„Karantino metu supratau, kad vėžininkams atėjo sunkus metas. Negaliu lankytis pas gydytojus patikrai, kad paskirtų būtinus tyrimus, liepė laukti karantino pabaigos. Bet kada mano ligos (turiu net tris vėžius) gali atsinaujinti, progresuoti, vadinasi, mirtis artėja dideliu pagreičiu. Norėčiau konkrečios pagalbos, turiu tris vaikus, gimė anūkas, Lietuvai tėvynei dirbau virš 30 metų, mokytoja“, – taip pagalbą karantino metu įvertino 56–65 m. moteris, serganti 3 stadijos vėžiu ir ieškojusi pagalbos Santaros klinikose.
Kita tos pačios amžiaus grupės pacientė, pagalbos ieškojusi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, taip pat serganti 3 stadijos vėžiu pabrėžė, kad karantinas visai sutrikdė pačių paprasčiausių tyrimų atlikimo tvarką:
„Dėl karantino labai nukenčia onkologiniai ligoniai, negaudami net minimalių būtinų procedūrų (pavyzdžiui, porto praplovimo) nors kitos procedūros, pavyzdžiui, vėžio markerio paėmimas, vidaus organų echoskopija buvo atliekamos.“
Išvis nepavyko užsiregistruoti
Dar kita 2 stadijos onkologine liga serganti pacientė teigė, kad registruotis išvis nepavyko: „Negaliu niekur rasti gydytojų onkologų darbo laiko. Telefonu prisiskambinti nepavyko. Apskritai nežinau, kaip patekti pas gydytojus.“
Į Respublikinę Šiaulių ligoninę bandžiusi patekti moteris irgi susidūrė su sunkumais siekiant patekti pas gydytoją.
„Sudėtinga prisiskambinti. Pavykus susisiekti klausiau, kada pateksiu pas gydytoją – atsakė, kad neaišku, su manimi bus susisiekta sulaukus eilės. Mano vizito data buvo kovo 30 diena. Iki šiol laukiu, kol susisieks“, – dėstė ji.
Šios ir panašios istorijos iliustruoja dabartinę situaciją sveikatos sektoriuje. O ji, apklausos duomenimis, šiuo metu tokia, kad pusė pacientų, kurie kreipėsi konsultacijai dėl onkologinės ligos įtarimo iki šiol konsultacijos nėra gavę (trečdalis iš jų net neužregistruoti konsultacijai). Dar trečdalis pacientų, kurie kreipėsi dėl skiriamo ar tęsiamo gydymo vaistais, iki šiol konsultacijos nėra gavę.
Gegužės 21 d. – birželio 1 d. elektroniniu būdu apklausus 670 respondentų paaiškėjo, kad 3 iš 4 respondentų karantino laikotarpiu (t.y. nuo kovo 16 d. iki gegužės 31 d.) siekė gauti onkologines paslaugas.
Trečdalis visų respondentų paslaugas gavo Nacionaliniame vėžio institute, 28 proc. – Kauno klinikose, 12 proc. Santaros klinikose, 10 proc. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, 4 proc. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, 3 proc. Panevėžio Respublikinėje ligoninėje – likusieji 9 proc. – kitose gydymo įstaigose.
Apklausa taip pat parodė, kad pusė pacientų karantino laikotarpiu negavo konsultacijos dėl ligos stebėsenos (progresavimo), 40 proc. iš jų konsultacijai bus registruojami tik po karantino pabaigos.
18 proc. pacientų karantino laikotarpiu negauna paskirto gydymo chemoterapija. Trečdalis pacientų karantino laikotarpiu negauna paskirto gydymo spinduline terapija (švitinimu).
Atidėti tyrimai ir operacijos
Apklausa taip pat atskleidė, kad 37 proc. pacientų karantino laikotarpiu paskirta operacija nebuvo atlikta. Tuo metu 42 proc. pacientų paskirti radiologinės diagnostikos tyrimai (magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, rentgeno tyrimai, mamograma) karantino laikotarpiu nebuvo atlikti.
Pusei pacientų nebuvo atlikti paskirti diagnostiniai tyrimai (echoskopija, endoskopija, kolonoskopija ir pan.) karantino laikotarpiu. Taip pat trečdaliui pacientų neatlikti paskirti kraujo tyrimai.
44 proc. pacientų nebuvo atlikti paskirti biožymenų arba genetiniai tyrimai karantino laikotarpiu, 47 proc. – kita būtina procedūra (pvz. porto keitimas). Negana to, 47 proc. pacientų karantino laikotarpiu nebuvo suteikta skubi pagalba, pablogėjus sveikatos būklei.
Onkologiniams pacientams pirmą karantino paskelbimo savaitę (kovo 16-22 d.) paslaugos buvo teikiamos mažesne apimtimi, nes jos nebuvo laikomos skubiąja medicinos pagalba.
Kovo 23 d. – gegužės 3 d. onkologinės paslaugos buvo teikiamos kaip skubioji medicinos pagalba.
Nuo gegužės 4 d. paslaugos buvo atnaujintas planinių operacijų teikimas, o nuo gegužės 11 d. – įprastinis pirminio lygmens gydymo įstaigų darbas.
Ne onkologinių paslaugų laukimo laikas
56 proc. onkologinių pacientų karantino metu taip pat siekė gauti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nesusijusios su onkologinės ligos gydymu.
Paaiškėjo, kad 68 proc. pacientų šeimos gydytojo konsultaciją esant blogai savijautai gavo per 1–2 savaites po registracijos. Tačiau 23 proc. pacientų konsultacijos negavo iki šiol.
Ketvirtadalis pacientų gydytojo specialisto konsultaciją gavo per 1–2 savaites po registracijos. Tačiau 56 proc. pacientų gydytojo specialisto konsultacijos karantino metu negavo. Beveik visiems buvo liepta laukti karantino pabaigos.
46 proc. pacientų procedūras (perrišimus, stomos pakeitimus ir pan.) gavo per 1-2 savaites po registracijos. Tačiau tiek pat pacientų (46 proc.) procedūrų karantino laikotarpiu nesulaukė. Beveik visiems buvo liepta laukti karantino pabaigos.
Penktadalis pacientų odontologų paslaugas gavo per 1–2 savaites po registracijos. Tačiau beveik likusieji – 72 proc. pacientų odontologijos paslaugų karantino laikotarpiu negavo, daugumai liepė laukti iki karantino pabaigos.
76 proc. pacientų reabilitacijos paslaugų karantino laikotarpiu negavo. Beveik visiems liepė laukti karantino pabaigos.
Sunkumai registruojantis paslaugoms
Paklausti apie tai, kaip registravosi paslaugoms, paaiškėjo, kad 53 proc. apklaustųjų siekė gauti paslaugą patys skambindami į gydymo įstaigą. Su 28 proc. pacientų dėl paskirto vizito laiko perkėlimo susisiekė gydymo įstaiga ar gydantis gydytojas.
13 proc. pacientų vizitui registravosi el. būdų per portalą sergu.lt ar ipr.esveikata.lt. 6 proc. pacientų vizitui pas specialistą užregistravo šeimos gydytojas.
2 iš 3 pacientų paslaugai užsiregistravo greičiau nei per 30 min. 20 proc. pacientų registruodamiesi užtruko iki 4 val., o 12 proc. pacientų registruodamiesi sugaišo daugiau nei 4 val.
POLA bendruomenės narių apklausoje dalyvavo 670 respondentų, iš jų 584 moterys (87 proc.), 85 vyrai (13 proc.), 1 – lyties nenurodė. Iš jų 621 (92,5 proc.) yra onkologiniai pacientai. 46 proc. apklaustųjų yra 40-55 m. amžiaus, 30 proc. – 56-65 m., 14 proc. – virš 65 m., likusieji 10 proc. – 18-39 m. amžiaus.
Sunku buvo prisikviesti ir greitąją
Tai, kad situacija itin sudėtinga, patvirtino ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė. Jos teigimu, daugiausiai iš pacientų sulaukianti skundų, kad tie žmonės, kurie buvo anksčiau užsiregistravę pas specialistus ir karantino metu nebuvo priimti, neaišku, kada sulauks pagalbos.
„Pačiai teko tuo domėtis, nes negavau echoskopijos procedūros balandžio 9 d. Pasiklausus, ar man iš naujo dabar registruotis, kur kreiptis, registratūroje sakė, kad pas šeimos gydytoją.
Jis gi sako, kad pats specialistas, pas kurį esi užsiregistravęs, pats žiūrės, reguliuos tuos srautus lyg pirmenybę teikiant tiems, kurie jau anksčiau buvo užregistruoti, prieš kelis mėnesius, man bent jau praėjo ir 5 mėnesiai“, – praėjusią savaitę Seime surengtoje diskusijoje kalbėjo ji.
Jos teigimu, tuo pačiu metu atsiranda nauji pacientai, kurie galbūt nebuvo išvis pasiųsti pas tuos specialistus ir jų liga gal yra labai užleista.
„Yra ir tokių nusiskundimų, kad diabetu ar kokia kita liga sergančiam žmogui pirmiausia buvo sunku išsikviesti greitąją, liepiama pačiam žmogui važiuoti į priėmimą. O ten, kiek žinau, irgi ne visada priimdavo ir pirmiausia klausinėdavo simptomų, nors žmogus vos ne miršta dėl širdies.
Daugiausiai nerimą keliančių skambučių esame gavę iš rajonų pacientų, kurie yra sunerimę vien girdėdami tuos ministro nurodymus apie gydytojų darbą ciklais. Nes jiems darosi neįmanoma patekti pas tuos specialistus, net jau ir Vilniuje būdamas sunkiai gali patekti, tai kaip žmogus iš Biržų, Pakruojo laiku užsiregistruos ir pateks pas reikiamą specialistą“, – kalbėjo V. Augustinienė.
Ji pridūrė, kad iki šiol dar nėra atliekami tyrimai poliklinikose.
„Štai dar praėjusią savaitę sakė gydytoja, kad tyrimai dar nėra daromi, tai kada jie bus? Tada, kai ligos bus visiškai užleistos?“– klausė ji.