paroda

Paruošęs bene 150 alumnų, turintis virš 300 rezidentų, meno rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“ persikėlė į miesto centrą. Jau 13 metų su menininkais dirbantys kūrėjai tikisi, kad nauja erdvė padės dar labiau suartinti Lietuvos ir užsienio menininkus, skatins bendradarbiavimą. Taip pat viliasi, kad naujieji „Rupert“ namai taps traukos centru ne tik menininkams, bet ir visiems, ieškantiems naujų kultūrinių patirčių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šeduvoje duris atveria įspūdingas muziejus „Dingęs štetlas“, skirtas tragiškai žydų istorijai Lietuvoje atminti. Išskirtinį muziejų 10 metų projektavo, statė, eksponatus rinko ir istorijas užrašinėjo tarptautinė komanda. Muziejuje vaizduojami ir Šeduvoje, ir visoje Lietuvoje gyvenusių žydų likimai.

Šakių rajone, Vinco Kudirkos muziejuje, įsitaisė menininkė su 0,5 tonos bulvių bei rožių puokštėmis. Lietuvos nacionalinis muziejus buvo skelbęs, kad per savaitę menininkė nuskus 500 kilogramų bulvių ir tai bus performansas apie lyčių lygybę ir iš kartos į kartą perduodamus įsitikinimus, kad buities darbus turi dirbti moterys. Tačiau meno keliai lengvai nenuspėjamI. Menininkė staiga apsigalvojo ir bent jau kolkas kol kas bulvių neskuta.

Vakar Vilniuje prasidėjo jubiliejinis, 10-asis Vilniaus galerijų savaitgalis (VGS). Šiuolaikinio meno renginys davė ženklą meno sezono pradžiai mieste, atverdamas menui netikėtas erdves, meno galerijas ir muziejus. Kaip susigaudyti gausybėje meno renginių? VGS komanda rekomenduoja, ką būtina pamatyti per savaitgalį, rašoma pranešime spaudai.

Vienas produktyviausių Lietuvos menininkų Algis Kriščiūnas pirmą kartą savo kūrybą pristatys Šiauliuose. Rugsėjo 6 dieną prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ atidaroma jo darbų paroda „Akimirka, kurią vadiname gyvenimu“. Parodos lankytojai išvys ypatingo formato kūrinius – kai kurie menininko darbai net 3 x 6 metrų dydžio. „Ši paroda išskirtinė tuo, kad darbai bus didžiuliai. Žmonės gali stovėti šalia ir jaustis tarsi patys patekę į paveikslo vidų“, – sako menininkas.

Rugpjūčio 31-ąją, paskutinę kalendorinės vasaros dieną, Vilniaus centre veikiančiame siaubo viešbutyje įvyko išskirtinė menininko Dominyko Jaro paroda. Netikėta erdvė – pritemdyti koridoriai, girgždantys laiptai ir šiurpą kelianti atmosfera – tapo neatsiejama ekspozicijos dalimi.  Abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi kuriantis menininkas neįprastą vietą parodai pasirinko neatsitiktinai: „Norėjau, kad atėjusieji į parodą ne tik pamatytų paveikslus, bet ir juos išgyventų.

Garsiausiai pasaulyje rekordų knygai – „Guinness World Records“ sukanka 70 metų. Šioje knygoje, kurią sukurti kadaise įkvėpė ginčas, koks paukštis yra greičiausias, šiandien įregistruota dešimtys tūkstančių įvairiausių pasiekimų – nuo ilgiausios nosies iki greičiausio česnako pjaustymo.

Vienas paslaptingiausių ir nuo žmonių akių akylai saugomas objektas – Petrašiūnų elektrinė Kaune kartą metuose atveria vartus. Tad norinčiųjų į ją patekti tūkstančiai, o nemokami bilietai išgraibstomi per kelias valandas. Ten kur įprastai ūžia įrengimai, dabar gimsta gyvas meninis paveikslas. Petrašiūnų elektrinė transformuojasi ir virsta išskirtine kūrybos erdve. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia „pikantiška“ paroda, kurioje eksponuojami seksualūs, kelis šimtmečius skaičiuojantys, radiniai iš Lietuvos ir Europos. Vilniaus vyskupo rūmų teritorijoje archeologų aptiktas ąsotėlis su falu net 30 metų laukė savo šlovės valandos – archeologai kuklinosi visuomenei parodyti tokią istoriją.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ar norėtumėte pamatyti, kaip tiksliai atrodė prieš daugiau nei 3 milijonus metų gyvenę žmonės? Galite tai padaryti Prahoje, Čekijos nacionaliniame muziejuje. Pirmą kartą istorijoje į Europą atgabenti seniausi kada nors rasti primatų skeletai, kurie įprastai net nėra eksponuojami. Prahoje, nacionaliniame Čekijos muziejuje, pristatyta unikali paroda – „Lucy & Selam“ – seniausių aptiktų primatų skeletai.

Londone atgyja garsiausios pasaulyje laivo katastrofos istorija. Jungtinės Karalystės sostinėje atidaryta paroda apie „Titaniką“, kur užsidėjus virtualios realybės akinius galima atsidurti tiesiai ant legendinio laivo denio. Lankytojai išgyvena kelionę nuo išplaukimo iki tragiškos pabaigos. Unikalūs eksponatai ir detalės iš žymaus filmo dar labiau padeda pajusti dramą.

„Gyvendama toli, Pietų Prancūzijoje, vis dažniau jaučiu poreikį atsigręžti į vietas, kurios mane formavo ir kaip žmogų, ir kaip kūrėją“, – sako Prancūzijoje gyvenanti menininkė Rūta Jusionytė. Klaipėdoje, jos gimtajame mieste, atidaryta jos personalinė paroda „Empatija“, rašoma pranešime spaudai. Paroda šeimos įkurtoje erdvėje R. Jusionytės paroda surengta Klaipėdos galerijoje „Jusionis“. Menininkės pavardės ir galerijos sutapimas – neatsitiktinis.

Trys šimtai naujai įsigytų ir dovanotų per pastarąjį dešimtmetį meno kūrinių – vieni, kurie jau yra kultūros paveldas, o kiti, nors ir neseniai sukurti, bet dabar tokie vertingi, kad išties greit gali tuo paveldu tapti. Būtent juos parodoje „Tarp aušrų“ ir pristato meno mylėtojams Lietuvos Nacionalinė dailės galerija. Tiesa, tie trys šimtai eksponatų tėra tik dalis visos 22 tūkstančių meno kūrinių kolekcijos, kurią Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kaupė 10 metų.

Emocingiausi 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinių žaidynių kadrai nuo antradienio skirti Klaipėdos miesto gyventojams ir uostamiesčio svečiams. Vytauto Dranginio nuotraukų, kuriose užfiksuotos mūsų šalies paralimpiečių emocijos, paroda atidaryta Klaipėdos sporto ir sveikatingumo klube „Impuls“.   Atidaryme dalyvavo Klaipėdos „Impuls“ klubo vadovė Filomena Matuzevičiūtė-Lūžienė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius ir generalinė sekretorė Asta Narmontė, veteran...

Jono Daniliausko paroda „Moterys vakarėjant“ kviečia pažvelgti į moterį kaip į paslaptingą, daugialypę būtybę, kuri jungia kaimo ramybę, miestietišką laisvę ir mitologinį subtilumą. Tapytojo kūryboje moteris tampa emociniu paveikslo centru, per kurį menininkas perteikia vakaro nuotaiką, gamtos ryšį ir subtilų plastinį grožį. Parodos darbai pasižymi jausmingu, kontrastingu koloritu bei klasikinio modernizmo ir liaudies meno įtaka, rašoma pranešime spaudai.

Šią savaitę „Brazzi Studios“ terasoje įvyko išskirtinis kūrybinės bendruomenės renginys – oficialiai pristatyta „Brazzi Academy“, naujos kartos fotografų ugdymo sistema. Tarp saulėlydžio, muzikos, pokalbių ir kūrybinių industrijų atstovų įvyko ir simbolinis „raketos paleidimas“, pažymintis fotografijos akademijos startą – pažadą augti, kilti ir skleisti fotografijos meistrystę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Dvi karalienės ir dvi ypatingos istorijos. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta tarptautinė paroda apie Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę ir Švedijos – Kotryną Jogailaitę. Paroda kviečia pažvelgti į istorines moteris ne tik kaip į karalienes, bet ir kaip į įtakingas asmenybes. Auksuota Kotrynos Jogailaitės, Švedijos karalienės ir jauniausios Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukros, karūna yra atvežta iš Švedijos.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda „Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto“ skirta skulptūrai kaip žanrui, tiksliau – pačiai skulptūros prigimčiai. Parodoje pristatoma skulptūros kolekcija: Lietuvos menininkų kūriniai nuo XIX a. pabaigos iki šiandien – nuo tradicinių mažųjų formų iki konceptualių darbų, artimų instaliacijai.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda „Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto“ skirta skulptūrai kaip žanrui, tiksliau – pačiai skulptūros prigimčiai. Parodoje pristatoma skulptūros kolekcija: Lietuvos menininkų kūriniai nuo XIX a. pabaigos iki šiandien – nuo tradicinių mažųjų formų iki konceptualių darbų, artimų instaliacijai.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda „Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto“ skirta skulptūrai kaip žanrui, tiksliau – pačiai skulptūros prigimčiai. Parodoje pristatoma skulptūros kolekcija: Lietuvos menininkų kūriniai nuo XIX a. pabaigos iki šiandien – nuo tradicinių mažųjų formų iki konceptualių darbų, artimų instaliacijai.

Šeštadienį sostinę užliejęs trečiasis Vilniaus šaltibarščių festivalis (angl. „Vilnius Pink Soup Fest“) nustebino ne tik rožinės spalvos gausa drabužiuose – šaltibarščių dvasia persikėlė ir į skiautinių parodą. Stilizuoti šaltibarščiai, prie stalo, ant kurio pagrindinis akcentas yra šaltibarščiai, susirinkusi šeima, dubenėlis šaltibarščių ir ąsotis kefyro kaimiškame saulėlydžio peizaže – tik dalis skiautinių, kuriuos susirinkusieji galėjo išvysti šaltibarščių festivalio parodoje.

Kuo vadovaujamės kurdami ir valdydami savo miestus – kultūra ar grubiu dominavimu? Tokį svarbiausią klausimą savo meno tyrime apie viešojo ir privataus intereso derinimą Vilniaus senamiestyje uždavė Vilniaus dailės akademijoje magistro studijas šiais metais baigianti teisininkė, paveldosaugos aktyvistė ir menininkė Rėda Brandišauskienė.

Seime antradienį atidaryta fotografijos paroda „Paryžius 2024“, kviečianti prisiminti emocingiausias pernai Prancūzijos sostinėje vykusių vasaros paralimpinių žaidynių akimirkas.   Į Vytauto Dranginio nuotraukų parodos atidarymą susirinko būrys Seimo narių, Lietuvos paralimpinio komiteto atstovai ir partneriai, paralimpinės komandos sportininkai.   „Sportininkų vardu galiu tvirtai teigti, jog mums, Lietuvos paralimpinės rinktinės nariams, šiandien – ypatinga diena.

Seime antradienį atidaryta fotografijos paroda „Paryžius 2024“, kviečianti prisiminti emocingiausias pernai Prancūzijos sostinėje vykusių vasaros paralimpinių žaidynių akimirkas. Į Vytauto Dranginio nuotraukų parodos atidarymą susirinko būrys Seimo narių, Lietuvos paralimpinio komiteto atstovai ir partneriai, paralimpinės komandos sportininkai, rašoma pranešime spaudai. „Sportininkų vardu galiu tvirtai teigti, jog mums, Lietuvos paralimpinės rinktinės nariams, šiandien – ypatinga diena.

Yra bijančių aukščio, vorų, uždarų patalpų, o štai jauna panevėžietė gali laipioti dvylikaaukščių stogais, bet paniškai bijo senatvės.  Tiesa, mergina bando ieškoti ir vaistų šiai paniškai baimei įveikti. Jaunoji menininkė stengiasi su senatve susidraugauti per fotoobjektyvą. Gilus žvilgsnis, kaip ir veidą vagojančios raukšlės, atspindi visiškai nepagražintą būtį. Dar viena sustabdyta akimirka – godžiai dūmą traukiantis žilabarzdis.

Kaunas įspūdingai pasitinka Lietuvos genijaus, kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metus. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta paroda, kurioje pagrindinės temos – jūra ir kosmosas. Joje – kelios dešimtys paties menininko darbų ir daugybė jo amžininkų ir bendraminčių kūrinių. Minint 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, žiūrovų laukia unikali proga – jie išvys iki šiol niekur nerodytą paveikslų triptiko „Rūstybė“ trečiąją dalį.

Ketvirtadienį populiariame prekybos ir laisvalaikio centre PANORAMA duris atvėrė kūrėjos Eglės Kurlianskaitės galerija. Daugiafunkcinė konceptuali parodų, ekspozicijų ir renginių erdvė sukvietė daug svečių ir sulaukė didelio susidomėjimo dar iki oficialios atidarymo šventės. Galerija yra populiariame prekybos ir laisvalaikio centre PANORAMA. Pagrindinė įkūrėjos mintis – priartinti meną prie žmonių.

Greitai bus metai, kai lietuvė tapytoja ir skulptorė Rūta Jusionytė iš Paryžiaus pasitraukė į Provansą. Pabėgusi nuo didmiesčio skubos ir šurmulio, ji stengiasi mėgautis provincijos tyla ir ramybe. „Esu pernelyg jautrus žmogus, negaliu sau leisti politinių diskusijų, beveik nežiūriu televizoriaus, neklausau žinių. Jei pasiduočiau aplink tvyrančiam nerimui, turbūt, negalėčiau kurti“, – sako menininkė.

Žiema jau praktiškai baigėsi ir tai reiškia tik vieną dalyką – pavasaris jau ne už kalnų. Kovo mėnesį Vilniuje vyks nemažai renginių, kuriuose galima apsilankyti nemokamai. Tarptautinė studijų paroda Kovo 2 dieną, 11 valandą prasidės tarptautinių studijų paroda „Radisson BLU Hotel Lietuva“. Parodoje dalyvaus daugybė universitetų atstovų iš Europos.

Pirmadienio vakarą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, mini galerijoje „Neverk“ garsi fotomenininkė Greta Skaraitienė atidarė parodą „Katės“, kurią fotografijos ir kačių mylėtojai galės aplankyti iki kovo 1 dienos. „Murkiančios gražuolės, jaukumo nešėjos, ramybės mokytojos“ – taip kates apibūdina fotografė Greta Skaraitienė ir pasakoja, kad katės – ilgametės jos gyvenimo palydovės: „Katės mano gyvenime buvo visada.

Vytauto Didžiojo karo muziejus rekonstravo karių aprangą nuo baltų laikų iki partizaninio judėjimo ir atskleidė įdomių faktų. Bėgo laikmečiai, kito ir karių apranga. Kadaise karinius žygius Lietuvos bajorai taip romantizavo, kad ryškių spalvų uniformos iš tolo traukė akį, o jas puošė auksas, sidabras ir net brangakmeniai. O maskuojanti, nuo priešo slepianti uniforma kariuomenėje ne tokia ir sena – skaičiuoja vos šimtą metų. Lietuviai nuo senų senovės buvo karinga tauta.

Praėjusią savaitę, besibaigiant „Jaunojo tapytojo prizo“ parodai Vilniaus paveikslų galerijoje, YPP organizatoriai suskaičiavo lankytojų balsus, kuriais parodos svečiai galėjo išreikšti savo nuomonę apie labiausiai patikusį kūrinį. Šia galimybe pasinaudojo 1500 lankytojų, kurie išrinko 2024 m. YPP Publikos prizo laimėtoją – Laimą Andrejevą. Paaiškėjo „Jaunojo tapytojo prizo“ laimėtoja Jos meno kūrinys, pavadintas „Wardrobe“ (liet.

Šiemet vyksta jau 16-tasis „Jaunojo tapytojo prizas“. Konkurso iniciatorius ir įkūrėjas tapytojas Vilmantas Marcinkevičius kasmet suteikia jauniems menininkams galimybę būti įvertintiems. Konkursas kinta ir akivaizdžiai liberalėja. Apie konkurso pokyčius pasakoja pats V. Marcinkevičius. „Konkursas – tai jaunų autorių kūrybos pjūvis“, – sako jis. Anot V. Marcinkevičiaus, šiemet organizatoriai konkursą norėjo kiek pakeisti, atnaujinti.

Kaune atgimė legendinė vaikų kavinė „Pasaka“. Tik ne kaip maitinimo įstaiga, o kaip prisiminimų kelias, vedantis per sovietinę vaikystę. O bene geriausiai ją atspindi žaislai, nuo čaižiai cypsinčių guminukų, didžiausiu deficitu buvusių importinių žaislų iki idėjų, taip ir neišvydusių dienos šviesos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kavinė „Pasaka“ buvo unikalus reiškinys Kaune, ši vaikų kavinė gyvavo nuo 1960-ųjų iki 1996-ųjų metų.

Po aštuonerių metų pertraukos fotomenininkė Jurga Anusauskienė savo gerbėjus pakvietė į išskirtinę parodą. Ji pristatė seriją fotodarbų, kuriuose vaizduojamas šiandieninis romų gyvenimas, jų tradicijos, kasdienybė ir vertybės. Paroda, pavadinimu „Mes – romai, Mes Dievo duoti“, pasakoja apie šios tautybės žmones ir kviečia susipažinti su jais, atsisakant stereotipų, rašoma pranešime spaudai.

Tarptautinę asmenų su negalia dieną Kauno „Žalgirio“ arenos lankytojams atsivėrė fotografijos paroda „Paryžius 2024“, kurioje užfiksuotos Lietuvos paralimpiečių emocijos, atstovaujant savo šaliai 2024 metais. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse. Pirmieji fotografo Vytauto Dranginio nuotraukų parodą, dar jos atidarymo išvakarėse, aplankė Kauno „Žalgirio“ krepšininkai.

Jaunojo tapytojo prizas (YPP) – vienas reikšmingiausių meno renginių, skirtas Baltijos šalių jauniesiems menininkams, kuris skatina kūrybingumą ir naujų talentų atradimą. Šių metų finalininkai atspindi ne tik meno tendencijų gausą, bet ir bendrą trišalę baltistišką dvasią. Jau 16-aji karta pristatydami jaunuosius talentus, JTP (YPP) organizatoriai džiaugiasi matydami, kad tapyba sparčiai vystosi kaip dailės šaka, kartu išlikdama aktuali ir gyvybinga šiuolaikinio meno pasaulyje.

Vilniuje ketvirtadienio vakarą atidaryta prestižinė „World Press Photo“ fotografijų paroda. Parodos rengėjams šiemet peržiūrėjo ir įvertino daugiau nei 61 tūkst. nuotraukų, kurias pateikė virš 3,5 tūkst. fotografų iš 130 šalių. Geriausios nuotraukos apdovanojimas šiemet skirtas naujienų agentūros „Reuters“ fotografui Mohammedui Salemui už per Izraelio smūgį Gazos Ruože žuvusią mažą dukterėčią apkabinusios gedinčios palestinietės nuotrauką.

Vilniaus Rotušėje duris atvėrė fotografijos paroda „Paryžius 2024“. Čia eksponuojamos geriausios nuotraukos iš šiemet Prancūzijoje vykusių paralimpinių žaidynių. Didžiausiame ir svarbiausiame pasaulio žmonių su negalia sporto renginyje mūsų šalies garbę gynė devyni paralimpiečiai ir vienas vedlys, o jų pasirodymus ir emocijas įamžino žinomas fotografas Vytautas Dranginis.

Vilniaus Rotušėje duris atvėrė fotografijos paroda „Paryžius 2024“. Čia eksponuojamos geriausios nuotraukos iš šiemet Prancūzijoje vykusių paralimpinių žaidynių. Didžiausiame ir svarbiausiame pasaulio žmonių su negalia sporto renginyje mūsų šalies garbę gynė devyni paralimpiečiai ir vienas vedlys, o jų pasirodymus ir emocijas įamžino žinomas fotografas Vytautas Dranginis.

2024 spalio 13 d.  Rolandui Rastauskui  (slapyvardžiu Rora)  būtų sukakę 70-imt metų.  Šią progą jis  ruošėsi paminėti, surengdamas bičiulių menininkų parodą ir savo paskutinės knygos pristatymą  KADS Baroti galerijoje, Klaipėdoje.  Likimas neleido jam sulaukti šios datos ir pilnai suplanuoto renginio.  Tačiau šventė vis tik  įvyks. Kitokia, nes be Rolando, bet didžiąja dalimi tokia, kokios jis norėjo.

Spalio mėnesį Kauno galerijos ir muziejai atveria duris nemokamoms parodoms, siūlydami įvairią kūrybą tiek šiuolaikinio meno gerbėjams, tiek istorijos entuziastams. Parodose savo darbus pristatys tiek vietiniai, tiek tarptautiniai menininkai. Paroda apie aktorių Donatą Banionį. Nuo 10.01 iki 10.31 eksponuojama kilnojamoji paroda „Galingai įsiliejęs teatro intakas. Kino ir teatro aktoriui Donatui Banioniui – 100“, skirta aktoriaus jubiliejiniams metams paminėti.

Spalio mėnesį Klaipėda pulsuoja kūrybine energija. Mieste vyksta daugybė renginių, kurie apima įvairias meno ir kultūros sritis – nuo tarptautinių meno trienalių iki specialiųjų parodų ir kūrybinių dirbtuvių. „Nenuspėjamos ateitys. Vanduo” – tai II-oji tarptautinė meno ir mokslo trienalė, skirta klimato kaitos poveikiui vandens telkiniams ir su tuo susijusioms mūsų ateities vizijoms.

Vilniaus Židinio suaugusiųjų gimnazija pranešė džiugią žinią velionės stilistės Agnės Jagelavičiūtės gerbėjams – bus surengta jos kūrybos darbų paroda.  Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė mokymo įstaiga, parodos atidarymas planuojamas spalio 1-ąją., 11:15 val., „Vieno paveikslo galerijoje“. Agnės Jagelavičiūtės atminimui rengiama paroda „Menas parodo, kad turinys yra nepalyginamai svarbesnis už brangų popierėlį supakuotą į tuštumą. Menas tave išmoko sakyti tiesą.

XI amžiaus auksiniai lobiai, grandinėlės, diademos, įvairūs vėriniai, atrasti Ukrainoje, šiuo metu – Lietuvoje, Vilniaus istorijų namuose. Visų eksponatų vertė – net 10 milijonų eurų. Paroda ne tik atskleidžia tuometinės Kijevo Rusios regiono turtingą paveldą, bet ir kelia svarbų klausimą – kas iš tikrųjų įkūrė Kijevo Rusią? Apie tai daugiau – TV3 žinių reportaže Lobiai – auksinės grandinėlės, įvairūs vėriniai – buvo atrasti Sachnivkos piliakalnyje, Ukrainoje.

Jau trečius metus iš eilės Vilniuje vyksiančioje craft alaus parodoje „Putoja“ jus pasitiks 40 bravorų su 160 alaus rūšių iš viso pasaulio. Craft aludarystės terminas apibūdina alų, kurio gamybą nuo recepto sukūrimo iki pagaminto alaus išpilstymo į pasirinktą tarą, valdo, prižiūri vienas ir tas pats aludaris.

Liepos 5 d., penktadienį, 18 val. LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma tarptautinio pripažinimo sulaukusios tapytojos Rūtės Merk darbų paroda „Pažadai“. Lankytojai kviečiami apmąstyti, kaip naujosios technologijos keičia kūnus, pačią kūniškumo sampratą ir kaip tapybos medija gali perteikti mūsų gyvenamojo laiko troškimus, technologijų pažadus.

Kultūros nakties metu geriau pažinti parodą „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“ padės ypatinga, vieno parodos kuratorių – Sauliaus Pilinkaus ekskursija. Ekskursijos pradžia 19 val.  „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“  Vilniaus muziejaus rinkinyje – su Vilniumi susiję objektai ir istorijos: daiktai, vaizdai, dokumentai ir pasakojimai.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ šiandien atidaryta nauja paroda „Vien šventieji“, kviečianti pasižvalgyti po krikščioniškųjų atvaizdų keliones liaudies ir profesionalioje dailėje. Parodoje pristatomi šventieji, atkeliavę tiek iš XVI amžiaus, tiek iš šiuolaikinių autorių dirbtuvių.  Vieni jų sukurti menininkų, ilgus metus besimokiusių profesionalaus amato, kiti –  savamokslių kaimo dievdirbių, kūrusių iš tikėjimo, savais būdais ir priemonėmis.