„Manau, kad tai yra mūsų teisingos užsienio politikos įvertinimas ir toks būtų mano atsakymas. Jeigu Rusiją nervina mūsų veiksmai, reiškia mes pasiekėme rezultatą“, – trečiadienį žurnalistams Prancūzijoje komentavo G. Nausėda.
„Atsakomieji veiksmai yra mūsų visų vienybė ir sprendimai dėl Ukrainos, tai yra geriausia „dovanėlė“, kurią mes galime padovanoti Kremliaus režimui“, – į klausimą, kokie bus atsakomieji veiksmai, atsakė šalies vadovas.
ELTA primena, kad antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija į šalį uždraudė atvykti 347 piliečiams iš Baltijos šalių. Tarp jų atsidūrė šalių premjerai, ministrai, parlamentarai, visuomenės veikėjai bei žurnalistai.
Nuo šiol į Rusiją nebegalės atvykti Estijos premjerė Kaja Kallas ir jos kolegė iš Latvijos Evika Siliņa, Latvijos, Lietuvos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Arturas Krišjanis Karinšas, Gabrielius Landsbergis ir Margusas Tsakhna.
Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija, šių sankcijų priežastimi tapo „aktyvus Latvijos, Lietuvos ir Estijos lobizmas, kišimasis į Rusijos vidaus reikalus, rusakalbių gyventojų engimas, barbariška masinio paminklų kariams išvaduotojams griovimo kampanija ir pastangos perrašyti istoriją“.
Rusų kariams plačiai įsiveržus į Ukrainos teritoriją, Baltijos šalys sugriežtino savo politiką Rusijos atžvilgiu: buvo uždarytos sienos, įvesta ribojimų Rusijos piliečiams išduoti vizas, taip pat uždrausta šalyse važinėtis automobiliais, kurių valstybiniai numeriai yra rusiški.
Šių metų sausio pabaigoje Estija, Latvija ir Lietuva susitarė prie sienos su Rusiją ir Baltarusiją įrengti bendrą Pabaltijo gynybinę zoną, kurią sudarytų įvairūs gynybiniai įtvirtinimai, skirti „sustabdyti karinę grėsmę ir prireikus nuo jos apsiginti“.