„Rusija turbūt išnaudotų menkiausią krepštelėjimą, kad dar eilinį kartą išspjautų savo grasinimų porciją, jie tais grasinimais apdalino jau visą Europos Sąjungą ir, ko gero, didžiąją pasaulio dalį. Taip, visada reikia rimtai reaguoti, ką tokia agresyvi valstybė šneka, bet, kita vertus, krūpčioti nuo kiekvieno jų pareiškimo tikrai neverta“, – antradienį paskelbtame interviu LRT sakė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, Lietuva turi nukreipti savo pastangas atkreipti sąjungininkų dėmes į regionui kilusias rizikas ir pasiekti, kad NATO bei Europos Sąjunga adekvačiai reaguotų į kilusias grėsmes.
„Mes turime toliau daryti darbus, kurie menkai susiję su Rusija, ir pirmiausiai nukreipti į mūsų darbą su sąjungininkais, nes turime pirmiausia atkreipti sąjungininkų dėmesį į tai, kokiame rizikingame regione mes gyvename, ir kad NATO, ES adekvačiai reaguotų į tas grėsmes, kurios kilusios, ir padarytų viską, kad Rusijai nekiltų nė menkiausių pagundų bandyti mūsų tvirtybės ir atsparumo, kitaip tariant, bandyti kolektyvinės gynybos skydo“, – kalbėjo prezidentas.
Kremlius pirmadienį pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos prezidentai aptarė galimybę imtis bendrų veiksmų prieš Lietuvą dėl jos įvestų „neteisėtų“ apribojimų.
Vilnius nuo birželio vidurio riboja į ES sankcijų sąrašus patekusių prekių tranzitą į Rusijos eksklavą, įsiterpusį tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos. Šis žingsnis išprovokavo Maskvos įtūžį.
