• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po žinios, kad Kėdainių ligoninės vadovo konkursą, kaip paskelbė vietinė spauda, laimėjo žemės ūkio srities specialistė, netruko pasipilti nuostabos kupinų ar net pajuokaujančių komentarų, kad dabar ligoninės laukia „nauji arimai“. Vis tik rimta diskusija, kas turėtų vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms – medikas ar geras vadybininkas – vyksta jau seniai. Tiesa, vartus tapti vadovais iš daugiau įvairių sričių neseniai atvėrė pats ministras Arūnas Dulkys. 

Po žinios, kad Kėdainių ligoninės vadovo konkursą, kaip paskelbė vietinė spauda, laimėjo žemės ūkio srities specialistė, netruko pasipilti nuostabos kupinų ar net pajuokaujančių komentarų, kad dabar ligoninės laukia „nauji arimai“. Vis tik rimta diskusija, kas turėtų vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms – medikas ar geras vadybininkas – vyksta jau seniai. Tiesa, vartus tapti vadovais iš daugiau įvairių sričių neseniai atvėrė pats ministras Arūnas Dulkys. 

REKLAMA

Šią savaitę paskelbta, kad liepos 31 d. įvyko antrasis atrankos konkurso į Kėdainių ligoninės direktoriaus pareigas etapas. Iš 7 pretendentų finišo tiesiąją buvo pasiekę du kandidatai – Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrui vadovavęs Danas Bortkevičius ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugų pardavimo ir teikimo padalinio vadovė Asta Šakickienė.

Būtent jai sėkmė ir nusišypsojo – dabar dar tik, kaip įprasta, laukiama Specialiųjų tyrimų tarnybos įvertinimo.

Išgirdę naujieną apie konkurso laimėtojos dabartines pareigas nustebę pečiais gūžčiojo ir gyventojai – esą dabar „bet kas“ gali būti vadovu. Netrūko įsiplieksti diskusijos ir medikų bendruomenėje, koks žmogus – su medicininiu išsilavinimu ar be – tinkamiausias tokioms pareigoms eiti.

REKLAMA
REKLAMA

Baigusi veterinarijos akademiją

Patikslinusi, kad konkurso laimėtoja yra LSMU Veterinarijos akademijos biomedicinos srities specialistė, turinti ir vadybinį išsilavinimą, Kėdainių rajono savivaldybės vicemerė Virginija Baltraitienė teigė, kad atranka vyko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

REKLAMA

„Nežinau, kaip kas ką vertina, kitas klausimas, kai mūsų vietinė žiniasklaida iškelia gal tam tikras detales. Kas nulėmė mero pasirinkimą iš dviejų kandidatų? Sunku pasakyti, pokalbyje nedalyvavau, klausimai visiems buvo vienodi, turbūt pasirinktas tas, kuris pasirodė geriau“, – komentavo ji.

Ji priminė, kad norint tapti ligoninės vadovu nėra būtina būti baigus medicinos mokslus.

„Įsakymu patvirtinti reikalavimai yra labai išplėsti – kandidatas nebūtinai turi būti medikas. Ir turbūt visi turėtų atskirti, kad geras medikas nebūtinai yra geras vadybininkas ar administratorius. Kaip ir kiekvienas mokytojas negali būti geras direktorius. Labai daug ką nulemia vadybiniai gebėjimai, kaip gebama valdyti personalą. 

REKLAMA
REKLAMA

Taigi tuos reikalavimus tikrai ne savivaldybė sugalvojo, komisijos darbe dalyvavo ir ministerijos atstovė. Visų vertinimu, ši kandidatė pasirodė geriausiai“, – kalbėjo V. Baltraitienė.

Vicemerė nurodė, kad didesnė dalis kandidavusių konkurse didesnė dalis buvo ne iš medicinos pasaulio – tik trys turėjo medicininį išsilavinimą.

Vadovas netvarsto žaizdų ir neišrašo vaistų

Panašios nuomonės laikėsi ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė. Jos manymu, svarbiausia, kad įstaigos vadovas būtų geras vadybininkas ir geras administratorius, bet nebūtinai medikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bet pirmiausia turi būti geras vadovas, jam nereikia mokėti tvarstyti žaizdas skirti vaistus, operuoti ir panašiai“, – sakė J. Sejonienė.

„Nepriklausomai kokia įstaiga bebūtų, vadybos ir administravimo žinių užimant tokias pareigas reikia nemažai. Įstaigai prieš tai vadovavusi Edita Vaškevičienė irgi nebuvo medikė, bet puiki vadybininkė. Pati stebėdama socialinius tinklus pastebėjau, kad jei anksčiau būdavo labai daug nusiskundimų, kad neįmanoma prisiskambinti į registratūrą, neįmanoma patekti pas vieną ar kitą specialistą, jos vadovavimo metu situacija stipriai pagerėjo. 

REKLAMA

Kad buvo nepasitenkinimo iš savivaldybės, tarybos narių ir pačių darbuotojų, taip, bet, matyt, ten buvo ir komunikacinių problemų. Bet situacija dėl vadybinių problemų, ką labiausiai pajaučia pacientai, ženkliai pagerėjo“, – kalbėjo parlamentarė.  

Ar tai būtų ligoninės, ar mokyklos vadovas, jam specialybinių medicinos ar pedagogikos kompetencijų reikia, jei jis tik dalimi etato dirba vadovu, o kitą laiko dalį dirba kaip specialistas.

REKLAMA

„Bet pirmiausia turi būti geras vadovas, jam nereikia mokėti tvarstyti žaizdas skirti vaistus, operuoti ir panašiai. Beje, tie vadovai, kurie kartu yra medikai, ypač jei įstaigoms vadovauja ilgą laiką, praranda savo medicinines kompetencijas. O medicina toks dalykas, kad turi nuolat praktikuoti, ugdyti gebėjimus ir juos tobulinti. Kai turi didelį vadovaujamo darbo krūvį, paprastai nelieka laiko ugdytis medicinines kompetencijas“, – komentavo J. Sejonienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sveikatos srities neišmanantis vadovas neužtikrins pažangos?

Savo ruožtu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo kitokios nuomonės. Jo manymu, idealiu atveju būtų geriausia, jei gydymo įstaigai vis tik vadovautų su medicina susijęs žmogus. 

„Diskusija, kas turėtų vadovauti sveikatos įstaigoms ar sistemai, yra labai sena. Ir dvi stovyklos – ar tiesiog turėtų būti vadybininkas, ar sveikatos žinių turintis žmogus ir suprantantis, ką jis daro. Vis tik būčiau pastarosios stovyklos šalininkas. 

REKLAMA

Sveikatos sistemoje yra daug vadybos – finansų, personalo valdymo, darbo organizavimo, žmogiškųjų išteklių planavimo ir t.t. Bet kiekviena sritis, ypač sveikata, švietimas, turi savo specifiką ir idealiu atveju būtų gerai, kad ten vadovautų žmonės, kurie tą sritį supranta. Tad ir kokia gera laimėjusi vadovė yra savo srities specialistė, ji apie sveikatą geriausiu atveju turbūt išmano kaip pacientė“, – dėstė Seimo narys. 

REKLAMA

Jo svarstymu, jei į gydymo įstaigą žiūrime tik į tokią, kuri iš principo veikia, nesugriūna, išlaiko kažkiek darbuotojų, išmoka atlyginimus, turbūt jai gali vadovauti tik vadybinės patirties turintis žmogus.

„Bet jei kalbame apie tai, kad įstaiga turi turėti viziją, diegti naujus gydymo metodus, eiti koja kojon, kas dabar yra sveikatos moksluose, medicinoje, tai geras vadybininkas to nepadarys, net jei pasiims tą išmanančius pavaduotojus. Šiaip pasaulyje geriausios, kiečiausios, pirmaujančios pagal savo darbus klinikos yra ten, kur visgi vadovauja medikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kiekviena sritis, ypač sveikata, švietimas, turi savo specifiką ir idealiu atveju būtų gerai, kad ten vadovautų žmonės, kurie tą sritį supranta“, – sakė A. Veryga.

Aišku, būna tokių atvejų, kai žmogus yra dalykiškas, linkęs mokytis, jam neblogai sekasi – dėl to įstaiga nesugrius, nesubankrutuos. Bet jei jis neturi supratimo apie sveikatą, sveikatos mokslus, sveikatos sistemą, nereikia iš jo tikėtis didelės pažangos ir judesio į priekį, nors vadybiškai jis ir užtikrins kažkokius bazinius poreikius“, – kalbėjo A. Veryga.

REKLAMA

Atnaujinti kvalifikaciniai reikalavimai

Portalas tv3.lt primena, kad dar kovo mėnesį sveikatos apsaugos ministras atnaujino kvalifikacinius reikalavimus kandidatuojantiems į visų lygių Lietuvos sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų filialų ir kitų struktūrinių padalinių vadovų pareigas.

Naujais reikalavimais didinamas būtinas vadovaujančio darbo stažas, tačiau atsisakoma reikalavimo jį turėti sveikatos apsaugos ar socialinių paslaugų sektoriuose bei universitetinių studijų ir mokslo srityje – kandidatais būti galės ir kitose srityse vadovais dirbę asmenys.

REKLAMA

Štai kandidatuojantys į rajono lygmens ligoninės vadovo pareigas, turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, baigę studijas sveikatos mokslų, socialinių mokslų, teisės arba verslo ir viešosios vadybos srityse ir įgiję magistro arba lygiavertį aukštojo mokslo kvalifikacinį laipsnį.

Ministro aiškinimu, sveikatos apsaugos sistema yra gana uždara, todėl čia sunkiai skinasi kelią naujos vadybos idėjos. 

REKLAMA
REKLAMA

„Bet kuri uždara sistema anksčiau ar vėliau pradeda susidurti su idėjų ir iniciatyvos stoka. Siekiant į sveikatos apsaugos sistemą pritraukti vadovų, kurie atneštų vadybinės brandos, naujų minčių ir sprendimų, planuojami pokyčiai reikalavimams kandidatams. Tai suteiks naują postūmį tiek visai sveikatos apsaugos sistemai, tiek atskiroms gydymo įstaigoms“, – tuo metu dėstė A. Dulkys.

Savo ruožtu A. Veryga kiek kritiškai atsiliepė apie tokius pokyčius.

„Dabar dėl konkursų matome ministro ambicijas, liaudiškai sakant, „ožiai lenda“, kad kam čia reikia tų medikų, sveikatos reikalus gali suprasti visi, iki tol konkursai buvo nusiaurinti“, – kalbėjo parlamentaras.

Čia jis pateikė Klaipėdos universiteto ligoninės pavyzdį, kai pakeitus reikalavimus konkursas buvo sustabdytas ir paskelbtas iš naujo.

„Dabar gi yra taip, kad yra, kur keitė reikalavimus, net per vidurį stabdė konkursą, modifikavo taip, kad galėtų sudalyvauti daugiau žmonių, nors Pasvalyje kažkaip neužkliuvo, nebuvo jokių problemų dėl vieno dalyvio. Tai suprantama, kad žodžiai viso labo žodžiai ir standartai, kur nepatinka, vienokie, kur patinka, kitokie... Kur nepapuola, kas norėjo, tvarka keičiama“, – kritikavo A. Veryga.

Portalas tv3.lt primena, kad pastaruoju metu kilo ne vienas šaršalas dėl ligoninių vadovų konkursų. Įtardami neskaidriai organizuojamą atranką iš Raseinių ligoninės ketina pasitraukti 7 gydytojai.

Turintys panašių įtarimų pareiškė ir Raseinių pirminio sveikatos priežiūros centro gydytojai.

O ką? Su tokia Valdžia greit ginekologams vadovaus agronomas, stomatologams- veterinorius, kardiologams-šaltkalvis mechanikas. Tik ten gydysimės MES! Valdžios nei veterinoriai, nei šaltkalviai negydys, ne tokia valdžia durna, kad leistūsi gydoma tokių "specų".
Tai aišku,kad turi vadovauti tik su medicina susijes asmuo. Ka bendro turi žemės ūkis ir medicina? O gal ligoninei galėtu vadovauti šaltkalvis?
Svietimas ir medicina inirtingai griauna
Svietimas ir medicina inirtingai griauna
Gyvenime smėlio pilys statomos be jokių draudimų, o tikrovės bangoms jas nuplovus, atsakingų nelieka. Vien švietimo srityje kiek tų smėlio pilių pristatyta! Pinigai švietimo finansavimui auga (vien iš ES struktūrinių fondų per visus narystės ES metus Lietuvos švietimą ir mokslą pasiekė 3 mlrd. eurų), tačiau kokybinio šuolio neįvyko – mokinių pasiekimai prastėja. Reformų, skirtų šiai sričiai, nė nesuskaičiuosi, o labiau sujauktos sistemos nerasi. „Tūkstantmečio mokyklų“ programai oho kiek smėlio tonų suversta, smėlio pilis – kone aukščiausia. Tik sumažinti atotrūkio tarp Lietuvos mokyklų niekaip nepavyksta. Mokytojo prestižas vis keliamas ir keliamas, tačiau dirbantiems mokykloje nei motyvacijos, nei pasitikėjimo, nei realaus palaikymo nepadaugėjo. Gyvenime smėlio pilys statomos be jokių draudimų, o tikrovės bangoms jas nuplovus, atsakingų nelieka. Vien švietimo srityje kiek tų smėlio pilių pristatyta! Nors iki rugsėjo – dar geras vasaros žingsnis, jau šiandien mokytojai krūpčioja nuo naujųjų mokslo metų perspektyvos. Nuo rugsėjo 1-osios dalis mokinių pradės mokytis pagal naująsias mokymo programas. Kaip reikės dirbti, mokytojai neišmano – nėra nei strategijos, nei naujų vadovėlių. Yra tik amžinas ministerijos receptas, esą mokytojai turėtų būti kūrybiški. Įtraukusis ugdymas – net ne pilis, o visa smėlio karalystė. Nuo šių metų rugsėjo duris atvers 100 bandomųjų įtraukiųjų klasių, o po šio eksperimento numatoma nuosekli įtraukiųjų klasių plėtra visoje Lietuvoje. Mokytojus apėmusi desperacija: šiai reformai dar nepasirengta, čia – daugiausia nežinomybės ir nerimo! Ministerija toliau stato efemeriškus bokštus – smėlio juk pakanka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų