Nors premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl šių siūlymų iš esmės visi sutarė, tačiau taip nėra. Atskirus siūlymus kritikuoja ne tik opozicija, bet ir patys koalicijos partneriai.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Praėjusią savaitę Šiauliuose surengtos pratybos – amerikiečių ir portugalų naikintuvai F16 praktikavosi Zoknių oro uosto gynybą. Priešų puolimą imitavo Lietuvos karinės oro pajėgos – simboliška, su sovietiniais sraigtasparniais Mi-8.
Tokie technikos skirtumai gana ryškiai atspindi, kad Lietuvos kariams dar trūksta daug ko. Kol kas Lietuva perka 4 legendinius „Black Hawk“ sraigtasparnius, pirmieji du turi atkeliauti jau kitais metais. Bet pirkinių sąrašas gerokai platesnis – nuo oro gynybos sistemų iki tankų. Todėl jau daugiau nei pusmetį valdantieji svarsto kokius mokesčius padidinti, kad gynybai galėtume skirti po 3 procentus BVP kasmet.
„Tai reiškia, kad papildomai reikia surinkti apie 0,5 proc. BVP kiekvienais metais. 2025 m. toks dydis sudarytų apie 400 milijonų eurų“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Tai leis mums labai rimtai pajudėti su projektais, kuriuos mes dabar planuojame, dėliojame. Pirmiausia, aišku, lietuviškos divizijos stiprinimu, oro gynyba ir sunkinimu. Lygiagrečiai“, – teigia krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Planuojami didesni akcizai
Vyriausybė siūlo dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, iš jo surinks 60 milijonų. Taip pat siūlo 1 procentu didinti pelno mokestį. Dėl to neprieštarauja ir pats verslas. Tiek pat didėtų lengvatinis tarifas mažoms įmonėms. Tarp siūlymų ir pelno mokesčio specialių režimų atsisakymas. Pokyčiai palies ir dirbančius su verslo liudijimais.
„Būtų nuleista kartelė, iki kurios taikomi verslo liudijimai. Šiuo metu tai 45 tūkst. eurų per metus, būtų nuleista kartelė iki 20 tūkst. eurų. 84 procentai visų verslo liudijimų turėtojų, jų apyvarta žemiau 20 tūkst., tai reiškia, kad jų pokyčiai nepaliestų“, – tikina G. Skaistė.
Dar vieną dalį pajamų gynybai galėtų sunešti mėgstantys išgerti alkoholio, rūkantys ir vairuojantys lietuviai. Siūloma kelti akcizus degalams.
„Vidutiniškai kuras brangtų 6 centai“, – sako finansų ministrė.
Iš didesnių akcizų alkoholiui ir tabakui būtų surinkta 45 mln. daugiau, nei dabar. Be to, atsirastų naujas mokestis draudimo bendrovėms, tik jis būtų netaikomas privalomam civiliniam ir gyvybės draudimams.
„Tikėtina, kad 2025 m. būtų galima tikėtis 50 mln. eurų, o vėlesniais metais apie 100 mln. eurų“, – kalba G. Skaistė.
„Tai buvo tie siūlymai, kurie diskusijose, kurios vyko Vyriausybėje, sulaukė daugiau ar mažiau simpatijų ne tik iš tų politinių jėgų, kurios priklauso koalicijai“, – komentuoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kritika konservatorių planui
Ir, panašu, kad opozicijos paramos Seime reikės, nes koalicijos partneriai liberalai bei laisviečiai iš karto pažėrė konservatorių sudėliotam planui kritikos.
„Esame skeptiški, ir tą esame koaliciniuose formatuose išsakę, tarkime, ir draudimo sektoriaus apmokestinimo, taip pat dėl banko mokesčių skepsį mes išlaikome, tikėtina, kad frakcijoje būtų laisvas balsavimas“, – kalba Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Draudimo mokesčiams papildomiems mes nepritariame ir tą jau esame identifikavę, kad tikrai vidurinė klasė nuo to nukentėtų“, – tikina Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
Liberalai siūlo daugiau skolintis, parduoti dalį valstybės įmonių akcijų ir mažinti valdininkų išlaikymą. O socdemai iš karto pareiškė – jų rinkėjai nepritars akcizų kėlimui.
„Aš nemanau, kad tai yra tinkamas laikas, nes šiuo metu visuomenė, manau, kad tiesiog pasišiaušusiai į tai žiūrėtų, galvodami netgi apie tai, kad tie pinigai būtų skirti gynybai. Aš manau, kad mes nesulauktume pritarimo, turiu omenyje, kad mūsų rinkėjas skersai žiūrėtų į mus“, – aiškina Socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė.
„Negalėsime pritarti kuro, nes tai yra tiesiogiai susiję su, pirmiausia, paslaugų ir produktų galutine kaina, nes tiesiogiai daro įtaką“, – komentuoja „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Žada sukurti programėlę
Socdemai pirštu baksnoja į pamirštą konservatorių pažadą – derėtis su švedais dėl šimtamilijoninių viršpelnių, kuriuos Lietuvos gyventojai švedams sukrovė per elektros kainų krizę. Nors Dainius Kreivys derybas vedė kelis kartus, tačiau nieko nepasiekė.
„Tai ar mes jas gavome? Manau, kad ne. Tai gal galima įdėti tam tikras pastangas ir dar irgi paieškoti, jeigu trūksta, jeigu mes nesusitarsime Seimo posėdžių salėje ir nesulauks pritarimo akcizų didinimas“, – sako R. Budbergytė.
Be to, konservatoriai siūlo kasmet dar iki 50 milijonų eurų kintamoms gynybos išlaidoms skolintis. Žada sukurti ir programėlę, per kurią žmonės galėtų aukoti. Taip pat siūlo kasmet po 25 mln. eurų nugnybti nuo savivaldai skiriamos GPM dalies ir šiuos pinigus skirti civilinei saugai.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
