„Priėmiau sprendimą vetuoti įstatymą, kuris dėl karo Ukrainoje numato skirtingas ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Esminė priežastis – įstatyme numatytos skirtingo dydžio ir apimties sankcijos šiems asmenims. Rusijos piliečiams siūlomos didesnės, Baltarusijos – mažesnės.
Tai – klaidingas požiūris“, – feisbuke rašė G. Nausėda.
Anot prezidento, už karą Ukrainoje atsakingos abi šalys – Rusija ir Baltarusija – todėl abiejų piliečiams turi būti taikomos vienodos sankcijos.
„Nuo karo Ukrainoje pradžios turėjome daugybę progų įsitikinti, jog realiai agresijoje prieš Ukrainą dalyvauja abi valstybės. Tiek Rusija, tiek jos satelitu tapusi Baltarusija. Be to, nepamirškime nesaugios Astravo atominės elektrinės, Baltarusijos valdžios organizuotos nelegalių migrantų krizės ir šiaip nuolatinių gąsdinimų bei grasinimų (kad ir nedaug ką turinčių su realybe) iš šios šalies vadovu save laikančio asmens pusės.
Nuo karo pradžios tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai turėjo daugiau nei pakankamai laiko tam, kad nuspręstų: palaiko jie kraugerišką režimą ar ne. Kas norėjo, turėjo laiko ir galimybių išvažiuoti. Ar bent jau viešai pasakyti, ką galvoja. Mes negalime sakyti, kad vienas agresorius yra kaltas labiau nei kitas. Abi valstybės atsakingos už karą ir jo palaikymą – todėl abiejų piliečiams turi būti taikomos vienodos sankcijos.
Dabar tam – kritinis metas. Juolab kad abiejose šalyse dezinformacija ir propaganda, plaunanti smegenis ten gyvenantiems, veikia didžiausiomis apsukomis. Tai tik didina rizikas ne tik mūsų nacionaliniam, bet ir visos Europos saugumui. Durys nebus užvertos visiems. Neatstumsime tų, kurie nepalaiko režimų, jiems priešinasi ar nuo jų bėga. Tačiau likusius turime traktuoti vienodai. Nacionalinio saugumo prasme abu režimai ir jį remiantys asmenys yra vienoda grėsmė. Tą nuolatos pabrėžiame ir savo partneriams užsienyje.
Galiausiai siūlau papildyti įstatymą instrumentu, kuris leis supaprastinti jau išduotų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje panaikinimo procedūrą, o taip pat – jų netekusių asmenų išsiuntimą“, – teigė G. Nausėda.
eimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.
Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.
