„Ponas Kubilius, aš turiu pripažinti, yra tikrai labai aktyvus, nuoseklus, tvirtindamas, kad turime suteikti daugiau galimybių Rytų partnerystės šalims ir kad turime išsikelti ambicingus tikslus, kad Rytų partnerystės šalys, pirmiausia, šiuo atveju kalbu apie Ukrainą ir Moldovą, kaip galima greičiau taptų Europos Sąjungos narėmis“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovas.
„Tai visiškai sutampa su mano tikslais“, – teigė prezidentas.
Konservatoriai kurį laiką į Europos Komisiją siekė deleguoti G. Landsbergį, tačiau tam pasipriešino šalies vadovas. Dėl to nuspręsta siūlyti A. Kubiliaus kandidatūrą.
Pats A. Kubilius savo kandidatūrą vertina atsargiai ir teigia, jog prioritetu laikytų portfelį, kuriame Lietuva turi išskirtinės patirties. Vienas iš tokių – plėtros.
Anot prezidento, Lietuva turėtų orientuotis į patrauklius, įdomius ir daug galimybių suteikiančius portfelius EK.
„Tokių mes matome ypatingai ekonominėje srityje“, – sakė G. Nausėda.
Kol kas konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje nėra patvirtinę, jog palaikys A. Kubiliaus kandidatūrą. Savo ruožtu opoziciniai socialdemokratai, Lietuvos regionų partijos frakcija Seime teigė balsuosiantys prieš.
Nuo 2019-ųjų Europos Parlamente dirbantis A. Kubilius šiemet į jį buvo perrinktas antrai kadencijai. Politikas aktyviai pasisako už glaudesnius Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių ryšius, gausesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir griežtesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu.
G. Landsbergį vadina siauro profilio kandidatu
Tuo metu iš kovos dėl eurokomisaro posto pasitraukusį G. Landsbergį šalies vadovas vadino siauro profilio kandidatu.
„Manau, kad Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra pirmiausia buvo mažiau pranaši ta prasme, kad žmogus domisi išimtinai užsienio politika ir nors kaip partijos vadovas turėjo skirti gerokai daugiau dėmesio ir ekonominiams, socialiniams klausimams, deja, nebuvo pastebėtas pernelyg besidomintis šiais klausimais ir šitomis veiklos sritimis, todėl tapo toks siauro profilio, sakyčiau, kandidatas“, – sakė prezidentas.
„Antras dalykas – man tikrai būtų nesmagu, jeigu ištikus kokiai nors vidinei krizei Europos Komisijoje skambintų į Lietuvą ir klaustų, kur pradingo Gabrielius Landsbergis?“ – pridūrė G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, pokalbiuose su premjere Ingrida Šimonyte dėl kandidatų į eurokomisarus buvo aptartos šešios,septynios pavardės, tačiau vėliau šie asmenys kandidatuoti atsisakė.
„Manau, kad dėl tos priežasties, jog netaptų kliūtimi partijos pirmininkui (G. Landsbergiui – BNS) siekti šito posto“, – teigė G. Nausėda.
„Nėra čia jokio kerštingumo“
Prezidentas atmetė oponentų kritiką, jog G. Landsbergio kandidatūros jis nepalaikė dėl prastų tarpusavio santykių.
„Nėra čia jokio kerštingumo, puikiai suprantu, kad esu politiniame lauke, kuriame turiu vadovautis tam tikromis realijomis“, – sakė šalies vadovas.
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl G. Landsbergio sutuoktinės įsigytos vilos Graikijoje, G. Nausėda kalbėjo manantis, jog ministras iš karto viską turėjo deklaruoti.
„Aš esu įsitikinęs, kad šitaip politikas neturėtų elgtis. Ir jeigu jis įsigijo vienokį ar kitokį nekilnojamąjį turtą, tai nereikėtų puse lūpų apie jį kalbėti“, – kalbėjo jis.
„Bet tai nebuvo padaryta ir kadangi tai kartojosi jau ne vieną kartą, tai tikrai tampa savotiška tendencija arba būdo bruožu, kuris yra būdingas šitam politikui, ir aš tokiam būdo bruožui pritarti negaliu ir manau, kad tai buvo viena iš tų charakterio savybių, kurios nulėmė ir šitą sprendimą“, – sakė prezidentas.
Prieš kelias savaites laikraštis „Lietuvos rytas“ pranešė, kad užsienio reikalų ministro sutuoktinė Austėja Landsbergienė 2022 metų vasarį Eginos saloje, esančioje 27 kilometrus nuo Atėnų, įsigijo nekilnojamojo turto.
Seimo opozicijai klausimų sukėlė vilos pirkimas būtent 2022 metų pradžioje, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir būta nuogąstavimų dėl grėsmės Lietuvai.
Pats G. Landsbergis sako, kad jo šeima nekilnojamojo turto žvalgytis ėmėsi dar gerokai prieš Kremliaus invaziją – 2020 metais, o įvairios politikų insinuacijos šiuo klausimu peržengia privatumo ribas.
