Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Neringos muziejaus kuratorė Edita rodo dešimtis įvairiausių daiktų bei nuotraukų. Iš pirmo žvilgsnio juos sieja nebent tai, kad visi senoviniai. Tačiau tai unikalūs, pačių neringiškių išsaugoti jų protėvių daiktai.
„Iš kur jie čia visi susibėgę, kur įsišaknijusios jų šaknys ir pošakniai? Parodoje atsispindi visas spektras ir gana dramatiška šio krašto istorija“, – pasakojo Neringos muziejų edukatorė Edita Anglickaitė-Beržinskienė.
Štai kokių daiktų yra parodoje
Parodoje daiktai Kuršių nerijos senbuvių – ten gyvenusių iki karo. Taip pat tų, kuriuos po okupacijos sovietų valdžia ten atkraustė. Rusai Neringoje žmonėms žadėjo aukso kalnus bei būstus. Kitaip sakant, namus išvytų ir išnaikintų vietos vokiečių.
„Vyko iš atokiausių kampelių, tokių kaip, Astrachanė, Buriatija, Kaukazas“, – vardijo Neringos muziejų edukatorė.
Tad iš tolimiausių Sovietų Sąjungos kampelių, o taip pat ir Lietuvos. Tiesa, kaip ir visada – rusai žmones apgavo. Namus ar darbą gavo tikrai ne visi.
„Kai kurie jų, vietoj pažadėto buto, gavo nakvynę biliardinėje, kur turėjo glaustis ir laukti, kol žvejai baigs savo vakarinius pasilinksminimus ir žaidimus prie biliardo stalo, kad galėtų eiti miegoti į šalia paklotą lovelę“, – pasakojo E. Anglickaitė-Beržinskienė.
Tarp daugybės daiktų – ir vokiški puodeliai
Panašias istorijas ir pasakoja žmonių ten sunešti daiktai, pavyzdžiui, tarpukariniai, vokiškais palinkėjimais išmarginti puodeliai.
„Mūsų herojės tėvų namuose po karo apsigyveno rusų karininkas ir vieną dieną jo neliko, kaip ir tėvų šiltų batų. Tačiau ant stalo jie rado padėtus šituos puodelius. Jie buvo net keturi, ant kurių parašyti vokiški sveikinimai“, – sakė edukatorė.
Kažin, ar tas rusų karininkas vokiškus puodelius per karą rado kur nors savo šalyje. Tačiau kitas daiktas kuratorės rankose į Nidą atkeliavo nuo Kaspijos jūros krantų. Ją atsivežė iš ten po karo atsikraustęs žmogus.
„Jai kone daugiau nei 50 metų. Iki šio geriama čia – Kuršių nerijoje – ir man pačiai teko ją ragauti, gaminama kaip stipri žalia arbata, su pienu, su sviestu ir druska. Ją geriant reikia užsikąsti gabalėliu cukraus“, – pasakojo E. Anglickaitė-Beržinskienė.
Taip pat muziejuje – iš Lietuvos į Nidą atsikrausčiusių žmonių armonikos ir koncertina. XX amžiaus pirmoje pusėje jų muzika skambėjo žemyninėje mūsų šalies dalyje, o po karo jau linksmino neringiškius.
„Šie visi daiktai yra saugojami kaip šeimos relikvijos, jų palikuonių, tebegyvenančių čia, Kuršių nerijoje“, – tikino specialistė.
Visus daiktus parodoje žmonės atnešė tik šiai ekspozicijai. Vis tik, muziejininkai bando juos įkalbėti senelių ar prosenelių relikvijas palikti muziejaus saugyklose ir taip išsaugoti ateities ekspozijoms ir kartoms.
„Namuose vyksta ir remontai, ir vaikai auga, nutinka visko. O muziejai yra patikima vieta saugoti tokius daiktus“, – tvirtino Neringos muziejų direktorė Lina Motuzienė.
Paroda veiks iki vasario vidurio, tad apsilankiusieji galės sužinoti dar daugybę istorijų. Pavyzdžiui, kodėl čia eksponuojama kruvina naujagimio kepurėlė.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
