Opozicija jau renka parašus solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui ir ironizuoja, kad konservatoriai pagaliau praregėjo. O dalis ekonomistų tikina, kad apmokestinti vieną sektorių yra ydinga praktika.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Lietuvos karių savomis akimis tautiečiai pastaruoju metu gali išvysti vis dažniau. Rusijos grėsmės akivaizdoje nuolat vyksta karinės pratybos, o Lietuva laukia ir vokiečių karių brigados. Krašto apsaugos ministras sako, kad prie pasirengimo juos priimti prisidėjo ir vadinamasis bankų solidarumo įnašas, kurio pernai bankai į biudžetą sumokėjo 256 milijonus.
„Leido mums pajudėti su visos Vokietijos brigados infrastruktūros pasirengimu. Tikrai, ačiū bankams už solidarumą, tikrai naudinga gynybai, saugumui“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo Laurynas Kasčiūnas.
Mokestį nori pratęsti bent mentams
Iš viso iki metų pabaigos per dvejus metus bankai turėtų sumokėti apie 400 milijonų eurų. Laurynas Kasčiūnas tikina, kad įnašą derėtų pratęsti ir kitąmet.
„Manau, kad galima tęsti bankų solidarumo mokestį, bent metams pratęsti“, – laidoje sakė krašto apsaugos ministras.
Anksčiau konservatoriai nė nesileido į kalbas, kad pernai milijardą eurų uždirbę bankai mokestį turėtų mokėti ir toliau. Viršpelnius arba, kaip kai kurie praminė, pinigus iš dangaus, bankai susikrovė iš žmonių, kuriems smarkiai išaugo palūkanos. Visgi jau ir premjerė prieš kurį laiką pareiškė, kad diskusija dėl mokesčio pratęsimo dar nebaigta.
„Geriau vėliau negu niekada ateina tokios mintys. Pelnai milžiniški, tikrai tas mokestis privalo būti pratęstas“, – teigia „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Tam pritaria ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai būtų reikšmingos sumos, kurios papildytų mūsų gynybos fondo taupyklę. Dėl tos priežasties nenorėčiau, kad tas pasiūlymas būtų atmestas“, – tikina G. Nausėda.
Lietuvos bankas jau paskaičiavo, kad palūkanoms mažėjant, iš komercinių bankų kitąmet būtų galima surinkti mažiau – 50–70 mln. eurų.
„Visi skaičiavimai būdavo mažesni negu gaudavo, gaudavo visada didesnes sumas. Nesvarbu, bet 50 ar 70 mln., tai ne iš gyventojų, kurių kai kas gyvena nuo algos iki algos. Bankai tikrai negyvena nuo algos iki algos“, – komentuoja socialdemokratas Alirdas Sysas.
Siūlymą Vyriausybė teiks
Bankų solidarumo įnašo pratęsimas panevėžiečiams atrodo gera idėja:
„Aišku, jie nebiedni.“
„Taip, sutinku, būtina. Bankų mums negaila.“
„Pritariu, reikia bankus, reikia lupti iš jų. Jie iš mūsų lupa nežmoniškai.“
„Jeigu skirtų gynybai, tai aš sutinku, pritariu 100 proc. Reikia ginti Lietuvą, mūsų tėvynę.“
Tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija pirmiausia nori pamatyti Vyriausybės siūlymą.
„Tikrai neatmetu, kad tai bus viena iš mažesnių priemonių, bet kuri galėtų prisidėti prie didesnio gynybos biudžeto“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Klausimas, ar įmanoma dar kažkaip nugremžti tą sluoksnį riebalų nuo bankų taip, kad nepakenktume Lietuvos investiciniam klimatui“, – kalba laisvietis Vytautas Mitalas.
Kol kas Vyriausybė siūlymo neteikia, bet neatmeta, kad teiks. Kadangi pagal dabartinį įstatymą pinigų būtų surinkta mažai, ministrė mano, kad įstatymą reikėtų keisti.
„Sakyti, kad įstatymas visiškai nekintantis ir galėtų būti priimtas toks, koks yra galiojantis praėjusiais ir šiais metais, taip nėra. Bet jei būtų modifikuota pati bazė, nuo kurios mokestis skaičiuojamas, tos diskusijos vis dar vyksta ir yra atviros, nes bankų pelningumo lygis yra gana aukštas“, – tikina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Bankų lietuviams negaila
„Bankai jau ir šiaip dalyvauja, prisideda į valstybės biudžetą mokėdami didesnį pelno mokesčio tarifą. Standartinis yra 15, o bankai moka 20 proc. Šiaip uždėti bet kokius, kokius susigalvoji procentus ir bazę didinti, turbūt, nebūtų opcijos“, – sako biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Štai Lietuvos gyventojams bankų negaila:
„Negyvena bankai skurdžiai, bankai gyvena pakankamai gerai, netgi labiau tinka žodis – labai gerai.“
„Nori jie ar nenori, bet tai būtų teisinga.“
„Milijardus jie uždirba, tikriausiai turėtų daugiau remti.“
„Manyčiau, kad taip. Ir taip jie daug pelno pasidaro.“
„Labai keista, kad laikini mokesčiai tampa nuolatiniais mokesčiais, čia jau prasideda tam tikra praktika. Pradėsim nuo to, kad bankus apmokestinam, paskui galbūt visuomenėje nelabai gerai vertinami prekybos centrai ar degalinės sulauks papildomų mokesčių ir tai bus be galo“, – pasakoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ekonomistas mano, kad vyraujanti bloga visuomenės nuomonė apie bankus neturi tapti priežastimi didinti jiems mokesčius.
„Tai yra ydingas mokestis, nes tai yra sektorinis mokestis. Jeigu kalbame, kad reikia pinigų biudžetui, gynybai, tai turi būti visuotiniai mokesčiai“, – tikina M. Dubnikovas.
Seimo opozicija jau renka parašus solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
Tas kur nesugenejo konkurencijos padaryt?
Wafli nelaimingas, tai LT pilieciu pinigai.
