„Misijų siuntimas į Ukrainos teritoriją – kaip idėją, aš ją pasveikinau“, – Lietuvos žurnalistams Prancūzijoje sakė G. Nausėda.
„Aš ir dabar laikausi, kad mes šią idėją turime svarstyti. Tik reikalas tas, kad geriausia būtų, jog mes visi vieningai sutartume dėl jos reikalingumo ir įvertintume labai gerai žvalgybines ir kitokias informacijas, kurias turime“, – pažymėjo Lietuvos vadovas.
Pasak jo, svarbiausia, kad priimant sprendimus pagrindiniu motyvu netaptų siekis įtikti Kremliui.
„Jei mes pradėsime reaguoti taip, kad šitas nepatiks Putinui arba šitas sukels tą ar aną... Tada mes jokio sprendimo nepasieksime. Todėl vakar ir prezidentui (E. Macronui – ELTA) bei spaudai pasakiau: baikime sau braižyti raudonąsias linijas. Raudonąsias linijas braižydami mes tik padedame Putinui, kuris pradeda galvoti, kad esame lengvai nuspėjami ir jis gali mumis manipuliuoti“, – teigė prezidentas.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Jis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. Prezidento teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Kaip teigė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kol kas yra kalbama tik apie mokomąsias misijas. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad tai vienas iš galimų modelių.
