Pristatant Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų 17 veiksmų planą SAM nurodė, kad pacientų lauks pokyčiai ir prisirašant prie šeimos gydytojo.
Numatyta, kad tam įtakos turės dvi aplinkybės: šeimos gydytojo pacientų skaičius (apylinkės dydis) ir gyvenamoji vieta. Dėl to dalis pacientų ėmė nuogąstauti, kad bus apribota jų teisė pasirinkti šeimos gydytoją.
Kai kurių atvejų neturėtų būti
Vis tik, ministerijos aiškinimu, teiginys, kad „pacientai nebegalės prisirašyti prie bet kurio šeimos gydytojo“ yra neteisingas.
„Pacientai turi teisę pasirinkti arčiausiai gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (PASPĮ), įskaitant ir gydymo įstaigą, teikiančią pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas arčiausiai namų esantį šeimos gydytoją.
Viešoje erdvėje kalbama apie kraštutinius atvejus, kai pavyzdžiui, judėjimo negalią turintis žmogus gyvena Šilalėje, o yra prisirašęs Vilniuje. Tokių atvejų neturėtų būti, nes taip šeimos gydytojas negali suteikti tinkamai visų šeimos medicinos paslaugų – tai ir atvykimo į namus. Taip pat yra ir kitų pacientų, kuriems reikalingi dažnesni vizitai, pavyzdžiui, nėščiosios“, – komentavo ministerijos specialistai.
Jie pabrėžė, kad įvertinti geografinius atstumus tokiu atveju pacientai turėtų dėl savo pačių sveikatos gerovės, tai yra galimybės gauti visos apimties šeimos medicinos paslaugas.
Pokyčiai dar tik svarstomi
SAM pažymėjo, kad vadovaujanti šeimos medicinos plėtros politikos formavimo grupė, atsižvelgusi į šeimos gydytojų pastabas apie panašius atvejus, dar tik svarsto tokią tvarką, kuri paskatintų pacientus atsakingiau rinktis šeimos gydytoją, tai yra atsižvelgus ir į geografinį faktorių:
„Jis turi įtakos šeimos gydytojų paslaugų suteikimo laikui, kaštams ir medikų darbo organizavimui. Šiuo metu nėra nuspręsta, kokiu būdu bus įgyvendinta minėta prirašymo tvarka. Svarstomi įvairūs variantai.“
„Dabar pacientas gali pasirinkti bet kokią gydymo įstaigą ir ji privalo užtikrinti paslaugą, nepaisant to, kad pas gydytoją jau yra labai daug pacientų. Jei pacientas pageidauja, gydymo įstaigos vadovas privalo tą užtikrinti“, – sako A. Astafjeva.
Patikslinama, kad tokia tvarka bus nustatyta, jei tokį sprendimą priims darbo grupė. Jeigu priimtų, tikėtina, kad prisirašymo tvarkos naujovės galėtų įsigalioti nuo 2024 metų.
„Prisirašymo prie gydymo įstaigos tvarką planuojama persvarstyti iki 2023 m. III ketvirčio, pasitelkiant šeimos gydytojų ir pacientų nevyriausybines organizacijas. Kol nėra sprendimų, šiandien detalesnio turinio, pavyzdžiui, kokių paslaugų dėl atstumų negalėtų reikalauti, kokie tiksliau atstumai ir kitų detalių, negalime pasiūlyti“, – aiškino ministerijos specialistai.
Vieni gydytojai perpildyti pacientais
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva patvirtino, kad rengiant šį planą buvo daug diskutuota, taip pat – ir apie pacientų prisirašymo tvarką.
„Ją tikrai reikia keisti keliais aspektais. Dabar pacientas gali pasirinkti bet kokią gydymo įstaigą ir ji privalo užtikrinti paslaugą, nepaisant to, kad pas gydytoją jau yra labai daug pacientų. Jei pacientas pageidauja, gydymo įstaigos vadovas privalo tą užtikrinti.
Todėl ir kėlėme problemą, kad tai nebegali tęstis – gydymo įstaiga turi reguliuoti savo darbo veiklą, saugoti gydytoją, jei mato, kad pas vieną yra labai daug pacientų, nebeleisti prisirašyti naujiems ir pasiūlyti kitą gydytoją. Tuo metu dabartiniai teisės aktai leidžia pacientui rinktis ir jei jis renkasi, gydymo įstaigos neturi galimybės atsisakyti“, – komentavo šeimos gydytoja.
Ji pasakojo, kad net didžiųjų šalies klinikų centrai tiek perpildyti pacientų, kad realiai nebegali priimtų naujų, nebent įdarbintų papildomą gydytoją. Vis tik teisės jų atsisakyti neturi:
„Tada susiduriama su kontroliuojančių tarnybų patikrinimu, jie sako, kad „jūs privalote“, nesvarbu, kad vadovas nurodo, jog nebeturi pas ką registruoti naujų pacientų, gydytojai perpildyti.“
Negali slaugyti paciento kitame mieste
Pašnekovė akcentavo, kad tikrai nepalaikytų siūlymo nebeleisti pasirinkti norimo šeimos gydytojo arba jį rinktis tik pagal gyvenamąją vietą, mat apie tai net nebuvo svarstyta.
Gydytoja priminė, kad dar nuo pavasario šeimos gydytojų bendruomenė išsakė nepritarimą Savivaldybės sveikatos centrų steigimui vykdant sveikatos įstaigų reformą, kelti klausimai apie paciento kelius, galimybes rinktis. „Todėl tikrai nėra aišku, ar šita SAM viešai išplatinta informacija nėra susijusi su planuojama reforma“, – pastebėjo A. Astafjeva.
Tačiau visur, jos teigimu, reikia adekvatumo – negali gydytojas iš Kauno važiuoti slaugyti paciento į Klaipėdą.
„Tai – dar viena problema, su kuo susiduria gydymo įstaigos. Įsivaizduokite, slaugomas pacientas yra, pavyzdžiui, prisirašęs Kaune, bet buvo reali situacija, kai pacientą artimieji išsivežė laikinai slaugyti į Klaipėdą ir pradėjo reikalauti, kad Kauno gydymo įstaiga užtikrintų jiems paslaugas.
Tai, galvojant logiškai, tokių galimybių įstaiga net neturi, negali užtikrinti gydymo tęstinumo ir gali tik pasiūlyti pacientui prisirašyti prie arčiau namų esančios įstaigos. Bet paciento artimieji gali aiškinti, kad jiems paslauga priklauso. Todėl ir buvo kalbama apie tai, kad gydymo įstaigos turėtų galimybę priimti sprendimą ir prisirašant tokiam pacientui įspėti, kad vizitai į namus yra tik esant ne toliau nei X kilometrų, o kitais atvejais reikės atvykti pačiam“, – komentavo A. Astafjeva.
Rajone paslaugos prastesnės?
Nors kai kurie gyventojai argumentuoja, kad ne taip pasitiki rajonuose gaunamomis gydymo paslaugomis, gydytoja neturėjo vieno atsakymo, kodėl žmonės žūtbūt nori prisirašyti prie vieno ar kito gydytojo.
„Suprantama, kad kitą kartą žmogui patogiau rinktis gydymo įstaigą pagal darbo arba studijavimo, o ne deklaruotą gyvenamąją vietą. Tikrai yra iš Jonavos pacientų, kurie dirba Kaune ir čia jiems patogiau prisirašyti pas gydytoją.
Kalbant apie paslaugų kokybę, kaip tik mažesniame mieste, būna, susiklosto glaudesni ryšiai, visi vieni kitus geriau pažįsta, pripratę prie savo gydytojo daug metų“, – svarstė gydytoja.
Pasak profesinės sąjungos atstovės, pacientai turi turėti teisę rinktis, tačiau kartu būti supažindinti su taisyklėmis, norint gauti paslaugą į namus turi būti aiškiai apibrėžti atstumai. Čia gydytoja pasidalino ir savo asmenine patirtimi, kai dirbdama Kaune gydo pacientus iš tolesnio miesto.
„Pati turiu pacientų iš Ukmergės, bet vien dėl to, kad suaugę vaikai dirba Kaune ir jiems taip patogiau – jie čia prirašę vaikus ir senelius. Bet mūsų buvo vienintelis susitarimas, kad jie būtinai turės atvežti senelius, įspėjau, jog jei kas atsitiktų, pati į Ukmergę nevažiuosiu. Tai jie tą daro. Bet tai yra šeimos sprendimas, kad jie gali taip daryti. O prižiūrėti vieną šeimą man yra dar patogiau, nes galiu matyti bendrą vaizdą“, – pridūrė A. Astafjeva.
Dar kita situacija kalbant ir apie naujagimius. Nors gydymo įstaiga privalo užtikrinti mediko apsilankymą namuose, tai tampa problematiška, kai juos prirašo toli nuo savo gyvenamosios vietos.
Mažins krūvius šeimos gydytojams
SAM taip pat pranešė, kad šiemet bus didinamas šeimos gydytojo komandos vaidmuo teikiant paslaugas, perskirstomas jiems tenkantis darbo krūvis.
„Labai gaila, kad pastaraisiais dešimtmečiais šeimos medicinos komandos plėtra buvo per lėta, o medikams biurokratinė našta vis didinama. Pandemija tik dar labiau apnuogino šias problemas, kurias mums tenka spręsti nedelsiant“, – pranešime spaudai sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė.
„Ne tik sumažinsime ir perskirstysime šeimos gydytojų darbų apimtis, bet ir sudarysime galimybę dirbti su visa komanda“, – teigė ji.
Anot viceministrės, šeimos gydytojas operatyviai galės paskirti paslaugas, kurios šiuo metu žmonėms teikiamos epizodiškai ar pavėluotai, pavyzdžiui, kineziterapeuto.
Kaip pranešė ministerija, šeimos medicinos plėtros plane numatyta atlikti medikų krūvių perskirstymo, organizacinius ir finansavimo pokyčius, tarp jų bus išplėstos ir perskirstytos šeimos gydytojo komandos narių savarankiškai teikiamos paslaugos ir kita.
Pasak ministerijos, iki šiol šeimos gydytojai, nors ir turėdami plačias kompetencijas, dėl didelių darbo krūvių pritrūkdavo laiko išsamioms konsultacijoms. Tai pasikeis jiems pradėjus dirbti su komandos nariais: slaugytoju, akušeriu, kineziterapeutu, gyvensenos medicinos specialistu, socialiniu darbuotoju, atvejo vadybininku ir apylinkės administratoriumi.
Iki 2030 metų visi šeimos gydytojai turės dirbti su pilnai suformuota komanda.
Slaugytojoms ir akušerėms bus suteikta daugiau savarankiškų funkcijų, pavyzdžiui, jos galės pratęsti receptus kai kuriems medicininiams preparatams bei išduoti siuntimus į prevencines programas. Dabar tai gali atlikti tik šeimos gydytojai.
