Taip nutiko ir vieno daugiabučio namo gyventojams, kurie nesutiko su šlagbaumo (užkardos) įrengimu automobiliams įvažiuoti į kiemą.
„Tame name gyvena močiutės, kurioms visai neaktualu, nes nevairuoja ir mašinų neturi, bet sąskaitą gavo per mėnesį sumokėti 250 eurų. Kaip žmogui, gyvenančiam iš pensijos, mokėti už tai, ko nereikia?
Nelogiška. Ar neturėtų mokėti tik tie, kas mašinas turi? Ar galima kažką padaryti?“ – teiravosi gyventojas.
Namų administratoriai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kaip daugiabučiuose yra priimami tokie sprendimai, kiek tenka už juos mokėti kiekvienam savininkui ir kada nuo mokesčių jie gali būti atleisti.
Tokie atvejai – dažni ir yra „principo“ reikalas
Butų savininkų bendrijas ir pirmininkus profesionalus vienijanti asociacija „Čia tavo namai“ su panašiomis situacijos susiduria kone kasdien.
Asociacijos vadovė Žydrė Viselgaitė-Pavilionė nurodė, kad net ir vadovaujantis visais įstatymais tenka sulaukti tokių pat nusiskundimų.
Tačiau tai, anot jos, kyla ne iš nežinojimo apie planuojamus atlikti veiksmus, o dėl principo: „kol tai manęs tiesiogiai neliečia, man šis darbas yra nereikalingas“.
Pašnekovė patikino – paprastai nebūna taip, kad namo gyventojai nežino apie name atliekamus darbus, mat visi sprendimai yra priimami susirinkimo ar balsavimo metu.
„Dažnu atveju žmonės, kurie būna prieš naujovių įvedimą, namo ar jo gerbūvio tvarkymą, teisinasi frazėmis „aš nieko nežinojau“, „mūsų niekas neinformavo“, „aš neturiu mašinos, man nereikalingas ir šlagbaumas“.
Noriu pažymėti, kad kiekvienas darbas, daromas name ar jo teritorijoje, vienaip ar kitaip liečia visus namo gyventojus“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, net ir minimoje situacijoje močiutė gal ir neturi automobilio ir jai nėra aktualu, ar kieme bus laisvų vietų jį pasistatyti, tačiau bet kuriuo metu pas ją gali atvykti vaikai, anūkai ar draugai:
„O jie tikrai apsidžiaugs radę vietą pasistatyti mašinas šalia namo, į kurio teritoriją negali įvažiuoti kaimyninių namų mašinos ir užimti parkavimo vietas.“
Darbų inicijavimas ir kas nusprendžia
Bendrovės „Šilėja“ Pastatų administravimo tarnybos vadovė Virginija Ambrasienė paminėjo, kad naujus kelio užtvarus galima įrengti tik tuo atveju, jei namui (daugiabučiui) yra priskirtas žemės sklypas.
O darbų (tarp jų – ir kelio užtvaro įrengimo) organizavimo tvarką nustato teisės aktai.
Ji paminėjo, kad iniciatyvos gali imtis namo butų ir kitų patalpų savininkai arba namo administratorius.
Anot bendrovės „Civinity namai“ atstovo Arūno Armanavičiaus, gyventojams nusprendus įsirengti užtvarą daugiabučio kieme, inicijuojamas balsavimas, kurį organizuoja namo administratorius arba bendrija:
„Tokiame balsavime butų ir kitų patalpų savininkai sprendžia dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo, šiuo atveju – užtvaro pastatymo. Priimti sprendimai susirinkimo metu galioja visiems daugiabučio namo savininkams.“
V. Ambrasienės aiškinimu, yra reikalingas daugumos (50 proc. + 1 basas) namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas.
Jei toks yra, užtvarų remonto darbai vykdomi privalomąja tvarka, neatsiklausus butų ir kitų patalpų savininkų.
Ar yra išimčių už atnaujinimus nemokėti?
„Čia tavo namai“ vadovė pabrėžė, kad kiekvienas daugiabučio namo gyventojas privalo prisidėti prie daugiabučio namo ir jo gerbūvio tvarkymo.
Taigi visi mokesčiai yra paskirstomi proporcingai turimam buto plotui proporcingai kiekvieno savininko daliai, pagal naudingą plotą.
„Iš daugelio darbo metų praktikos galime teigti, kad niekada nebus 100 proc. sutinkančių padengti pinigų sumą, kuri yra priskirta butui už vienus ar kitus darbus“, – nurodė Ž. Viselgaitė-Pavilionė.
Vis tik ji pridūrė, kad asociacija taiko tam tikrus metodus, siekiant neužkrauti sunkios mokestinės naštos socialiai pažeidžiamiems žmonėms.
T. y., nubalsavus už darbus, kurie kainuoja nemažas sumas, mokesčiai yra pradedami rinkti iš anksto, paskirstant juos per kelis mėnesius.
„Civinity namai“ atstovas pridūrė, kad esant tokiai situacijai vertėtų kalbėti su namo administratoriumi ar bendrija ir prašyti išdėstyti gyventojui skirtą išlaidų dalį laike, taip sumažinant vieno mėnesio mokėjimų naštą:
„Tiesa, administratorius ar bendrija to neprivalo daryti. Mes tokią galimybę, esant objektyvioms aplinkybėms, suteikiame, vertindami kliento situaciją individualiai.“
Tą nurodė ir „Šilėja“, kuri paminėjo, kad yra linkusi svarstyti ir individualias situacijas.
Pasak V. Ambrasienės, nemokėti galima būtų tik tuo atveju, jei dauguma butų ir kitų patalpų savininkų administratoriui ar prižiūrėtojui pateiktų raštišką sutikimą sumokėti už tam tikram asmeniui tenkančią mokesčio naštą.
Kas gresia, jei gyventojas mokėti nesutinka?
A. Armanavičius įspėjo, kad gyventojams, kurie nesutinka mokėti ir nemoka mokesčių už minėtus darbus (pvz., šlagbaumo įrengimą), yra pradedamos skolos išieškojimo procedūros.
O jos, priklausomai nuo administratoriaus ar bendrijos, gali skirtis: „Paprastai, neapmokėjus sąskaitų yra siunčiami priminimai apie skolą, vėliau gali būti kreipiamasi į teismą dėl skolos, o gavus teismo sprendimą kreipiamasi į antstolius dėl skolos išieškojimo.“
Ž. Viselgaitė-Pavilionė papildė, kad antstolis gali areštuoti gyventojo sąskaitą. Jei pastaroji – tuščia ar jos tiesiog nėra, yra galimybė kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
T. y., galbūt yra sutuoktinis/ė, bendrasavininkai, iš kurių būtų galima priteisti įsiskolinimą.
Tv3.lt portalo kalbintas namus administruojančios įmonės „Namų ūkis“ direktorius Mindaugas Vingelis į klausimus šia tema atsakyti nesutiko.
Paprašytas pakomentuoti apie įrengimus daugiabučiuose, mokesčius, išimtis ir balsavimus jis atsakė taip: „Kai viskas teisinga, tai niekam nereikia teisėtumo, net jei vienas kitam prieštarauja. Jus domina teisėtumas, o tai, ar nepatenkintų žmonių elgesys moraliai teisingas Jūsų visiškai nedomina.
Taikoma į žemiausią kategoriją, kuri nieko nekuria, vedama savo siaurų interesų stagnuoja ir griauna tai kas sukurta bendrai. Mes gyvename visuomenėje, kalba apie daugiabutį, o rūpinamasi siauru asmeniniu interesu – nejaučiate disonanso? Jūsų „pasiteiravimas“ neveda prie susikalbėjimo, todėl nenoriu tame dalyvauti“ (kalba netaisyta).
Kaip žinoti, ar administratorius neužkėlė kainos?
„Čia tavo namai“ vadovė pabrėžė, kad visiems name planuojamiems ir atliekamiems darbams (išskyrus avarinius) turi pritarti dauguma gyventojų susirinkimo arba balsavimo raštu metu.
O didesni darbai, atliekami daugiabučiame name, dažniausiai yra įtraukiami į metinius ir penkmečio planus, sudaromus susirinkimo metu, aptariant su gyventojais.
Asociacijos atstovės aiškinimu, abiem atvejais yra renkami keli komerciniai pasiūlymai, kuriuose aiškiai nurodomi darbai.
Juos gavę gyventojai gali pasitikrinti, kokia yra rinkos kaina, ar paskambinti rangovams pasitikslinti, ar kaina – tikrai tokia.
„Mes propaguojame gyventojų įtraukimą į rangovų paiešką. T. y., duodame terminus, per kuriuos gyventojai gali pateikti įmonių kontaktus ar konkrečius komercinius pasiūlymus, kurie turėtų būti įtraukti į balsavimo raštu biuletenį ar aptarti susirinkimo metu. Tokiu būdu išsprendžiame nepasitikėjimo klausimą.
Deja, bet dažnu atveju, kai namą prižiūri administratorius, pastarųjų veiksmų (balsavimų ar susirinkimų) dėl rangovų pasirinkimo nėra vykdoma. Tokiu atveju siūlome kreiptis į savivaldybę dėl situacijos išaiškinimo, kodėl vieni ar kiti darbai buvo atliekami ir kokiu pagrindu juos atliko viena ar kita įmonė“, – rekomendavo Ž. Viselgaitė-Pavilionė.
