„Buvo diskusija apie karinių misijų galimybę Ukrainos teritorijoje, tačiau tai yra labai ankstyva idėja, kadangi nemažai valstybių – ir didelių valstybių – kategoriškai pasipriešino šitam pasiūlymui“, – trečiadienį teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas akcentuoja, kad norint imtis panašių žingsnių visų pirma reikia pasiekti bendrą sutarimą. Todėl, pasak jo, kol kas prie šio klausimo greičiausiai nebus grįžta.
„Aš manau, kad prie šito pasiūlymo mes kurį laiką negrįšime, nes iš tikrųjų turi būti visų sąjungininkų, visų panašiai mąstančių valstybių sprendimas. Tai turi būti bendras sprendimas“, – sakė prezidentas.
„Ir pirmiausia turime kalbėti apie tai, kad bet kokie sprendimai neturi sukelti eskalacijos ir galimybės įteikti Rusijai į rankas galimybės dar labiau komplikuoti situaciją arba atvirai pradėti grasinti NATO valstybei. Šito turime išvengti“, – pridūrė jis.
Visgi G. Nausėda akcentuoja, kad jeigu sąjungininkės sutartų siųsti į Ukrainą mokomąsias karines misijas, Lietuva tokiame formate būtų pasiruošusi dalyvauti.
„Mes esame sukūrę teisines prielaidas. Jeigu toks sprendimas ateityje gimtų – Lietuvos Respublikos Seimas yra priėmęs sprendimą dėl mandato 100 žmonių, kurie gali būti instruktoriais Ukrainos teritorijoje. Bet dar kartą kartoju (…) – eina kalba apie Ukrainos karių rengimą“, – teigė šalies vadovas.
Kaip pranešta anksčiau, pirmadienį, vykdamas į Europos lyderių susitikimą Paryžiuje, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico užsiminė, kad atskiros Vakarų šalys yra pasirengusios siųsti savo karius į Ukrainą. Visgi, konkrečių valstybių politikas neįvardijo, tačiau perspėjo, jog tai gali padidinti konflikto eskalavimo riziką.
Savo ruožtu Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas pareiškė, jog neatmestų Prancūzijos sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Jo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad jo inicijuotame susitikime Paryžiuje jokie sprendimai dėl sausumos pajėgumų perkėlimo nebuvo priimti. Tačiau, tvirtino jis, kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Visgi, antradienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą.
Trečiadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas, prezidento patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, tai vienas iš galimų modelių.
