„Mes norime, kad Lietuvis valstybės sienos būtų saugomos. Kad mūsų reikalavimų būtų laikomasi. Tai mes sakome tiek nedraugiškiems režimams, kurie yra už sienos, tiek ir tiems žmonėms, nelegaliems migrantams, kurie tapo savotiškais instrumentais kitų žmonių, nelegalių verslininkų rankose ir yra pasidarę savotišku gyvuoju taikiniu.
Mes tikrai norime rūpintis šitų žmonių teisėmis, bet norime, kad jie tą darytų civilizuotai, pateikdami prašymus arba Lietuvos ambasadoje Minske, arba kitose tarptautinio sienos perėjimo punktuose“, – po apsilankymo pasienyje kalbėjo prezidentas.
„Jeigu kažkokie režimai galvoja, kad demokratijos yra silpnos, kad demokratijos negeba priimti operatyvių sprendimų, siūlyčiau jiems apie tai galvoti iš naujo“, – pridūrė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, demokratijos gali apsiginti, priimti sprendimus ir tai demonstruoja. Pasak jo, demokratijos pranašesnės ir tuo, kad jos gali būti vieningos. G. Nausėdos tvirtinimu, paramą Lietuva jaučia iš visų pusių, ne tik iš kaimyninių valstybių, tokių kaip Lenkija ir Latvija, bet ir kitų šalių.
Antradienį Seime bus svarstomas ne vienas įstatymo projektas, kuris nukreiptas su migracijos krizės sprendimu. Dalis jų skirti suteikti daugiau galių kariams, kiti – fizinio barjero statyboms ar dėl užsieniečių teisinės padėties.
G. Nausėdos teigimu, nauji įstatymų pakeitimai reikalingi tam, kad Lietuva galėtų vykdyti tas atgrasymo operacijas, kurias šiuo metu vykdo, be jokių abejonių ar klaustukų.
„Susidėliokime labai aiškiai prioritetus. Nacionalinis saugumas, sienų apsauga, vidinė rimtis yra šiandien svarbiausi klausimai, kuriuos privalome šiandien išspręsti. Valstybė dės visas pastangas, kad jie būtų sprendžiami sėkmingai. Aš jau matau nemenką pažangą padarytą šioje srityje. Tą norėjau pasakyti ne tik pareigūnams, bet ir jums visiems“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad dviejų metų laikotarpis, per kurį ketinama pastatyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, yra per ilgas.
Jau keletą parų ne vienas nelegalus migrantas nepateko į Lietuvos teritoriją, Irakas neribotam laikui sustabdė skrydžius į Minską. Visgi prezidentas tikina, kad migrantų krizė dar nėra įveikta.
„Ne, taip negalime sakyti. Matome tam tikrus teigiamus poslinkius, kuriais be jokios abejonės turime ir galime pasidžiaugti. Iš tikrųjų, pastangos paveikti Irako valdžią davė tam tikrų vaisių ir čia pažymėčiau Europos Sąjungos, kaip vieningo regiono, pastangas. Nuo pat pradžių sakiau, kad Europos Sąjunga turi pakankamai derybinių svertų, kad rastų įtikinamų argumentų, kad Irako valdžia pakeistų savo elgesį“, – tvirtino G. Nausėda.
Prezidento tvirtinimu, dabar taikomos priemonės yra tinkamos, jas gerai priima valstybės, kurios anksčiau yra susidūrusios su nelegalių migrantų antplūdžiu.
„Noriu, kad tai suprastų ir Lietuvos visuomenė“, – sakė šalies vadovas.
„Neabejoju, kad bus pastangų toliau komplikuoti padėtį, toliau pagaliuku maišyti tą košę, kuri buvo pradėta maišyti prieš keletą mėnesių. Bet tam mes duosime atkirtį. Režimas turi tai gerai suprasti“, – pridūrė G. Nausėda.
Prieš vizitą G. Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis teigė, kad prezidentas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės būstinėje padėkos Lietuvos pareigūnams, kariams ir į šalį atvykusiems Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnams už jų indėlį saugant Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos sieną.
G. Nausėda vėliau su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda telefonu aptars šalių bendradarbiavimą atremiant hibridines atakas prie ES išorinės sienos. Mat pastarosiomis dienomis ne tik Lietuva, bet ir Lenkija sulaukė neteisėtų migrantų iš Baltarusijos.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
