Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabartinių NATO priemonių ginti Baltijos šalims nuo Rusijos nepakanka.
Po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu prezidentas tvirtino, kad užpernai Lietuvoje dislokuotas tarptautinis sąjungininkų batalionas yra gera priemonė Rusijai atgrasyti, tačiau to nepakaktų apsiginti nuo Maskvos puolimo.
„Mes pasiekėme aukštą atgrasymo lygį, bet gynybos srityje mums reikia nuveikti kur kas daugiau“, – žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją NATO būstinėje sakė G. Nausėda.
„Esame labai laimingi priimdami EFP (NATO priešakinių pajėgų batalioną) Lietuvoje, tačiau to neužtenka“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, grėsmę Lietuvos saugumui kelia didelė Rusijos karių koncentracija Karaliaučiaus srityje.
Baltijos šalys šiuo metu siekia papildomų oro gynybos garantijų, kad konflikto atveju jose budintys oro policijos naikintuvai vykdytų gynybos užduotis, sąjungininkai pratyboms dažniau atsiųstų antžeminių sistemų.
Lietuva, Latvija ir Estija taip pat bando įtikinti sąjungininkus sustiprinti 2017 metais čia dislokuotus tarptautinius batalionus oro ir jūrų gynybos priemonėmis.
Be to, prašoma sąjungininkų indėlio užtikrinant, kad konflikto atveju Baltijos šalys nebūtų atskirtos nuo likusios NATO teritorijos, rusams užėmus Suvalkų koridorių ir įgavus Baltijos jūros kontrolę. Lietuva siekia detalesnių NATO gynybos planų regionui.
J. Stoltenbergas tvirtino, kad NATO per pastaruosius kelerius metus smarkiai sustiprino buvimą Baltijos jūroje regione ir „nuolatos aptariame galimybes daryti daugiau“.
„Šiuo metu dirbame ties tuo, kad padidintume mūsų parengties lygį, kad mūsų pastiprinančios pajėgos sukurtų dar efektyvesnį atgrasymą“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
Jis pagyrė Lietuvą už 2 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį finansavimą gynybai. G. Nausėda NATO vadovui pristatė politinių partijų susitarimą asignavimus padidinti iki 2,5 proc. BVP iki 2030 metų.
Lietuvos prezidentas ir J. Stoltenbergas taip pat aptarė situaciją žlugus Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitarimui, draudžiančiam turėti vidutinio nuotolio branduolines raketas.
Dėl sutarties žlugimo Rusiją apkaltinęs aljanso generalinis sekretorius teigė, kad reaguodama į Maskvos vystomus pajėgumus NATO neketina dislokuoti vidutinio nuotolio branduolinių ginklų Europoje, tačiau „atsakys pamatuotu ir atsakingu būdu“.
Sieks dialogo su Minsku
G. Nausėda Briuselyje pakartojo sieksiąs užmegzti glaudesnį dialogą su Baltarusija, nepaisant nesikeičiančios Lietuvos pozicijos dėl Astrave statomos atominės elektrinės.
Prezidentas sakė, kad nori proveržio prekybos, investicijų srityse, taip pat pagilinti Lietuvos ir Baltarusijos visuomenių ryšius.
„Dialogas yra kur kas geriau nei konfrontacija“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Norime geriau vienas kitą suprasti, todėl toliau sieksiu atkurti dialogą su mūsų kaimynu, kad galėtume spręsti visus probleminius klausimus“, – teigė G. Nausėda.
Jis neseniai viešai neskelbtame susitikime su politologais aptarė galimus pokyčius santykiuose su Baltarusija.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo pirmąją kadenciją kelis kartus buvo susitikusi su šios šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka.
Vėliau ji pakeitė savo poziciją ir sustabdė aukšto lygio dialogą su Baltarusija, sakydama, kad jis negalimas dėl Minsko glaudžių ryšių su Rusija ir Astravo atominės elektrinės. Jos sprendimu nesusitikdavo ne tik šalių vadovai, bet ir užsienio reikalų ministrai.
Pastaraisiais metais Lietuva blokavo Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykių pagrindų susitarimą.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO taip pat palaiko dialogą su Baltarusija ir gerbia Minsko norą partneriu rinktis Rusiją bei nestoti į Aljansą.
