„Šiandien sulaukiu naujų klausimų – dėl stažuotės Vokietijoje (lyg apie ją visi būtų sužinoję tik vakar), apie tarnybą armijoje. Atsakysiu. Nes slėpti neturiu ko.
Vokietijoje, Manheimo universitete, studijavau 1990-1992 m. Dėl stažuotės bendravau tik su Lietuvos švietimo ministerijos darbuotojais ir Manheimo universiteto atstovais. Su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais bendravęs nesu.
Garsioji „byla K-18“, kuri, matau, tampa naujų insinuacijų pagrindu, yra Ypatingajame archyve ir prieinama visiems. Joje yra du 1990 m. sausio 15 d. anketos lapai (matyt, vieno lapo dvi pusės), kuriuose sudėtos institucijų vizos, kad galiu išvažiuoti stažuotei į Vokietiją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė G. Nausėda.
Prezidentas paviešino tuometės Vidaus reikalų ministerijos anketą ir teigė, kad užklausą dėl jo išvykos į Vokietiją pateikė tuometė Švietimo ministerija.
„Anketa pildyta man nedalyvaujant – užklausą atsiuntė Švietimo ministerija, kas ir parašyta lape. Manau, bet kas gali nueiti ir ją patikrinti. Jei kam vargti nesinori – įdedu tuos lapus čia. Skaitykite, nagrinėkite. Dar kartą kartoju – aš slėpti neturiu ko. Tuo pačiu atsakysiu ir į klausimus dėl tarnybos sovietų armijoje. Karinėje įskaitoje, be abejo, buvau, kaip ir visi to meto jaunuoliai. Armijoje netarnavau, nes vaikystėje lėkdamas dviračiu patyriau sunkią vidaus organų traumą (apie tai, beje, rašyta) ir buvau pripažintas netinkamu rikiuotės tarnybai.
Sveikatą profilaktiškai tikrinuosi kasmet. Dėkui Dievui – ji gera, leidžia sėkmingai atlaikyti darbo krūvį ir stresą, ir galvoti apie ateitį. Nors, suprantu, būtent tai ir sukelia daugiausia erzelio“, – komentavo G. Nausėda.
Lietuvos vadovas taip pat tvirtino, kad nutylėti apie jo stojimą į Komunistų partiją buvo klaida, nors to padaryti jis neprivalėjo.
„Nusprendęs eiti į politiką, puikiai supratau, kad atsidursiu po padidinamuoju stiklu. Vieni tai darys, nes visuomenė turi teisę žinoti, kiti – kad patenkintų smalsumą, treti – dėl politinės naudos.
Ir vis viena ėjau, nes norėjau dirbti savo šaliai.
Ar turėjau įrašyti į anketą, kad prieš daugiau nei 30 metų buvau tapęs nebeegzistuojančios partijos nariu? Taip, turėjau. Neįrašyti buvo klaida, kaip ir įstoti į partiją. Tai buvo paikas jauno žmogaus sprendimas, kuris niekaip nepaveikė mano pasaulėžiūros, mano noro dirbti Lietuvos žmonėms, mano politinių veiksmų ir sprendimų“, – tikino prezidentas.
Vos G. Nausėda pasidalijo įrašu, visuomenininkui Andriui Tapinui kilo dar vienas klausimas.
„Prezidentas pateikė vieną atsakymą į keliamus klausimus - paviešino KGB archyvuose saugomą savo bylą.
Tai yra sudėti institucijų leidimai išleisti jį studijuoti į Vakarų Vokietiją.
1990 sausio 15 dieną šis leidimas buvo suderintas su KGB.
Tada kyla dar vienas natūralus klausimas – jeigu KGB 1990 sausį davė leidimą, tai akivaizdu, kad Nausėda dar buvo komunistų partijos narys. Tai kada jis iš jos išstojo?“ – klausė A. Tapinas.
Prakalbo apie galimas Nausėdos sąsajas su KGB
Ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniuose tinkluose pasidalijo naujais klausimais prezidentui Gitanui Nausėdai. Anot A. Tapino, egzistuoja archyviniai dokumentai, nurodantys prezidento sąsajas su KGB.
„Prezidentas Nausėda, kad ir netiesiogiai (ačiū kolegoms) atsakė į mano klausimus apie savo narystę komunistų partijoje.
Jis pareiškė, kad su KGB nebendravęs, o į stažuotę Vokietijoje išvyko, nes 1989 metais dalyvavo LSSR liaudies švietimo ministerijos atrankoje.
Gali būti, kad prezidentas sako tiesą ir su KGB pareigūnais jokiais klausimais nebendravo.
Bet Ypatingajame Archyve guli byla Nr. 18“, – nurodo A. Tapinas.
Anot jo, byla pažymėta Gitano Nausėdos vardu, simboliais K-1, apyrašas – 61, bylos – numeris 18. Anot A. Tapino, K-1 reiškia KGB. Apyrašas 61 – KGB sudarytą kartotekų sąrašą.
„KGB kartotekos labai skirtingos – nuo agentų iki disidentų. Nausėda tikrai nebuvo disidentas, tikrai nebuvo persekiojamas, todėl KGB kartotekoje atsidūrė greičiausiai dėl savo kelionės į Vokietiją.
Ar KGB galėjo rinkti duomenis apie Nausėdą jam nežinant ir jam laimėjus atranką nesikviesti pokalbio? Į tai gali atsakyti tik Byla Nr. 18.
Kai kurie istorikai teigia, kad 1989 metais KGB jau buvo nusilpusi ir neveiksminga, tačiau 1990 metais pateikdamas metinę ataskaitą Lietuvos KGB vadas Eismuntas teigia, kad 1989 metais su individualiomis užduotimis į Vakarų šalis buvo išvykę 170 agentų.
Tačiau dar įdomesnė yra archyve rasta agento „Jonaičio“ 1988 balandį pateikta ataskaita apie kelionę į Vakarų Vokietiją.
Primenu, kad Nausėda teigė, jog studijoms Vakarų Vokietijoje jis 1989 metais dalyvavo LSSR liaudies švietimo ministerijos atrankoje ir metams išvyko stažuotis per DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) programą.
Agentas „Jonaitis“ irgi metams (panašiu laiku jau prasidėjus atšilimui 1986-1987) išvyko stažuotis į Hanoverio universitetą per Sovietų Sąjungos aukštojo mokslo ministeriją.
KGB ataskaitoje „Jonaitis“ nurodo, jog išvyko per tą pačią DAAD programą, kuri mokėjo jam stipendiją ir organizavo išvykas į kitus universitetus“, – rašo A. Tapinas.
Anot jo, „Jonaitis“ nurodo, kad pagal nustatytą tvarką kartą per mėnesį vykdavo į Sovietų Sąjungos generalinį konsulatą Hamburge ir atsiskaitydavo stažuotojus kuruojančiam konsulato Valerijui Grišanovui.
„Ta pati patekimo į užsienį sistema, ta pati DAAD programa, skirtumas keli metai. Kokia tikimybė, kad 1987 metais „Jonaitis“ stažavosi Vokietijoje kruopščiai prižiūrimas ir atsiskaitydamas KGB, o 1989 Nausėda būtų atrinktas be niekur nieko.
Byla Nr. 18 signalizuoja, kad tokios tikimybės nėra.
Beje, prezidentas neprisimena arba meluoja, sakydamas, kad atranką vykdė lietuviška ministerija, kai iš „Jonaičio“ ataskaitos akivaizdu, kad viskas vyko per Maskvą ir per dvejus metus negalėjo pasikeisti.
Ir dar vienas momentas, kur prezidento versija greičiausiai neatlaiko išbandymo faktais. Nausėda teigė, kad „1987 metais iš karto po studijų Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai nusileidau“.
Bet toje pačioje Nausėdos partinėje byloje yra nurodoma, kad studijas jis baigė 1987 rugpjūtį, o kandidatu į komunistų partiją tapo 1987 balandį. Vadinasi, dar būdamas studentas jis jau žinojo, kad sies savo ateitį su komunistų partija.
Tai norėčiau pateikti Lietuvos Prezidentui dar kelis klausimus (ir vėlgi – gal kolegos juos perduos)
1. Ar jūs susipažinęs su KGB byla apie save – K-1, ap.61, bylos numeris 18?
2. Ar dėl valstybės vadovui būtino aukščiausio skaidrumo sutiktumėte šią bylą išviešinti?
3. Ar tikrai jūsų atranką stažuotei Vakarų Vokietijoje vykdė Lietuvos, o ne Sovietų Sąjungos švietimo ministerija?
4. Su kokiais sovietiniais ar Lietuvos SSR pareigūnais bendravote 1989 metais dėl stažuotės Vakarų Vokietijoje?
5. Kokios buvo laimėtos stažuotės sąlygos?
6. Ar narystė SSKP buvo būtina sąlyga norint įveikti atranką ir gauti stažuotę Vakarų Vokietijoje?“ – naujus klausimus prezidentui skelbia A. Tapinas.
