• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje daug kas tikėjosi ryžtingesnių, stipresnių ir konkretesnių žingsnių dėl Ukrainos narystės Aljanse. Tad nors Kyjivas gavo patvirtinimą dėl dar daugiau paramos, lyderių patvirtintas tekstas dėl Ukrainos narystės buvo gana išplaukęs. Tai sukėlė nemažą kartėlį Lietuvos viešojoje erdvėje ir, panašu, į antrą planą nustūmė tuos sprendimus, kurie itin svarbūs Lietuvai ir kurių mums teko laukti ne vienerius metus. 

Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje daug kas tikėjosi ryžtingesnių, stipresnių ir konkretesnių žingsnių dėl Ukrainos narystės Aljanse. Tad nors Kyjivas gavo patvirtinimą dėl dar daugiau paramos, lyderių patvirtintas tekstas dėl Ukrainos narystės buvo gana išplaukęs. Tai sukėlė nemažą kartėlį Lietuvos viešojoje erdvėje ir, panašu, į antrą planą nustūmė tuos sprendimus, kurie itin svarbūs Lietuvai ir kurių mums teko laukti ne vienerius metus. 

REKLAMA

Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

„Ukrainos klausimas, aišku, buvo pats svarbiausias visam pasauliui ir pačiai Ukrainai, bet, jeigu būtume savanaudiški ir žiūrėtume į mūsų reikalus, tai mums čia buvo fantastiškas renginys ir jo rezultatas buvo toks, kokio mes tikėjomės pastaruosius dešimt metų“, – sakė A. Jakimčuk.

REKLAMA
REKLAMA

Tai kokie gi tie svarbiausi sprendimai Lietuvai, priimti NATO viršūnių susitikime Vilniuje?

Regioniniai gynybos planai

Viršūnių susitikimo išvakarėse Aljansui pavyko sutarti ir dėl naujų regioninių gynybos planų, kuriems ypač daug dėmesio skyrė Lietuva.

REKLAMA

Anksčiau NATO buvo laikomasi požiūrio, kad rusams užpuolus, Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyks į pagalbą. Naujieji planai numato, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

J. Stoltenbergas juos vadino išsamiausiais „nuo Šaltojo karo pabaigos“. Patys planai nėra viešinami. Ginant Lietuvą didžiausias dėmesys skiriamas Vokietijai.

„Nuo 2014 metų NATO generolai, ekspertai bijojo, kad Aljansas negali iš karto apginti Baltijos šalių, gali tik atgrasyti, o po to atkovoti. Ką tai reiškia? Rusija užeina, užima, tada atkeliauja NATO pajėgos ir smogia atgal. Tada pas mus yra mūšio laukas. Dabar viskas pasikeitė“, – sakė A. Jakimčuk.

REKLAMA
REKLAMA

„Pagrindinė žinutė – kiekvieno Aljanso centimetro gynyba nuo pirmos įsiveržimo minutės“, – apibendrino V. Venckūnas.

Vokiečių brigada

Lietuva NATO viršūnių susitikime norėjo sutarti, kad deklaracijoje vienokiu ir kitokiu būdu būtų įtvirtintas ir Vokietijos pasiryžimas Lietuvoje dislokuoti karių brigadą.

Tokio sprendimo Vilnius siekė, norint užsitikrinti, jog Vokietija neatsitrauktų nuo kiek anksčiau birželį duoto pažado nuolatos dislokuoti vienetą Lietuvoje, jeigu Lietuva tam bus įrengusi infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto NATO vadovai Vilniuje pakartojo Madrido viršūnių susitikimo deklaracijoje pernai įtvirtintą formuluotę, jog rytiniame Aljanso pakraštyje dislokuotos priešakinės bataliono dydžio pajėgos „prireikus gali būti padidintos iki brigados dydžio vienetų“.

Vilniaus viršūnių susitikimo paraštėse Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Berlynas iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo.

REKLAMA

Ministras pabrėžė, kad sutarimas dėl brigados „yra suderintas su NATO planais“, tačiau tai nėra jų dalis.

„Nors komunikate neįvardintos konkrečiai nei Lietuva, nei Vokietija, <...> bet kartėlio ar nusivylimo iš mūsų pusės nesimatė. Teko bendrauti su kai kuriais politikais, kurie sakė, kad viskas tvarkoje. Būtų įrašę, būtume džiaugėsi. Neįrašė, ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia yra mūsų susitarimai su Vokietija ir, atrodo, kad čia viskas yra gerai“, – pasakojo V. Venckūnas.

REKLAMA

„Visi laimingi, visi patenkinti. Panašu, kad brigados klausimas jokių didelių diskusijų ar pykčiu nebekelia“, – pridūrė jis.

Gynybos finansavimas 

Siekiant įgyvendinti minėtus planus, NATO šalys sutarė ir dėl gynybos finansavimo grindų – valstybėms skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

NATO viršūnių komunikate rašoma, kad šių lėšų reikia „tvariai vykdyti savo, kaip NATO sąjungininkių, įsipareigojimus“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lėšos turėtų būti naudojamos naujos įrangos įsigijimams, taip pat kitoms karinėms reikmėms, susijusioms su naujais regioniniais gynybos planais.

Numatoma, kad kiekviena sąjungininkė bent 20 proc. gynybos biudžeto turi investuoti „į pagrindinę įrangą, įskaitant susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą“.

NATO duomenimis, šiuo metu 11 NATO narių jau pasiekė arba viršija 2 proc. BVP finansavimą gynybai.

Sutarta dėl rotacinio oro gynybos modelio

Kaip teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, jis leis Lietuvoje ir visame rytiniame pakraštyje dislokuoti antžemines oro gynybos sistemas bei naikintuvus, kurie treniruosis perėjimą iš taikos meto į krizės situaciją.

REKLAMA

„Tai – pirmas žingsnis stiprinant oro gynybos pajėgumus regione, užtikrinant sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą. 

Kartu su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais pasirašėme deklaraciją dėl bendradarbiavimo oro gynybos srityje, kuriame bendras oro erdves treniravimuisi ir tikimės didesnio sąjungininkų pajėgumų pritraukimo“, – teigė ministras.

Švedijos narystė NATO

Pirmadienį vakare Vilniuje NATO, Švedijos ir Turkijos delegacijoms pavyko rasti sutarimą dėl Stokholmo narystės Aljanse — Ankakra nebeblokuos šio proceso. Neilgai trukus poziciją pakeitė ir Vengrija, pareiškusi, kad „ratifikavimo proceso užbaigimas dabar yra tik techninis klausimas“.

REKLAMA

Turkija pastarosiomis dienomis dar buvo padidinusi spaudimą partneriams, susiejusi Švedijos narystę su įstrigusių Ankaros derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) atnaujinimu. 

Dėl to pirmadienį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu susitiko ne tik NATO lyderiai, bet ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. Po susitikimo pareigūnas paskelbė, kad jie sutarė įpūsti naujos gyvybės ES ir Turkijos santykiams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. T. Erdoganas su Švedija sutarė, kad mainais į paramą jos narystei Stokholmas parems Turkijos eurointegracijos pastangas ir tęs įsipareigojimus dėl kovos su terorizmu.

Stokholmas pirmadienį pavadino „gera diena Švedijai“. Ši šalis taps 32-ąja NATO nare. Susitarimas Lietuvai svarbus ne tik dėl dar vienos patikimos partnerės, bet ir dėl to, kad Švedijai ir Suomijai tapus Aljanso narėmis, Baltijos jūra praktiškai tampa „NATO vidiniu ežeru“.

REKLAMA

Stoltenbergas: Erdoganas sutiko ratifikuoti Švedijos stojimą į NATO (nuotr. Twitter)

Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:

ARBA čia:

Kalbėjome apie:

00:00 Spec. laida NATO summitui aptarti

00:57 Zelenskio antradienis, NATO užuominos ir reformos Ukrainoje

10:27 NATO nuotaikų bangavimas – karo nuovargio pasekmė

15:41 Kinija– grėsmė, bet ne taip stipriai akcentuojama; Japonija – stebinantis bendradarbiavimas

REKLAMA

22:20 Kulebos ir Zelenskio sugadintas NATO vakarėlis

28:25 Babčenkos ir Arestovyčiaus patarimai ukrainiečiams

33:03 Artėja rinkimai JAV, prisidės nuovargis – pagalba Ukrainai gali nusilpti

38:10 Įdomiausias dalykas summite, kurį pasakė Čekijos prezidentas

41:27 Fantastiškas rezultatas Lietuvai

50:00 Džiaugsmas dėl Švedijos ir laimingas Erdoganas

53:21 Dar kartą apie 2 proc. gynybai, kas dar gero tame komunikate ir tiltas nuo Vilniaus iki Vašingtono

57:07 Švilpimas Orbanui ir susimojavimas su lyderiais

58:34 Visi laisvojo pasaulio lyderiai buvo netoli Lazdynų

59:45 Bideno pakoučinimas pasauliui iš VU kiemo

1:03:39 Istoriniai nepatogumai, kurie yra kaina, kurią mokame už NATO\

1:06:03 Juokingi lauknešėliai

1:08:50 Nausėdos „YAY!”

tv3.lt

Nieko gero nepasiekiem. Bus dar didesnį mokesčiai ir krizė Lietuvoj garantuota
Ei seneli, o tu kada i Ukraina išvažiuoji pries rusus kovoti?
ir kur čia mūsiškių nuopelnai? pabuvo pribuvėjomis už sočią vakarienę ir teko garbė proga savo bliū*srėbius įsprausti tarp pasaulio garbingųjų. Eilinį kartą demonstruoja: kuklumas mums ne ligų simptomas, o mūsų darbo vaisiais ir giltinė baisisi.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų