimus teigė A. Gedvilienė.
„Tuo pačiu, tvarkingai išrūšiuotos maisto atliekos gali būti panaudojamos komposto ar biodujų gamybai, tvarkomos kitaip“, – pastebėjo A. Gedvilienė.
Alytuje atliekos atskirai tvarkomos nuo 2018 metų
Nors didieji miestai, kaip Vilnius ir Kaunas atskirai maisto atliekas tvarkyti dar tik ruošiasi, trys mažesnės savivaldybės – Alytus, Marijampolė ir Panevėžys, maisto atliekas atskirai tvarko jau kelis metus. Pavyzdžiui, Alytus maisto atliekas atskirai tvarkyti pradėjo 2018 metais. Pasak Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) aplinkosaugos specialistės Erikos Bulovienės, ne visi gyventojai greitai prisijaukina rūšiavimo pokyčius, tačiau daugeliui tai jau nebėra naujiena.
„Pozityviai nusiteikę žmonės pokyčius priima lengviau ir paprasčiau, linkę viską neigti ir atmesti – sunkiau. Buvo ir iki šiol yra atkakliai tvirtinančių: „aš viską suvalgau – jokių maisto atliekų neturiu“. Bet greitai paaiškėja, kad nei bulvių lupenų, nei popierinių servetėlių ar panašių dalykų niekas nevalgo, o namų sąlygomis kompostuoti irgi ne viską galima. Esame pastebėję, kad tie, kurie bent kartą pabando rūšiuoti maisto atliekas, tą daro nuolat ir nesiskundžia, o priešingai – džiaugiasi, nes įsitikina, kad tai ir paprasta, ir naudinga – mišrių atliekų faktiškai nebelieka“, – tvirtino E. Bulovienė.
ARATC specialistė taip pat priminė, jog Alytuje maisto atliekų konteineriuose taip pat surenkamos ir virtuvės atliekos - popieriniai rankšluosčiai bei servetėlės, kavos ir arbatos tirščiai, filtrai, pakeliai, vaisių ir daržovių likučiai, žievės, lupenos, nuopjovos. Atskirai surinktos maisto atliekos yra apdorojamos biologinio apdorojimo įrenginiuose sausuoju anaerobiniu būdu, išgaunant biodujas ir gaminant elektros energiją bei galutinį produktą – kompostą.
E. Bulovienė taip pat paaiškino, kaip buvo prieita prie dabartinės atliekų surinkimo tvarkos.
„Pirmiausia šioms atliekoms skirti konteineriai buvo išdalinti miestų ir miestelių individualių namų gyventojams, kurie kartu su konteineriu gavo ir specialų kibirėlį maisto atliekoms virtuvėje rinkti bei atskirą talpą naudotam aliejui ir riebalams. Vėliau atskiri konteineriai maisto atliekoms įrengti ir prie daugiabučių namų esančiose konteinerių aikštelėse. Šiemet daugiabučių namų gyventojams išdalinti ir specialūs kibirėliai maisto atliekoms virtuvėje rinkti“, – teigė ARATC atstovė
Pasak ARATC atstovės, įmonė taip pat tikrina konteinerius, siekiant išvengti neteisingo, atmestino rūšiavimo atvejų, o netinkamai rūšiuojantys gyventojai – perspėjami.
„Rūšiavimo kontrolę nuolat vykdo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Kontrolės padalinio darbuotojai, kurie atliekų vežimo dienomis tikrina konteinerius ir aptikę juose neleistinų atliekų klijuoja perspėjimus su užrašu „Netuštinti!“. Vežėjai, pamatę tokį užrašą, konteinerio netuština ir gyventojui tenka pačiam iš naujo išrūšiuoti atliekas, kad konteineris būtų ištuštintas kito vežimo metu. Asmenims, kurie po keletą mėnesių neištraukia maisto atliekų konteinerio ištuštinimui, siunčiami pranešimai“, – sakė E. Bulovienė.
Savivaldybės pokyčiams ruošiasi
Pasak Aplinkosaugos komiteto pirmininkės, savivaldybės apie reikalavimus atskirai tvarkyti maisto atliekas žino jau seniai. Šiuo metu neaiškumų kelia tik Kauno regionas.
„Tvarka, kad reikės rinkti maisto atliekas, atsirado jau prieš kurį laiką, todėl savivaldybėms tai nėra naujiena, buvo laiko ruoštis, konsultuotis ir planuoti. Man šiuo metu daugiausia klausimų kelia Kauno regionas, nes kol kas neturiu atsakymų, kaip jie ruošiasi vykdyti įstatymų nuostatas dėl atskiro maisto atliekų surinkimo nuo sausio 1 d., tačiau kiti regionai aktyviau dalinasi savo planais“, – rašė A. Gedvilienė.
A.Gedvilienės teigimu, šiuo metu biologinių (įskaitant maisto atliekas) atliekų surinkimo-vežimo paslaugos sutartis pasirašė 18 savivaldybių, dauguma kitų savivaldybių planuoja pasirašyti 2023 – 2024 m. Kelios savivaldybės jau dabar atliekas renka atskirai – Alytus, Marijampolė, Panevėžys.
Pagal turimus duomenis, 2023 m. pabaigoje bus naudojama virš 71 000 maisto atliekų konteinerių ir virš 46 000 kompostinių. Į maisto atliekų surinkimo priemones investuota 8,3 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų, 15 mln. eurų į atskirai surinktų maisto atliekų apdorojimo infrastruktūrą.
Taip pat planuojama skirti 2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kompostinėms 2024 - 2025 m., 20,4 mln. eurų atliekų apdorojimui, dalį regionams skirto 31,2 mln. eurų vertės krepšelio skirtų lėšų skirti maisto atliekų surinkimo priemonėms.
Vilnius renkasi kitą kelią
Vilniaus savivaldybė renkasi kiek kitą kelią – vietoje atskirų maisto atliekų konteinerių, gyventojai maisto atliekas sudės į kitos spalvos maišelius ir mes į mišrių atliekų konteinerius.
Šios atliekos bus atskiriamos nuo kitų atliekų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai – perdirbami. Anot savivaldybės, ateityje maisto atliekų surinkimui numatoma naudoti atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius.
Iki šiol sostinėje yra rūšiuojamos plastikinės, popierinės, metalinės, stiklinės pakuotės ir antrinės žaliavos.
„Šie pasikeitimai palies didelę dalį Vilniaus namų ūkių, tad juos įvedame palaipsniui, suprasdami, kad prireiks laiko su jais susipažinti bei susiformuoti naujiems vilniečių įpročiams“, – pranešime cituojamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Nuo šių metų gruodžio Vilniaus gyventojams planuojama dalinti maisto atliekoms atskirai rūšiuoti skirtas priemones: oranžinės spalvos vienkartinius maišelius iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpos kibirėlius.
Pažėrė kritikos – Vilnius yra nepasiruošęs
Naujus Vilniaus planus rūšiuoti maisto atliekas sukritikavo Vilniaus miesto tarybos opozicijoje esančios Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Žilvinas Šilgalis. Pasak Ž. Šilgalio, rūšiuojant maisto atliekas, jos nebus atskiriamos nuo bendro mišrių atliekų srauto, taigi ES direktyvos reikalavimai įgyvendinti nebus.
„Jeigu maisto atliekos yra renkamos su mišriomis atliekomis, tai kur yra atskiras srautas? Tai netvaru, neefektyvu ir nereikalinga
Jeigu tai yra geras būdas, kodėl Vilnius kalba, jog ateityje tvarkys kitaip? Kodėl yra pasitvirtinę lėšas įrenginių statybai, kurių patys atsisakė praėjusioje kadencijoje. Jeigu tai yra toks geras būdas, gal duokime visai Lietuvai maišelius ir tegul rūšiuoja?“, – klausė Ž. Šilgalis
Tarybos nario nuomone, bus neįmanoma užtikrinti maišelių perdirbimo mechaninio biologinio apdorojimo įmonėse.
„Kitas dalykas – sakoma, kad bus perdirbinėjami maišeliai. Mano žiniomis, nei viena MBA įmonė nieko neperdirba. Ten nėra jokių maišelių ar plastikų perdirbimo linijų. Specialistams juoką kelia tokia pasiūlymai“, – sakė Ž. Šilgalis.
