Slaugos specialistų poreikio planavimą būtina gerinti, o jų pritraukimas ir išlaikymas darbo vietose turėtų būti veiksmingesnis. Tokius rezultatus Valstybės kontrolės auditoriai pateikia ataskaitoje „Slaugos specialistų poreikio užtikrinimas“.
„Valstybės kontrolės auditai rodo, kad Lietuvoje susiduriame su viešąsias paslaugas teikiančių specialistų trūkumu: šalyje nepakanka pedagogų, policininkų, gydytojų. Tai pasakytina ir apie slaugytojus, kurie atsakingi už mūsų sveikatos išsaugojimą, ligų profilaktiką ir sergančių asmenų priežiūrą. Deja, kalbėti apie faktinį slaugos specialistų poreikį sudėtinga, nes nėra patikimų duomenų, nei kiek jų trūksta dabar, nei kiek jų reikia“, – pažymėjo audito grupės vadovė Vita Želvienė.
Pasigenda specialistų poreikių analizės
Auditoriai konstatuoja, kad iki šiol nėra parengta sveikatos priežiūros specialistų (įskaitant slaugos) poreikio prognozė, kurioje būtų įvertinta gydymo įstaigų tinklo pertvarka, regionų skirtumai, slaugos specialistų kvalifikacijos ir specializacijos.
„Poreikio planavimui užtikrinti būtini patikimi duomenys, tačiau ministerijos ir savivaldybių pateikti 2022 m. slaugytojų trūkumą apibūdinantys duomenys skiriasi 5, o slaugytojo padėjėjų – 36 kartus. Be to, daugiau nei pusė savivaldybių ir ketvirtadalis apklaustų gydymo įstaigų šių specialistų poreikio apskritai neplanuoja“, – nurodo Valstybės kontrolė.
Pažymima, kad nėra tikslių duomenų, koks slaugytojų užimtų etatų skaičius yra viešosiose ir privačiose įstaigose, valstybės mastu nėra tikslių duomenų apie slaugos specialistus, išvykusius dirbti į užsienį.
Auditoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati ministerija neturi tikslių duomenų apie slaugos specialistų trūkumą. Taip pat tinklo pertvarka ir regionų skirtumai iki šiol buvo neįvertinti, bet, ministerijos tvirtinimu, jie bus įtraukti į atnaujintą prognozę.
Sumažėjo įstojusiųjų skaičius
Ataskaitoje pažymima, kad Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas 2020–2023 m. m. neplanavo specialistų užsakymo pagal specializacijas ir kvalifikacijas, t. y. slaugos magistrantūros ir slaugytojo padėjėjų studijų, nors turėjo tai daryti.
„Nepaisant augančio slaugytojų poreikio, į valstybės finansuojamas slaugos studijų programas kiekvienais metais faktiškai priimama mažiau studentų, nei siūlo finansuoti minėtas komitetas“, – pažymi Valstybės kontrolė.
„Poreikio planavimui užtikrinti būtini patikimi duomenys, tačiau ministerijos ir savivaldybių pateikti 2022 m. slaugytojų trūkumą apibūdinantys duomenys skiriasi 5, o slaugytojo padėjėjų – 36 kartus.“
Auditorių vertinimu, valstybės finansavimas slaugos studijoms didėjo, o 2020–2023 mokslo metais įstojusių į šių studijų valstybės finansuojamas vietas studentų sumažėjo 19 proc. Taip pat 15 proc. sumažėjo įstojusiųjų į magistrantūros studijas.
Pažymima, kad dėl šios priežasties nebus parengti reikalingi aukštesnės kvalifikacijos slaugytojai, kurie galėtų sumažinti šeimos gydytojų darbo krūvį ir pacientų eiles.
Taip pat nurodoma, kad stinga tarpinstitucinio bendradarbiavimo su švietimo įstaigomis, rengiančiomis slaugos specialistus: tik 8 proc. savivaldybių (5 iš 60) nurodė, kad 2022 m. bendradarbiavo su jomis identifikuojant studentus, kilusius iš regiono.
Pritraukimas turėtų būti veiksmingesnis
Valstybės kontrolierių nuomone, slaugos specialistų pritraukimas ir išlaikymas darbo vietose turėtų būti veiksmingesnis.
„Ministerija 2022 m. parengė pritraukimo priemonių plano projektą ir numatė skirti 14 mln. eurų finansavimą visų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms, tačiau planas nepatvirtintas. Be to, ministerija nežino, kokia lėšų dalis bus skirta slaugos specialistams pritraukti“, – nurodo auditoriai.
Nurodoma, kad nuo 2020 m. iki 2023 m. balandžio mėn. slaugos specialistams pritraukti į gydymo įstaigas ir jiems išlaikyti darbo vietose valstybės lygmeniu pinigų neskirta.
Nedidėja ir slaugytojo profesijos prestižas – tik 16 proc. slaugos specialistų mano, jog slaugytojo profesija yra patraukli. Mažiau nei pusė (40 proc. visų) savivaldybių ir 44 proc. auditorių apklaustų gydymo įstaigų vykdė slaugos specialistų pritraukimo ir išlaikymo priemones.
„Finansavimą priemonėms skyrė tik 22 proc. savivaldybių ir 30 proc. gydymo įstaigų. Tik 19 proc. gydymo įstaigų mano, kad savivaldybės vykdomos slaugos specialistų pritraukimo ir išlaikymo priemonės tinkamos ir pakankamos“, – pažymima ataskaitoje.
SAM: dedame visas pastangas
Savo ruožtu ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė pastebi, kad SAM deda visas pastangas siekdama pritraukti, įgalinti ir išlaikyti slaugos specialistus.
„Mūsų dedamas pastangas ir daromą pažangą įvertino auditą atlikusi Valstybės kontrolė, kuri nusprendė apsiriboti išankstiniu tyrimu. Tai reiškia, kad neprireikė taip vadinamo pagrindinio audito, kurio metu būtų suformuluotos rekomendacijos tolimesniems žingsniams, nes šiuo metu SAM jau yra sudėliojusi ir pradėjusi įgyvendinti veiksmus ir priemones, kurie darys proveržį slaugos srityje“, – teigia ji.
D. Smaliukaitės teigimu, paskutiniu metu buvo iš esmės atnaujinta sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimo tvarka. Anot jos, įtrauktas platesnis socialinių partnerių ratas, įskaitant slaugos specialistų atstovus.
Nepakelia darbo krūvio
Pasak auditorių, didžioji dalis apklaustų savivaldybių ir gydymo įstaigų kaip vieną pagrindinių slaugos specialistų trūkumo priežastį nurodė mažą atlyginimą.
Vidutinis slaugytojų etato darbo užmokestis 2022 m. nesiekė šalies vidutinio (1 789 eurų) darbo užmokesčio regiono, rajono, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, pirminės sveikatos priežiūros centruose ir privačiose gydymo įstaigose, o 2023 m. I ketvirtį nesiekė šalies vidutinio (1 959,90 eurų) darbo užmokesčio dar ir respublikinėse ligoninėse.
Kita darbuotojų trūkumo priežastis – didelis darbo krūvis. Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašas 14 nustato rekomenduojamą maksimalų pacientų skaičių 1 slaugytojui, tačiau vertinti, kaip to yra laikomasi, niekam nepavesta.
„Tik 28 proc. apklaustų slaugos specialistų mano, kad jų darbo krūvis reglamentuotas tinkamai, kad būtų užtikrinta paslaugų kokybė“, – nurodoma ataskaitoje.
Seimas rudens sesijoje planuoja svarstyti 16 Sveikatos sistemos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais siūloma plėsti slaugytojų atsakomybes.
Šie pokyčiai turėtų gerinti pirminės sveiktos priežiūros paslaugų prieinamumą, mažinti šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą.
Tačiau, auditorių vertinimu, trūksta inicijuojamų veiksmų dėl tam tikrų slaugytojų funkcijų perdavimo slaugytojo padėjėjams, nors yra funkcijų, kurioms atlikti slaugytojai sugaišta daug laiko ir jų kompetencija yra daug aukštesnė nei reikalinga tiems darbams atlikti.
Priduriama, kad, atsižvelgusi į tai, kad ministerija imasi veiksmų problemai spręsti ir iki 2023 m. tam yra suplanuoti veiksmai (tarp jų – sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio atnaujinimas, įvertinant tinklo pertvarką ir regionų skirtumus, pritraukimo priemonių plano patvirtinimas), taip pat įvertinusi jau įvykusius pokyčius, Valstybės kontrolė šį auditą baigia išankstiniu tyrimu.
