Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vos įvažiavus į Devynduonių kaimą Kėdainių rajone dėmesį patraukia mediniai žmogeliukai senutėlės sodybos pašonėje. Jų ten – dešimtys. Pavyzdžiui, išsirikiavęs muzikantų pulkas su įvairiausiais instrumentais. Kiti mojuoja pasodinti ant tvoros. Varteliai praviri, o už jų pasitinka ir šeimininkas. Ne tik sodybos, bet ir visų šių kūrinių. Paaiškėja, kad kieme – dar daugiau medinukų.
Kiekvienas medinukas lyg su savu charakteriu, nuotaika ir būtinai kažką veikia. Pavyzdžiui, trimeriais „apsiginklavę“ žolės pjovėjai, kaminkrėtys – ant namo stogo ir gydytoja, rankose laikanti didžiulį švirkštą. Taip pat ir žvejys su akiniais nuo saulės ir cigarete burnoje.
„Žvejai mėgsta išgerti ir parūkyti“, – sakė jis.
Ir pats Arvydas Zubrickas prisipažįsta kadaise nevengęs stikliuko.
„Gėriau, buvo reikalų“, – pareiškė drožėjas.
Pasakojimų apie medinukus netrūko
Jau kelis dešimtmečius A. Zubrickas visiškai nevartoja alkoholio. Tačiau šmaikštūs juokeliai nepasimiršo.
„Gėrėme gėrėme keturiese, du nusmigome, likome dviese“, – šmaikštavo jis.
Tad juokelius vyras perkėlė į kūrybą, pavyzdžiui, guli jau velnio lašų prisiragavęs vyrukas. O štai kaip A. Zubrickas pasakoja apie tam tikrą porelę.
„Moteris su papais, o vyras butelį apsikabinęs. Kuris geria, tas velnias vyras, o moteris kai negeria – angelas“, – pasakojo drožėjas.
69-erių A. Zubrickas sako medinukus ėmęsis drožti prieš kelerius metus. Išėjęs į pensiją ir dėl sveikatos bėdų atsisakęs sunkių darbų:
„Pjaudavau kiaules, nuo padūrimo iki gatavos produkcijos atidavimo.“
Tad, kaip sako drožėjas, pliauskų ėmęsis iš neturėjimo ką veikti. O ir kadaise išmoktas staliaus – baldžiaus amatas pravertė. A. Zubrickas savo medinukus vadina savaip.
„Mano mintyse „balvonai“, kiti „pinokiais“ vadina“, – tikino vyras.
„Balvonų“ Arvydas pritupdęs ir netoliese gyvenančios sesers kieme. O linksmi medinukai ėmė garsinti ir lyg šiol mažai kam žinomą Devynduonių kaimą.
„Važiuoja ir važiuoja čia, kad suvažiavo baikeriai kokie 300“, – sakė A. Zubricko sesuo Aldona.
Priima visus susidomėjusius nemokamai
Rudenį ir žiemą, sako, ramiau. O vasarą atvykėlius drožėjas mielai priima. Varteliai esą visad atviri. O nežinantiems ir kaimo pavadinimo istoriją papasakoja.
„Neturėjo anksčiau miltų, sugraibė, iškepė 9 tuos duonos kepaliukus ir pavadino nuo to Devynduoniais“, – pasakojo A. Zubrickas.
O Devynduonių garsenybe tapęs A. Zubrickas, anot artimųjų, tikrai neišpuiko nuo dėmesio.
„Kad buvo paprastas, toks ir yra paprastas, geros dūšios žmogus“, – sakė jo sesuo.
„Dirba ir dirba, kiekvieną dieną. Iš ligoninės grįžo iškart vėl“, – pripažino drožėjo sesers vyras Ričardas.
Vyras sako sulaukiantis ir užsakymų. Tiesa, kuklusis auksarankis prisipažįsta ne viską daro, ko užsimano klientai: „Ko nedarote? – Sekso. – Kodėl? – Negalima.“
A. Zubrickas atviras, dirbtuvių duris pravertų dažniau, tačiau tenka pasitaupyti žaliavai:
„Pirksiu kapeikų ir medienos.“
Beje, kuklusis drožėjas sako niekada neimantis nė cento už apsilankymą savotiškame medinukų muziejuje po atviru dangumi. Nors pasiūlymų tikrai sulaukęs.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
