Abi pusės vykdo nepaliaujamą diplomatinę veiklą visoje Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, bandydamos įrodyti, kad dėl maisto ir trąšų kainų kilimo yra atsakingi ne jie, o jų priešininkai. Rusija ir Ukraina eksportuoja daugiau nei ketvirtadalį viso pasaulio kviečių, o Rusija yra didžiausia pasaulyje trąšų eksportuotoja. Per pirmąjį 2022 m. ketvirtį Pasaulio banko trąšų kainų indeksas pakilo beveik 10 proc., į anksčiau nematytas aukštumas.
Ukrainos 20 mln. tonų grūdų rezervą reikia kuo greičiau eksportuoti. Tai ne tik padėtų išvengti tolimesnio kainų šuolio, bet ir išsaugotų kitą Ukrainos derlių, kurio neįmanoma paprasčiausiai išsiųsti į jau ir taip perpildytas saugyklas.
Tačiau dabar to padaryti neįmanoma dėl Rusijos karinio laivyno vykdomos Odesos uosto blokados bei ukrainiečių paliktų plaukiojančių minų, saugančių uostą nuo Rusijos atakų. Mainais už blokados nutraukimą, Rusija nori, kad būtų panaikintos visos sankcijos jos laivybai ir trąšų produktams. Tačiau kyla klausimas, ar susitarimas išvis yra įmanomas.
Šiuo metu yra bandoma surasti ir susitarti dėl galimo veiksmų plano. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sutiko susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu, tačiau ne anksčiau nei birželio 8 d. Susitikimo metu būtų aptartas pasiūlymas Turkijai išminuoti Odesą ir jūrų koridoriumi palydėti grūdų laivus iki Bosforo sąsiaurio. Pirmadienį R. T. Erdoganas šį pasiūlymą aptarė su V. Putinu. Kaip praneša Turkija, V. Putinas sutinka bendradarbiauti, bet su tam tikromis sąlygomis.
Pagal 1936 m. Monrealio konvenciją, Turkija yra jūrų eismo į Juodąją jūrą ir iš jos arbitras. Šia unikalia role Turkija pagrindžia savo atsisakymą taikyti Rusijai įvestas sankcijas, nepaisant to, jog ji yra NATO narė. Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu antradienį sakė, kad maisto išsaugojimas šaliai yra svarbiausias klausimas: „Mes į tai sutelkiame savo dėmesį. Stambule planuojame įkurti centrą koridoriaus stebėjimui.“
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ėmėsi praktinės iniciatyvos, kurią su Joe Bidenu pirmą kartą aptarė prieš dvi savaites, o praeitą savaitę su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tuomet jis kalbėjo su V. Putinu, o po šio pokalbio dar kartą su V. Zelenskiu.
Ukraina teigia leisianti išminuoti Odesą, bet tik nustačius sąlygas, neleisiančias Rusijos kariniam laivynui pasinaudoti atvertu keliu ir priartėti prie uosto. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė: „Turime būti labai atsargūs, kadangi vien vienašalės Kremliaus garantijos neužtenka. Mums reikia, kad trečiosios šalys prisiimtų atsakomybę už susitarimo vykdymą.“
Italija ir Jungtinė Karalystė pasisiūlė pasirūpinti išminavimo operacija, ir tai padarytų per dvi savaites, tačiau panašu, kad Turkija yra Rusijai palankesnis pasirinkimas šiai pavojingai užduočiai įvykdyti.
Kaip teigia M. Draghi, V. Putinas sutinka atverti prieigą prie Odesos, tik jei bus atlikti tinkami patikrinimai, kurie užtikrintų, kad grūdų laivuose nėra gabenami Ukrainai skirti ginklai. Kyla ir vis dar neišspręstų klausimų dėl konvojų lydėsiančių laivų kilmės šalies ir jų veiksmų, sulaukus grasinimų iš Rusijos.
Pasak Maskvos, V. Putinas pabrėžia „Rusijos pasirengimą“, kartu su partneriais iš Turkijos, užtikrinti netrukdomą krovinių gabenimą jūra.
Tačiau mainais Rusija nori Vakarų sankcijų rusiškoms trąšoms panaikinimo. M. Draghi teigimu, su šiuo klausimu į Europos Sąjungą kreipiasi ir Afrikos valstybės, taigi jį verta dar kartą peržiūrėti.
Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat demonstruoja šiek tiek lankstumo. Šalies ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield sakė, kad JAV yra pasiruošusi pateikti laivybos ir draudimo kompanijoms finansinio užtikrintumo patikinimą, kuris palengvintų rusiškų grūdų ir trąšų eksportą.
Ji tvirtino, kad Rusijos grūdamas ir trąšoms JAV iždo įvestos sankcijos nėra taikomos, tačiau: „Įmonės vis vien nerimauja, todėl esame pasiruošę suteikti joms finansinio užtikrintumo patikinimą, kuris juos padrąsins.“ Ambasadorė pabrėžė, kad tokia pozicija nėra bandymas paskatinti Rusiją nutraukti Odesos uosto blokadą.
Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga gali žengti skirtingomis kryptimis dėl kito klausimo – draudimo apdrausti rusišką naftą gabenančius laivus, kad ir kurioje pasaulio vietoje jie būtų. Nors draudimą grūdų laivams galima atskirti nuo naftos laivų, tai vis tiek gali tapti situaciją apsunkinančiu veiksniu.
Tačiau sprendimo yra ieškoma. Aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnė Rebecca Grynspan, neseniai atvykusi į Maskvą deryboms šiuo klausimu, bandys padėti susitarti dėl Saugumo Tarybos rezoliucijos projekto, atversiančio humanitarinį koridorių. Šią idėją palaiko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Vienas Vakarų pareigūnas sakė: „Mažai tikėtina, kad net Rusija vetuotų rezoliuciją, kuri padėtų išmaitinti pasaulį, vien dėl to, kad nebuvo įvykdytas Rusijos reikalavimas panaikinti sankcijas.“
M. Draghi neprieštarauja Jungtinių Tautų įsitraukimui, tačiau jis nerimauja dėl progreso tempų. Jis teigė: „Jungtinės Tautos gali turėti svarbų vaidmenį sprendžiant šią krizę, bet mes turime pareigą klausti savęs, kaip mes galime padėti. Kaip pagreitinti veiksmus, kad nepavėluotume.“
Tačiau Jungtinė Karalystė, Lenkija ir Baltijos šalys nemano, kad V. Putinas sutiks su tokiu pasiūlymu. Britanija palaiko Lietuvos siūlymą dėl panašaus konvojaus plano, tačiau nereikalaujančio Rusijos bendradarbiavimo. Jų plane siūloma, kad laivus lydėtų norinčiųjų koalicija, o ne NATO pajėgos.
Kaip galima šios koalicijos narė buvo paminėtas Egiptas – viena iš daugelio vidutines ir mažesnes pajamas gaunančių valstybių, priklausančių nuo Ukrainos ir Rusijos grūdų. Šis planas susilaukė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrės Lizos Truss palaikymo po to, kai ji susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Svarbu ir tai, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šią savaitę lankėsi Kaire, kur aptarė grūdų krizę.
Tačiau generolas Markas Milley, JAV jungtinio štabo vadų pirmininkas, antradienį, viešėdamas Londone, laikėsi atsargesnės pozicijos: „Prireiks didelių karinių pastangų, norint atverti šiuos jūrų kelius.“ Jo teigimu, jei politikos formuotojai pasirinks šį sprendimą: „Reikės didelės rizikos karinės operacijos, kuri pareikalaus daug pastangų.“ Būtent dėl šios priežasties M. Draghi, E. Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas mano, kad verta pabandyti susitarti su V. Putinu.
Jeigu nesuveiks nei vienas jūrų kelio planas, vienintelė alternatyva yra intensyviau naudoti esamus, tačiau daug brangesnius kelius: sunkvežimiais vežti grūdus per Lenkiją į jos ir Baltijos valstybių uostus, baržomis plukdyti grūdus Dniepro upe į Rumunijos uostus ir, galiausiai, traukiniais juos vežti į Lenkiją. Galimybė grūdus vežti traukiniu per Baltarusiją atrodo neįmanoma dėl Minsko reikalavimų panaikinti šalies kalio karbonato industrijai įvestas sankcijas.
Prie pagrindinio įvažiavimo į Rumuniją šiuo metu yra nusidriekusi 20 km patikrinimo laukiančių sunkvežimių eilė. Prie Dniepro upės susidarė 100 baržų eilė, kurioje laivai laukia, kada galės patekti į Juodąją jūrą. Per dieną čia yra praleidžiami vos septyni laivai.
Be humanitarinės būtinybės išvengti bado, M. Draghi mano, kad duonos kainų kilimas Europai gali kelti ir kitokias realias bei neišvengiamas grėsmes, susijusias su migracijos srautais, terorizmu ir politiniu nestabilumu.
