Taip jis kalbėjo trečiadienį atidarydamas Paryžiaus gynybos ir strategijos forumą, Prancūzijos sostinėje subūrusį politikos ir karinius lyderius. Renginyje G. Nausėda pabrėžė, jog tikėti, kad Vladimiro Putino Rusija gali būti nuraminta perleidžiant teritorijas yra „esminė klaida“.
„Ne, platesnio karo Europoje nebus išvengta sėdint tyliai ir nesikišant į Rusijos vykdomą kraujo liejimą Ukrainoje. Lygiai kaip Čekoslovakija nepatenkino Hitlerio, Ukraina netenkins Putino. Netenkins ir Baltijos valstybės ar Lenkija. Nė viena iš Europos valstybių nėra saugi šiuo metu“, – pabrėžė G. Nausėda.
Jis taip pat ragino nesikliauti mintimi, kad Vakarų demokratijos gali būti saugios po „branduolinio ginklo skėčiu“, kol jas sups „tironijos vandenynas“.
„Jei negalėsime sustabdyti Rusijos agresijos Ukrainoje, Rusija dar agresyviau plės savo galią Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Lotynų Amerikoje (...). Mūsų saugumo kaina pakils. Ji gali tapti nepakeliama“, – sakė prezidentas.
Jis kartojo, kad Vakarų neryžtingumas „pakurstė Putino ambicijas ir jo godumą siekiant daugiau“. G. Nausėda užsiminė ir apie V. Putino interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui (Tukeriui Karslonui), pabrėždamas, kad Rusijos vadovas „atvirai teisino nacistinės Vokietijos agresiją“, o buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Mededevas, anot jo, „atvirai grasina Ukrainos žmonių genocidu“.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad prieš Vakarų valstybes įvairiuose Rusijos vadovybės lygmenyse kone kasdien svaidomasi branduolinio sunaikinimo grasinimais.
„Bet šie pareiškimai negali būti priimami atsainiai, neįvertinami. Mes esame taip klydę anksčiau. Nė vienas šių grasinimų neturėtų mūsų nei įbauginti mūsų, nei paralyžiuoti mūsų veiksmų. Priešingai – tai turėtų mus mobilizuoti“, – ragino G. Nausėda.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad Vakarų valstybių bendra ekonomika yra 20 kartų didesnė nei Rusijos, o Vakarų išlaidos gynybai beveik tris su puse karto lenkia bendras Rusijos ir Kinijos išlaidas. Taip pat, jo teigimu, Vakarai disponuoja pažangesnėmis technologijomis.
„Rusija nesustos, ji tik gali būti sustabdyta. Ir būtų geriau mums sustabdyti Rusiją Ukrainoje, ir padaryti tai anksčiau, nei vėliau. Nes kuo ilgiau tai truks, tuo brangiau tai mums visiems kainuos. Padėti Ukrainai laimėti – pasiekti pergalės – reiškia gaminti pakankamą amunicijos, ginkluotės ir įrangos kiekį ir pristatyti ją laiku“, – ragino G. Nausėda.
Jis pabrėžė Vakarų valstybių pareigą didinti išlaidas gynybai, užtikrinti finansus ilgalaikiams pirkimams siekiant paskatinti gynybos pramonę. CNN šią savaitę skelbė, kad Rusija pagamina tris kartus daugiau artilerijos sviedinių nei JAV ir Europa Ukrainai.
G. Nausėda sveikino, ES Europos gynybos industrijos strategiją, taip pat kvietė Europos Investicijų Banką plėsti finansavimo gaires leidžiant gynybos pramonei pasiekti reikiamus finansus.
„Mūsų visų interesas yra teikti prioritetą ginklų ir šaudmenų tiekimą Ukrainai ir Europos valstybėms. Parama Ukrainai nėra labdara, tai – investiciją į mūsų pačių saugumą“, – tvirtino G. Nausėda.
Pagrindinio renginio paraštėse vykstančiame dvišaliame Lietuvos ir Prancūzijos gynybos pramonės atstovų forume Prezidentas akcentavo Lietuvos potencialą, sakydamas, kad mažos šalies įmonės turi ukrainiečių pasitikėjimą ir ryšių šioje kariaujančioje valstybėje, taip pat – pranašumą vystant technologijas ir inovacijas, kurios „pasiteisina Ukrainos fronte“.
Pasak jo, Lietuvos gynybos pramonė sparčiai auga, šalies įmonės gali pasiūlyti itin kokybiškų IT ir inžinerinių saugumo sprendimų, kaip pranašumą jis įvardijo ir vieną geriausiai Europos Sąjungoje išvystytų skaitmeninių infrastruktūrų.
„Pažangi ir inovatyvi gamyba ir paslaugos, karinės technologijos – šie ir daugybė kitų sektorių yra tos sritys, kuriose Lietuvos ir Prancūzijos verslo bendruomenės galėtų sėkmingai bendradarbiauti“, – tvirtino G. Nausėda.