„Pasijuokei, gerai. O kas toliau?“ – ekspertas išklojo viską apie Nausėdienės kalbą ir visuomenę

Pasak viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Lino Kontrimo, dauguma pašaipų kyla ne iš objektyvaus vertinimo, bet iš politinių nuostatų.

Tad vietoje patyčių, pasak jo, reikėtų daugiau supratimo, konstruktyvių patarimų ir paskatinimo prezidento šeimai drąsiau bendrauti su visuomene.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Taminskas: pavasarį bus siūlomi papildomi finansavimo šaltiniai keliams

Iš viešosios kalbos eksperto – ir pagyrimas Dianai Nausėdienei: „Čia retas atvejis“

Vyriausybė pritarė siūlymui pakeisti Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisinės padėties reguliavimą

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad lapkričio 17 d. Prezidentūroje vyko Europos pirmųjų ponių suvažiavimas, kuriame kalbėta apie prastėjančią demografinę padėtį, neišnešiotų naujagimių priežiūrą.

Internete ėmė plisti D. Nausėdienės kalbos ištrauka. Vaizdo įraše matyti, kad Pirmoji ponia po ranka turi parašytą kalbą, į tekstą nuolat žvilgčioja, vienu metu sustoja ilgai pauzei.

Ši kalba sukėlė reakcijų bangą ne tik dėl to, kaip prastai ji perskaityta, bet ir dėl savo turinio. Politikai, visuomenininkai, pramogų verslo atstovai negailėjo kritikos strėlių kol kas nežinomam teksto autoriui, mat kalba sudėtinga, parašyta įmantriais ir eiliniam gyventojui sunkiai suprantamais žodžiais.

Kontrimas: žmonės tiesiog nepaklausė visos kalbos

Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas teigė, kad kritikuojantieji D. Nausėdienę, greičiausiai, nežino, kad jos kalboje klaida buvo tik trumpa ir pradžioje, o vėliau ji sėkmingai susitvardė ir net improvizavo.

„Aš manau, kad tie, kurie bando iš D. Nausėdienės tyčiotis, tiesiog nepaklausė visos kalbos, kuri truko daugiau nei 20 minučių.

Tas lapsusas buvo tik vienoje vietoje, beveik pačioje pradžioje. Vėliau ji sugebėjo ne tik susitvardyti ir nepasimesti, bet netgi pradėjo improvizuoti. Ji truputį nukrypo nuo teksto ir asmeniškai kreiptis į kai kuriuos salėje esančius žmones“, – sakė jis.

Pašnekovo nuomone, vieni iš prezidento šeimos tyčiojasi dėl savo politinių nuostatų, o kiti supranta, kad klaidos, pasitaikančios bekalbant viešai, gali nutikti bet kam.

„Tai yra tokia situacija: žmonės, kurie politiškai arba dėl savo informacinio burbulo nemėgsta nei prezidento, nei to, kas ateina iš Prezidentūros, bet kokia proga tyčiosis iš prezidento ir jo žmonos.

Kita dalis žmonių žiūri į tokius dalykus su pagarbią kritika – supranta, kad visiems gali atsitikti.

Juk viešojo kalbėjimo baimę turi beveik visi: vieni stipresnę, kiti suvaldytą, bet praktiškai kiekvienas, atsidūręs iškilmingoje auditorijoje, jaudinasi“, – įvardijo specialistas.

Specialistas pastebi asmenis, kurie šaiposi iš Nausėdienės kalbos

L. Kontrimas pastebėjo, nors daug žmonių visai nereaguoja, viešojoje erdvėje labiausiai matomi tie asmenys, kurie iš pirmosios ponios kalbos šaiposi.

„Trečioji grupė žmonių nei tyčiojasi, nei kritikuoja – jie tiesiog į tai nekreipia dėmesio.

Tačiau pas mus dažnai nutinka taip, kad daugiausia eterio gauna būtent tie, kurie šaiposi. Tuo tarpu nuosaikūs kritikai lieka nuošalyje“, – komentavo jis.

Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas teigia esantis nuosaikus kritikas ir mano, kad prezidentienės klaidos kilo dėl per mažos repeticijos ir pernelyg sudėtingai parašyto kalbos teksto.

„Aš save laikyčiau būtent tokiu – nuosaikiu kritiku – ir galiu pasakyti, kad taip, prezidentienė padarė vieną rimtą klaidą: greičiausiai eidama sakyti šios kalbos ji nepakankamai repetavo.

Antra klaida, kuri matėsi – tai pats tekstas. Kaip buvęs kalbų rašytojas galiu pasakyti, kad alfa ir omega yra nerašyti tekstų vingriais, sudėtingais sakiniais ir sąvokomis“, – mąstė jis.

Kalbų tekstai turėtų būti trumpi ir aiškūs

L. Kontrimas dalijosi, jog kalbų tekstai turėtų būti paprasti ir aiškūs, kad juos suprastų kuo platesnė auditorija, nepriklausomai nuo žmonių išsilavinimo lygio.

„Reikia taikyti į auditorijos žemiau nei vidutinį suvokimo lygį, nes niekada nežinome, kokia publika susirinks.

Todėl nuo seno rekomenduojama rašyti taip, kad suprastų žmogus, skaitęs šiek tiek knygų, bet nebūtinai įvaldęs mokslinį stilių“, – akcentavo jis.

Specialisto nuomone, nors galima subtiliai ir ironiškai reaguoti į prezidentienės klaidą, nederėtų iš jos tyčiotis, nes ji atstovauja valstybei. Svarbiau yra tai, kaip komentatoriai, kiti žmonės elgiasi.

„Bet tai ir viskas. Vis dėlto ji yra valstybės vadovo sutuoktinė, mus reprezentuojantis asmuo, ir nereikia iš jos tyčiotis.

Galima reaguoti ironiškai, subtiliai pasišaipyti – kaip daro britai – bet neperžengti ribų. Pasijuokei, gerai. O kas toliau? Ką darai kaip pilietis?“ – atkreipė dėmesį jis.

Reikėtų daugiau suteikti palaikymo prezidento šeimai

L. Kontrimo manymu, užuot kritikuojant, reikėtų suteikti daugiau palaikymo ir paskatinti prezidento šeimą dažniau bendrauti su visuomene, kad jie jaustųsi priimti ir mažiau izoliuoti.

„Manau, kad mums reikia daugiau skleisti konstruktyvių patarimų ir supratimo.

Ši šeima ir taip ilgai buvo izoliuota, ir, manau, jiems susiformavo tam tikras kompleksas, kad visuomenė jų nemėgsta ar net nekenčia.

Turime parodyti, kad viskas gerai – yra visokių žmonių ir visokių reakcijų. Kaip tik todėl jie turėtų dažniau išeiti ir kalbėti su publika“, – pasakojo viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas.