Štai, pavyzdžiui, diabetikams skirto metformino kaina gali išaugti 900 procentų. Niekas neabejoja, kad farmacininkams skirtą mokestį turės sumokėti vaistus perkantys pacientai.
Iš vaistinės parsineštų ir išgertų tablečių gyvenimas mūsų skrandyje nesibaigia – dalis vaistų likučių patenka į nuotekas.
Specialistai nuotekose ar paviršiniuose vandenyse dažniausiai randa epilepsijai gydyti skirto karbazepino, skausmui ir karščiavimui malšinti geriamo ibuprofeno, uždegimą malšinančio diklofenako likučių.
Iki šiol jų niekas nevalė, tačiau Europos Parlamentas pakeitė nuotekų valymo direktyvą ir vaistų gamintojai kartu su kosmetikos gamintojais turės prisidėti prie nuotekų valymo.
„Kas pagamino teršalus, tas ir moka. Tam, kad būtų iš ko investuoti juos sutvarkyti, išvalyti, sunaikinti“, – sakė Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.
„Kalbama apie mikroteršalus, kuriuos skleidžia daugiausia farmacijos, kosmetologijos įmonės. Tų teršalų sugaudymui ir neišleidimui į aplinką reikės tam tikrų investicijų“, – aiškino aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.
Gyventojai pritaria, kad vaistų gamintojai mokėtų už nuotekų valymą:
„Jeigu teršia, kodėl gi ne, turėtų atitinkamai įnešti į biudžetą lėšas.“
„Kiekvienas esame atsakingi, gal teisinga būtų.“
Kai kurie vaistai brangs daugiau nei 8 kartus
Nors naujas mokestis skirtas farmacininkams, jis guls ant vaistus perkančių pacientų pečių. Anot Vaistų gamintojų asociacijos, kai kurie medikamentai, tarp kurių ir gyvybiškai svarbūs, gali brangti iki 8 kartų ir daugiau. Ypač turėtų brangti metforminas, kurį vartoja, apie pusė sergančiųjų diabetu.
„Pagal Europos duomenis, kurie aišku dar turėtų būti tikslinami, jo kaina brangs iki 875 procentų“, – teigė Vaistų gamintojų asociacijos prezidentė Genutė Voverienė.
Anot asociacijos, kartais mokestis gaunasi didesnis negu vaisto kaina.
„Yra rizika, kad kai kurie gamintojai išvis nutrauks vaisto gamybą“, – sakė G. Voverienė.
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta – dėl naujo mokesčio vaistai brangs. O kiek, skaičiavimai skiriasi.
Prieš akimirką vaistų gamintojų apmokestinimui pritarę gyventojai, išgirdę, kad vaistai dėl to brangs, naują mokestį vertina kiek santūriau:
„Dabar, kai nesergu, tai sutinku. Jeigu susirgčiau, nueičiau į vaistinę, tai jau nesutikčiau.“
„Be abejo, kad prieš, kadangi vaistai ir taip nemažai kainuoja.“
„Visą laiką sumoka klientas, pirkėjas, dėl to labai gaila. Nenorėčiau mokėti daugiau, bet norėčiau, kad gamtai būtų geriau.“
Kreipėsi į teismą
Kiek vaistų gamintojai turės mokėti už nuotekų valymą paaiškės, kai Aplinkos ministerija suskaičiuos, kiek reikia pinigų patobulinti Lietuvoje esančias 33 nuotekų valyklas, kad jos galėtų išvalyti 12 direktyvoje nurodytų teršalų, tarp kurių ir vaistai.
„Turim patys įsivertinti, kokios investicijų sumos reikalingos 33 patobulinimams, kokios sumos reikalingos kasmetiniam tos įrangos palaikymui, tada bus aiškesni skaičiai“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovas Irmantas Valūnas.
Kol valdininkai skaičiuos, kaip apmokestinti vaistų gamintojus, šie nesėdi rankų sudėję. Didžiosios farmacinės kompanijos kreipėsi į Europos Sąjungos teisingumo teismą dėl diskriminavimo perkeliant mokesčių naštą dviem pramonės šakoms ir neproporcingų mokesčių.
„Kelia daug klausimų, kodėl buvo pasirinkti šie du sektoriai. Yra teigiama, kad 92 procentai mikrotaršos ateina iš tų sektorių, tačiau nekalbama apie buitinės chemijos sektorių“, – kalbėjo G. Voverienė.
Nuotekų valymui nuo vaistų likučių pasiruošti šalys turi 30 mėnesių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
