Sovietų kariuomenės (taip pat KGB ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų) nuostoliai Afganistane 1979–1989 m. siekė kiek daugiau nei 15 tūkst. žmonių (duomenys iš knygos „Rusija ir SSRS XX a. karuose. Nuostolių knyga“).
Kol kas sunku nustatyti tikslų žuvusiųjų skaičių tarp tų, kurie bandė pasiekti pirmąją reikšmingą „pergalę“ Ukrainoje po Bachmuto užėmimo 2023 m. gegužės mėnesį. Tačiau karo analitikų, Rusijos karinių tinklaraščių autorių ir Ukrainos pareigūnų vertinimai rodo, kad Rusija mūšyje dėl Avdijivkos prarado daugiau karių nei per dešimtmetį trukusį karą Afganistane, skelbia „The New York Times“ (NYT).
Įvairūs aukų skaičiavimai
Aktyvioji karo veiksmų Avdijivkoje fazė vyko nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. vasario 17 d., kai Maskva paskelbė perimanti „visišką miesto kontrolę“. Dar gruodžio viduryje oficiali JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson teigė, kad Rusijos nuostoliai, amerikiečių skaičiavimais, vos per kelias savaites Avdijivkoje ir gretimose vietovėse siekė daugiau kaip 13 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Užėmus miestą, kariaujančios pusės pateikė tokius duomenis.
Rusijos nuostoliai siekė daugiau kaip 17 000 žuvusiųjų ir apie 30 000 sužeistųjų, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės-strateginės grupės „Tavrija“, kuri užtikrino Avdijivkos gynybą, atstovas Dmytro Lichovojus. „Tavrijos“ vadas, brigados generolas Oleksandras Tarnavskis „Telegram“ rašė, kad Rusijos karių nuostoliai buvo: „personalas – 47 186 žmonės, tankai – 364, artilerijos sistemos – 248, šarvuotos kovos mašinos – 748, lėktuvai – 5“.
Beveik tokį patį žuvusiųjų skaičių nurodė ir vienas iš svarbių ir garsių rusų karo tinklaraštininkų Andrejus Morozovas. Vasario 18 d. įraše A. Morozovas citavo anoniminį rusų karį, pasak kurio, nuo spalio mėnesio negrįžtami nuostoliai siekia 16 000 žmonių, Rusijos ginkluotosios pajėgos taip pat neteko 300 šarvuočių.
A. Morozovas sakė nusprendęs paskelbti šiuos duomenis tikėdamasis, kad Rusijos vadai bus patraukti atsakomybėn už bereikalingas žudynes. Po dviejų dienų tinklaraštininkas ištrynė šį įrašą, paaiškindamas, kad tai padarė spaudžiamas kariuomenės vadovybės ir Kremliaus propagandistų. Po kelių dienų A. Morozovas nusišovė po savaitę trukusio propagandisto Vladimiro Solovjovo darbuotojų persekiojimo.
Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos duomenimis, dėl pastangų užimti miestą Rusija neteko mažiausiai 400 tankų, pėstininkų kovos mašinų ir kitos karinės technikos, taip pat „tūkstančių“ karių.
Visa kita kliedesiai ir propaganda
