Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veiklos verslo liudijimą, reikalingą dirbti korepetitoriumi, šiemet iki spalio 1 dienos turėjo 5454 gyventojų. Tiesa, tai nereiškia, kad visi šie asmenys dirba korepetitoriais.
Kai kam korepetitoriaus darbas – nuolatinis
Korepetitorių tinklui pasimokome.lt vadovaujantis Albert Ginevič pastebi, kad korepetitorių paslaugos pastaruoju metu yra itin pakalusios, o labiausiai papildomos pamokos populiarėja įmonėse.
„Žinoma, tas populiarumas buvo juntamas ir mums, ir apskritai rinka plečiasi, auga pamokų poreikis įmonėse, o ne pas privačius korepetitorius. Anksčiau visi mėgdavo per skelbimus susirasti, galbūt pas mokytoją, kuris papildomai uždarbiauja, ar studentą, kuris nori papildomai prisidurti, o dabar visi pereina prie pamokų įmonėse, kur viskas specializuota ir paruošta“, – tv3.lt kalbėjo A. Ginevič.
Skirtingai nei pas individualų korepetitorių, įmonėje pamokos gali vykti grupelėse iki keturių mokinių. Viena pamoka užtrunka 1,5 valandos.
„Populiariausia – matematika, kaip ir visada. Šiemet labiau populiari lietuvių kalba, nors neaplenkia matematikos. Taip pat anglų, fizikos, chemijos pamokos“, – vardino įmonės vadovas.
Moksleivius dažniausiai moko mokytojai, buvę arba esami dėstytojai. Daliai jų tai nėra tik papildomas darbas.
„Iš principo pas mus visi dirba savo pagrindinį ir pastovų darbą, nebūtinai tai yra mokytojas, yra korepetitorių, kurie ne tik mokytojai, bet ir dėstytojai arba buvę dėstytojai. Yra žmonės, kurie pasibaigia studijas ir dirba pastovų korepetitoriaus darbą“, – pastebėjo A. Ginevič.
Teks patuštinti kišenes
Mėnesį, į kurį įskaičiuotos keturios 1,5 valandos trunkančios pamokos, korepetitoriaus paslaugos įmonėje kainuoja 70–120 eurų jaunesniems mokiniams, 100–150 eurų vyresniems mokiniams.
„Kalbu apie kainas Vilniuje, nes Klaipėdoje apie 20–30 proc. pigiau, vis tiek tokia rinka“, – sakė A. Ginevič.
Vis dėlto korepetitorių kainos svyruoja gana smarkiai. Viena Vilniuje veikianti profesionalių korepetitorių įmonė už 45 min. trukmės pamoką prašo 35 eurų, kitoje įmonėje 60 min. pamoka vienam mokiniui kainuoja 18 eurų, dviem mokiniams – 15 eurų, o keturiems – 10 eurų. O štai skelbimų portaluose galima rasti korepetitorių, kurie už 45 min. pamoką ima nuo 5 iki 15 eurų.
Privačiai lietuvių kalbos korepetitore dirbanti Sandra (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) sako kasmet pastebinti vis augantį poreikį įvairių dalykų specialistams.
„Kiekvienais metais pastebiu vis didėjantį poreikį ne tik lietuvių kalbos, bet ir tiksliųjų mokslų korepetitorių. Į mane kreipiasi tėvai ir moksleiviai, prašydami rekomenduoti biologijos, chemijos ar fizikos korepetitorius. Pagalbos dėl lietuvių kalbos dažniausiai kreipiasi rugsėjo mėnesį, prasidėjus mokslo metams. Intensyvias paieškas pastebiu vasario-kovo mėnesiais, artėjant kalbėjimo įskaitoms“, – tv3.lt pasakojo Sandra.
Jos teigimu, pamokų kainos rinkoje svyruoja nuo 8 iki 20 eurų už akademinę valandą.
Vilniuje korepetitorių samdė kas antras
40 proc. apklaustų moksleivių perka korepetitoriaus paslaugas ar papildomai mokosi kursuose, kad geriau pasirengtų brandos egzaminams, atskleidė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimas. Kas antras perkantis papildomas mokymo paslaugas planuoja studijuoti aukštojoje mokykloje. Vilniuje skirtingų mokslo sričių specialistus samdėsi kas antras (47 proc.) sostinės dvyliktokas. Dažniausiai į papildomą pasiruošimą investuoja moksleiviai, kurių tėvų finansinė padėti gera.
„Pastebime, kad dažniau į pasirengimą papildomai investuoti ir naudotis korepetitorių paslaugomis linkę mokiniai iš stiprių mokyklų. 87 proc. šių mokyklų moksleivių planuoja studijuoti, pusė jų naudojasi korepetitoriaus paslaugomis. Silpnose mokyklose planuojančių studijuoti moksleivių mažiau – 67 proc., taip pat pusė šių moksleivių į pasirengimą investuoja papildomai“, – teigia MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Vos 43 proc. apklaustų moksleivių savo pasirengimą siekti aukštojo išsilavinimo vertina teigiamai. 37 proc. moksleivių pasirengimą vertino neutraliai, o 13 proc. – neigiamai.
Tyrime dalyvavo beveik 8 tūkst. respondentų: 1068 moksleiviai, 1051 mokytojas, 4567 studentai ir 1154 dėstytojai. Suinteresuotų šalių apklausos vykdytos 2017 m. sausio-gegužės mėn.
2017 m. pabaigoje Valstybės kontrolė savo audite „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai?“ skelbė, kad 34 proc. tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, samdė korepetitorius. Ketvirtis iš jų, juos samdė ir pradinių klasių mokiniams. 28 proc. tėvų nurodė, kad korepetitorių paslaugomis naudojasi dėl nepakankamai aiškiai išdėstomų dalykų mokykloje. 24 proc. tėvų pripažino, kad korepetitorių poreikis yra, bet tam trūksta lėšų.
Atlygis viršys vidurkį
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama suteikti įgaliojimus su dar keturiomis mokytojų profsąjungomis pasirašyti kolektyvinės sutarties pakeitimą, kuris įpareigotų didinti atlyginimus auklėtojams, mokytojams ir dėstytojams, skirti daugiau lėšų švietimo pagalbai.
Sutartyje numatoma imtis permainų dėl pedagogų atlyginimų – numatoma pasiekti, kad 2025 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Į šią sutartį įtraukiama ir kita Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projekto nuostata: nuo 2020 m. kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bazinį darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., kad 2025 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Iš viso sutarties nuostatoms įgyvendinti 2020 m. reikėtų 117,6 mln. eurų. Iš jų 63,5 mln. jau yra numatyti maksimaliuose ministerijos asignavimuose. Dėl papildomų 54,1 mln. eurų skyrimo turėtų būti apsispręsta formuojant kitų metų biudžetą.
