Lietuva kritikuoja dabartiniame biudžeto projekte maždaug 27 proc. mažėjančius asignavimus sanglaudos politikai. Taip vadinamos lėšos, skirtos mažinti ES šalių atskirtį.
„Mano nuomone, toks drastiškas sanglaudos fondo nurėžimas yra tikrai labai nesavalaikis ir, sakyčiau, netgi šiek tiek nesąžiningas, kadangi mums konvergencija vis dar lieka vienu svarbiausių šalies prioritetų“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Po susitikimo su J. Hahnu Lietuvos prezidentas atvyko į ES šalių vadovų derybas, kur taip pat bus diskutuojama dėl 2021 – 2027 metų biudžeto.
G. Nausėda kritikavo Europos Komisijos siūlymą iki 2027 metų išmokas ūkininkams už dirbamos žemės hektarą padidinti nuo 181 iki 204 eurų, kai dabar ES šalių žemdirbiams skiriamų išmokų vidurkis siekia 266 eurus.
„Tai labai sunkiai dera su lygiomis konkurencijos sąlygomis ir dėl tos priežasties ne tik mes, žinoma, bet ir daug kitų centrinės Europos šalių esame pasirengę derėtis“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, tvarus, sąžiningas ir subalansuotas ES biudžetas yra itin svarbus Lietuvai siekiant įgyvendinti strateginius transporto ir energetikos projektus, kurių sėkmė yra ir visos bendrijos interesas.
Prezidentas atkreipė Europos Komisijos nario J. Hahno dėmesį į būtinybę užtikrinti tinkamą finansavimą Ignalinos atominei elektrinei ir Kaliningrado specialiajai tranzito programai.
Diskutuojant apie inovacijų finansavimo programą „Horizon“, Lietuvos vadovas išsakė lūkestį, kad vienodos galimybės būtų garantuojamos visoms ES šalims.
Naujoji Europos Komisija darbą pradėjo šiemet gruodį.
Pasak diplomatų, per Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje ketvirtadienį galutiniai sprendimai dėl biudžeto nebus priimti, derybos nusikels į kitus metus.
