Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr. redaktoriaus Artūro Anužio interviu su prezidentu Gitanu Nausėda.
Ukrainos prezidentas Zelenskis sakė, kad valstybės prioritetas numeris vienas – oro gynyba. Prezidente, kaip jūs manot, gal ir mums reikėtų pirmiausia pirkti oro gynybą, o ne tankus?
Šiandien dar niekas nieko neperka, nes tai yra, viso labo, tiktai platformos pasirinkimas ir sutartys, tiekimo terminai, pinigų sumos. Pats derybų procesas dar nėra prasidėjęs, mes tiktai priėmėme principinį sprendimą.
Noriu dar kartą pabrėžti, jau ne vieną kartą tai sakiau: nepriešinkime šitų dalykų, mes pasiėmėme vieną sprendimą, kurį Valstybės gynimo tarnyba (VGT) padarė, pastatome jį prieš visus kitus susijusius sprendimus ir sakom: Lietuva ketina kariauti tankais.
Neketina Lietuva kariauti tankais, Lietuva tuo pat metu dirba dronų pramonės plėtros tema. Tikrai turėjau ir labai darbinius susitikimus su mūsų dronų pramonės verslo vadovais siekdamas išsiaiškinti, koks yra jų potencialas, ko jiems trūksta tam, kad jie galėtų pradėti tikrai masinę gamybą.
Šiandien labiausiai trūksta finansinio klausimo sprendimo, ilgalaikių sutarčių. Finansavimo klausimo išsprendus dronus gaminti galime ne tiktai sau, bet ir padėti tai pačiai Ukrainai arba gaminti kartu su Ukraina. Apie tai vakar taip pat su prezidentu kalbėjome.
Mes kalbame apie visus elementus, apie oro gynybos sistemas taip pat, tik suvokdami, kad sistemos yra nepaprastai brangios, mes stengiamės įgyvendinti tą susitarimą, kurį pasiekėme praėjusiais metais Vilniuje.
Rotacinė oro gynybos sistema, kitaip tariant, tam tikri oro gynybos sistemos elementai ateina iš mūsų partnerių tam tikram laikui ir jų pagalba mes mėginame sudaryti tą oro gynybos mozaiką.
Tuo klausimu jau pasiekėme tam tikrus rezultatus, konkrečiai paminėčiau Nyderlandų premjero Marko Rutte pažadą mums laikinai suteikti „Patriot“ sistemą, tiesa, pratybų metu, vasarą. Vis dėlto, tai yra pirmieji apčiuopiami žingsniai įgyvendinant oro gynybos sistemą.
Užsiminėte apie finansavimą. Sakykit, prezidente, įvairiausių dabar yra susitikimų: pas premjerę, visur kitur irgi diskutuojama apie tai, kiek mes tų pinigų galėtume skirti ir iš kur juos gauti. Ką jūs palaikytumėte? Reikėtų skolintis, mokesčius kelti, ieškoti, kokias lengvatas mažinti? Vis sprendžiama, bet nieko nepasakoma.
Viskas labai paprasta, pirmiausia, sutarkime, kokio apskritai finansavimo siekiame. Ir aš, pavyzdžiui, remiu tą socialinę iniciatyvą, kurią, matau, pradėjo mūsų verslo bendruomenė, tai yra 4 procentų bendrojo vidaus produkto.
Puiku, toks tikslas ambicingas, bet tikrai pasiekiamas, bet po to aš matau, kad kalbama daugiausia apie pridėtinės vertės mokestį. Visi puikiai žinome, kad pridėtinės vertės mokestį moku aš, jūs – visi Lietuvos gyventojai pirkdami prekes, bet tai ne verslo mokestis, tai gal būtų vis dėlto solidariau kalbėti ir apie tai, kuo pats verslas gali prisidėti prie didesnio gynybos finansavimo. Šia prasme aš tikrai pasisakyčiau už verslo mokesčius.
Čia dabar tiktai skonio klausimas ir susitarimo klausimas, kokiu būdu: progresyviai apmokestinant, pakeliant bendrą pelno mokesčio tarifą. Visi klausimai yra svarstytini, bet nereikia priešinti skolinimosi ir mokesčio.
Skolinimasis dažniausiai naudojamas tada, kai reikia kažkokio vienkartinio investicijų pliūpsnio į konkretų projektą. Pasiskolinome, įgyvendinome, gražiname paskolą. Mokesčiai reikalingi tvariam finansavimui ir dažniausiai yra susiję su ilgalaikiais kariuomenės modernizavimo planais, kuomet suprantame, kad tikrai ateinančius 5–10 metų mums reikės didesnio finansavimo tam, kad galėtume įsigyti reikalingas oro gynybos sistemas ir šarvuočius, ir kitą techniką, tuos pačius tankus.
Tam tikslui, be abejo, reikia jau kalbėti apie apmokestinimą. Tai šiuo atveju aš tikrai pasisakyčiau vis dėlto, kad mes savo gynybą finansuotume ne iš visų žmonių, kuriems kartais tikrai labai trūksta daugeliui dalykų tų pinigų, bet vis dėlto iš tos visuomenės dalies, kurie yra pasiekusi šitoje valstybėje savo ekonominę sėkmę ir galėtų su visuomene ta sėkme pasidalinti.