Atleidimas nuo GPM galiotų šeimoms, kuriose gimsta antras ir paskesnis vaikas.
„Šią lengvatą būtų galima taikyti terminuotai į priekį penkerius metus“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Augustinavičius.
Gimus naujai atžalai, terminas skaičiuotųsi iš naujo.
Šalies vadovas siūlo ir diskutuoti apie pelno mokesčio paskatas darbdaviams, kurie įdarbintų tėvus, turinčius du ir daugiau vaikų.
„Su tokiais darbuotojais susietos darbo užmokesčio išlaidos, jos galėtų būti ne vieną, o pusantro karto atskaitomos apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį“, – nurodė prezidento patarėjas.
Be to, G. Nausėda siūlo jauniems žmonėms, auginantiems vaikus, nustatyti socialinio draudimo bazę nėštumo ir gimdymo atostogoms, kuri prilygtų minimaliai algai. Pasak patarėjo, taip siekiama, kad jaunos moterys neturinčios darbo stažo nebijotų gimdyti.
Prezidentas kviečia diskutuoti ir apie galimybę susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų už studijas gimus vaikui.
„Tai gali būti ir dalinė paskolų už studijas nurašymo forma“, – tvirtino V. Augustinavičius.
G. Nausėda taip pat siūlo suteikti teisę vaikus auginančioms šeimoms į išperkamąją nuomą, regionuose vystant municipalinius būstus. Kreditą tokiems būstams suteiktų Nacionalinis plėtros bankas ILTE.
Visgi, pasak prezidento patarėjo, prieš rengiant naujas gimstamumo didinimo priemones svarbu atlikti jau dabar veikiančių priemonių monitoringą.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad finansainių paskatų neužtenka ir sveikina prezidento inicijuotas diskusijas.
„Vien finansinių paskatų, akivaizdu, neužtenka. Turime kažką galvoti, kad paskatintume šeimas susilaukti vaikų. (...) Šeima tai yra ta institucija, tas darinys, kuris yra pats svarbiausias kiekvieno žmogaus gyvenime. Man keista, kaip žmonės užaugę šeimose, pajutę meilę, rūpestį, užaugę nebenori turėti vaikų“, – sakė ministrė.
J. Zailskienė teigė, kad su komanda vertins visus prezidento siūlymus, nes gimstamumas turi ne tik stabilizuotis, bet ir augti.
„Tikrai vertinsime viską, galvosime, kaip čia ką geriau padaryti ir tas bendradarbiavimas ir kalbėjimas, man atrodo, suteiks dar didesnį postūmį. (...) Turime daryti viską, kad mūsų gimstamumas pradžioje bent jau stabilizuotųsi, o vėliau pradėtų augti“, – aiškino ji.
Šią savaitę paskelbta iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa parodė, jog daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų, apie 52 proc., mano, kad demografinė krizė yra blogas arba labai blogas reiškinys.
Eurostato kovą paskelbtais duomenimis, 2023 metais ES gimė 3,67 mln. kūdikių, tai yra 5,4 proc. mažiau nei metais anksčiau (3,88 mln.).
Bendrasis gimstamumo rodiklis 2023-iaisiais ES buvo 1,38 kūdikio vienai moteriai, palyginti su 1,46 naujagimio 2022 metais, ir buvo kur kas mažesnis už vadinamąjį natūralios gyventojų kaitos lygį, kurį sudaro 2,1 vaiko moteriai ir kurį pasiekus gyventojų skaičius yra stabilus.
Mažiausias gimstamumas užpernai buvo Maltoje – 1,06 gimusio kūdikio vienai moteriai. Ispanijoje šis rodiklis siekė 1,12, o Lietuvoje – 1,18.
Tarptautinio valiutos fondo spalį pateiktais duomenimis, Lietuva susiduria su smarkiu demografiniu spaudimu, skatinamu žemo gimstamumo ir ilgus metus trukusios neigiamos migracijos. Pasak jo, 1998–2019 metais darbingo amžiaus žmonių sumažėjo nuo 2,34 mln. iki 1,81 mln., nors 2024-aisiais ūgtelėjo iki 1,89 milijono.
Dar pirmadienį Prezidentūroje vyko aukščiausio lygio susitikimas „Auginu Europą 2025“, kuriame pirmosios ponios ir sveikatos specialistai diskutavo, kaip pagerinti Europos demografinę situaciją.
Tuomet pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė pastebėjo, jog Europoje mažėjantis gimstamumas kelia „didelių iššūkių ateičiai“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
