Kaip ketvirtadienį rašė leidinys „Politico“, likus kelioms dienoms iki Europos Vadovų Tarybos (EVT) ES pareigūnai sušvelnino poziciją Pekino atžvilgiu, sutarė dėl reikiamybės išsaugoti diplomatinę taiką su šia šalimi.
Europos politikams klausimas, kaip elgtis su Pekinu, yra keblus, teigia leidinys. Jungtinėms Valstijoms spaudžiant rimtai vertinti Kinijos pavojų saugumui, raginant apsaugoti savo ekonomikas nuo šios šalies, ES įmonių eksportas į Kiniją sudaro 230 milijardų eurų per metus.
Dar nepriimtame EVT deklaracijos projekte rašoma, kad ES vadovai ragina Kiniją spausti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje, bet tuo pačiu jame kalbama apie abipusį Bendrijos ir Pekino interesą siekti konstruktyvių ir stabilių santykių.
Kinija teigia palaikanti neutralią poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, tačiau tarptautinė bendruomenė kritikuoja Pekiną už tai, kad šis atsisako pasmerkti Maskvos invaziją.
Lietuvos ir Kinijos santykiai yra pašliję nuo tada, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
Ketvirtadienį ES šalių lyderiai aptarė sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai. G. Nausėda Briuselyje ragino ES imtis svarstymų dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo.
