„Buvo patarta, kad teisėjai V. Bavėjanas ir G. Čekanauskas pažemino teisėjo vardą, bet tarybos nariai buvo tokios nuomonės, kad A. Kaminskas teisėjo vardo nepažemino“, – žurnalistams sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.
Šiems teisėjams yra pareikšti įtarimai korupcijos byloje.
Teisėjų taryba šį mėnesį iš viso pritarė penkių įtariamų teisėjų atleidimui, o dėl trijų pasisakė prieš.
Pasak tarybos pirmininko, teisėsaugos pateiktų duomenų pritrūko įrodyti A. Kaminsko nusižengimams, be to, jis buvo itin nuoširdus teikdamas paaiškinimus.
„Teisėjas Kaminskas labai nuoširdžiai aiškina apie savo susitikimus su advokatu, apie pokalbių turinį“, – kalbėjo A. Valantinas.
Rugpjūčio pradžioje buvo pritarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko, Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio atleidimui.
Pastarasis teisėjas jau yra atleistas, likusių dviejų likimas šiuo metu svarstomas Seime. Parlamente bus svarstomas ir V. Bavėjanas.
Tačiau Teisėjų taryba neledo atleisti Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio ir Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio.
Teisinės diskusijos
Svarstant prezidento iniciatyvą, tarp teisininkų kilo diskusija, ar prezidentas galėjo inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Prezidentūra gina šalies vadovo teisę atleisti aukštesnės grandies teisėjus, nes prezidentui yra suteikti įgaliojimai spręsti klausimus, susijusius su teisėjų korpusu. Tačiau kai kurie konstitucinės teisės ekspertai mano, jog taip G. Nausėda gali peržengti kompetencijos ribas.
Iš Teisėjų tarybos posėdžio išėjęs Apeliacinio teismo teisėjas V. Bavėjanas tvirtino, kad jo atžvilgiu įmanoma tik apkalta.
„Šis procesas turėtų vykti apkaltos būdu. Tokia mano nuomonė“, – teigė teisėjas.
Rugpjūčio pradžioje buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius rašte Teisėjų tarybai nurodė, kad „jeigu Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Apeliacinio teismo teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, o poelgis yra toks, kuriuo sulaužoma priesaika, jis pagal Konstituciją turėtų būti pašalinamas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka“.
Prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė sakė, kad Teisėjų taryba savo sprendimu imtis Apeliacinio ir Aukščiausiojo teismų teisėjų atleidimo kartu pripažino ir šalies vadovo teisę inicijuoti šį klausimą.
„Teisėjų taryba veikia jai nustatytų konstitucinių įgaliojimų ribose, neišeidama iš tų įgaliojimų ribų. Jeigu procedūra turėtų būti kitokia, tai Teisėjų taryba nedalyvautų“, – kalbėjo G. Nausėdos Teisės grupės vadovė.
Ji apgailestavo dėl Teisėjų tarybos sprendimo neleisti atleisti trijų kolegų, bet pabrėžė, kad visų įtariamų teisėjų įgaliojimai yra sustabdyti iki sprendimo baudžiamojoje byloje.
„Istorija dar nesibaigė“, – kalbėjo J. Šovienė.
Teisėjų tarybos pirmininkas vėl pabrėžė, kad teisėjų elgesio nagrinėjimo metu diskusijos dėl atleidimo procedūros teisėtumo nevertino.
„Mes sprendžiame konkrečius klausimus: prezidentas pasikreipė, paprašė patarimo ir paprašė išaiškinimo Teisėjų tarybos, ar konkretūs teisėjai konkrečiais veiksmais pažemino teisėjo vardą, ar ne. Tai Teisėjų taryba apie tai ir pasisakė“, – teigė A. Valantinas.
Neigė kaltę
Klausimai dėl teisėjų atleidimo dėl duomenų slaptumo buvo nagrinėjami uždarame posėdyje. Pateikę paaiškinimus tarybai teisėjai neigė teisėsaugos įtarimus.
„Kaltas tik prieš Dievą“, – pareiškė teisėjas V. Bavėjanas.
G. Čekanausko advokatė Aušra Ručienė tvirtino, kad jos ginamasis nepadarė jokio nusikaltimo ir nepažeidė etikos: „Mano ginamasis G. Čekanauskas yra nekaltas“.
A. Kaminskas teigė nepripažįstantis pareikštų įtarimų, tačiau sakė kol kas negalintis jų komentuoti dėl prokurorų nurodymų.
„Nelabai galiu komentuoti ikiteisminio tyrimo, nors turėčiau daug ką pasakyti“, – kalbėjo teisėjas.
Iš viso korupcijos tyrime įtarimai pareikšti 48 asmenims. Daugelis teisėjų yra viešai paneigę savo kaltę.
Teisėjai įtariami, kad ėmė kyšius už palankius sprendimus tiek administracinėse, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Kyšių sumos galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
