Psichoterapeutė sako, kad miego medicina yra gana plati sritis, kuri siejasi su daugeliu kitų medicinos sričių, todėl miego sutrikimų, kurių yra virš 90 skirtingų rūšių, priežasčių gali būti daug ir įvairių.
„Miego medicina yra labai plati sritis, persidengianti su pediatrija, ausų, nosies, gerklės ligomis, pulmonologija, psichologija, neurologija, o kartais net ir ortodontija. Miego sutrikimai gali būti paveldimi genetiškai, tačiau dažnai miego sutrikimus lemia ir gyvenimo būdas ar psichologinės problemos. Didžioji dalis pacientų kreipiasi varginami nemigos, nes ji itin blogina gyvenimo kokybę“, – kalba A. Adomaitytė.
Ji prideda, kad dažniausiai dėl miego stokos žmonėms pasireiškia koncentracijos sumažėjimas, būdinga ir nuotaikų kaita. Blogiausia, jei miego trūkumas po truputį kaupiasi, kadangi tuomet pasekmės gali būti dar didesnės – gali atsirasti medžiagų apykaitos sutrikimai, kristi darbo efektyvumas ar net pasireikšti depresijos požymiai.
A. Adomaitytė tvirtina, kad miego sutrikimai gali atsirasti įvairių amžiaus grupių žmonėms, bet visgi dažniausiai jie būdingi darbingo amžiaus asmenims. Vaikams dažniausiai pasireiškia parasomnijos miego sutrikimas.
Tai yra nepageidaujamų veiksmų darymas ir vykdymas miego metu, pavyzdžiui, vaikščiojimas, kalbėjimas, garsų skleidimas ar košmarai. Gydytojos teigimu, pacientai vis dažniau patiriamus miego sutrikimus apibūdina kaip ligą, nors anksčiau tas buvo neįprasta.
„Tarptautinių tyrimų duomenimis miego sutrikimus patiria 35 – 40 proc. žmonių. Dažniausiai kreipiamasi dėl nemigos, mieguistumo dienos metu, miego ritmo sutrikimo, kvėpavimo sutrikimų miego metu, parasomnijos ar neramių kojų sindromo“, – dalinasi A. Adomaitytė.
Miego sutrikimų požymiai
Kiek anksčiau savo išleistame straipsnyje „psichika.eu“ A. Adomaitytė pažymi, kad atpažinti miego sutrikimus gali padėti kelios būdingos charakteristikos: 1) reikia daugiau nei 30 minučių, kad užmigtumėte; 2) pabundate kelis kartus per naktį arba naktį pabundate ilgam laikui; 3) prabudę nebegalite užmigti;
4) rytais prabundate daugiau nei 30 minučių per anksti; 5) dieną jaučiate mieguistumą, netikėtai užmingate; 6) dienos metu užmiegate greičiau nei per 5 minutes; 7) nuolatos jaučiatės nepailsėję; 8) vartojate stimuliantus, kad jaustumėtės žvalus.
A. Adomaitytės teigimu, į gydytojus kreiptis reikėtų tada, jei jaučiate bent 3 nuolatos pasikartojančiu simptomus.
Pagerinti miego kokybę padeda žalingų įpročių atsisakymas
Moteris sako, kad yra keli veiksniai, dėl kurių gali sutrikti žmogaus miego ritmas. Ji rekomenduoja, kad likus 8 valandoms iki miego, reikėtų vengti gerti kofeino turinčius produktus.
Taip pat verta susimąstyti ir apie alkoholio vartojimą bei rūkymą, dėl kurių taip pat suprastėja miego kokybė. Likus kelioms valandoms iki miego, nereikėtų valgyti. Jei turite antsvorio, pagerinti miego kokybę gali ir numestas svoris, tačiau reikėtų vengti sportuoti vakarais.
Miego sutrikimai būdingi žmonėms, kurie patiria daug streso, o moterims miegą sutrikdyti gali ir menstruacinio ciklo hormonai. Gydytoja perspėja, kad itin svarbu, kad būtų išlaikytas miego režimas ir nebūtų išderintas natūralus organizmo ciklas.
Tiesa, kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, tad reikia atrasti sau tinkamą miego režimą. Psichoterapeutė sako, kad įprastai suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7-9 valandas, kad miegas ir nusistatytas organizmo režimas nesutriktų –vengti reikėtų ir persimiegojimo.
Siekiant kokybiškai išsimiegoti – reikia laikytis miego higienos
Gydytoja dalinasi, kad siekiantys kokybiško miego taip pat gali laikytis keleto taisyklių, kaip tą padaryti. Jos tvirtinimu, būtina laikytis rutinos. Jei nesiseka užmigti per pirmas 20 minučių, nereikėtų versti savęs miegoti, geriau užsiimti kokia nors raminančia veikla.
Miegoti privalu patogioje aplinkoje. Venkite veiklų lovoje tam, kad organizmas atsigulimą į lovą pradėtų asocijuoti su miegu. Prieš einant miegoti prigesinkite šviesas, kad nebūtų šviesos šaltinių.
Padėti gali ir išsimaudymas karštoje vonioje, sportas, sveika mityba, kambarių vėdinimas, mylėjimasis. Šiurkštu nežiūrėti į laikrodį, kai bandote užmigti, kad nesukeltumėte sau nerimo dėl to, kad neužmiegate.
Norintys nuslopinti patiriamus miego sutrikimus, tai gali padaryti naudodamiesi ir šiuolaikinėmis technologijomis. A. Adomaitytė sako, kad dabar internete galima rasti įvairių programėlių, kurios pasiūlo įvairių miego pratimų, kurie gerina miego kokybę.
Tiesa, tokios programėlės neturėtų būti laikomos gydymo priemonėmis.
„Reikia paminėti, kad jei asmuo besiskundžiantis miego sutrikimais, ieško būdų sau padėti ir naudoja programėles, tai situacija gerėja. Kitu atveju, problema gilėja ir jau būna reikalingas medikamentinis gydymas“, – teigia psichoterapeutė.
Turintiems chronišką nemigą, pravartu išmėginti elgesio terapiją, kuria vykdomi raumenų atpalaidavimo, kvėpavimo pratimai. Tiesa, jei nei vienas iš šių metodų neveikia, tada būtina kreiptis į gydytojus ir vaistus būtinai vartoti pagal gydytojo nurodymus.