Siekdama pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ministerija siekia, kad 80 proc. paslaugų gyventojai gautų savo savivaldybėje, o į kitas, didesnes ligonines važiuotų tik tada, jei reikia sudėtingesnių procedūrų ar gydymo.
Dėl to numatyta, kad dalis, Vyriausybės nutarime ką tik patvirtintų kriterijų neatitinkančios ligoninės privalės užverti kai kuriuos skyrius. Dėl pačių mažiausių ligoninių, kuriose chirurgijos ar vaikų skyriai jau seniai užvėrę duris, likimo turi apsispręsti savivaldybės – nuspręsti, ar jos turėtų dalyvauti naujų darinių – sveikatos centrų – kūrime.
4 pagrindiniai kriterijai
Vyriausybės nutarimu patvirtinti keturi pagrindiniai kriterijai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų išdėstymui: geografinio prieinamumo, daugiaprofiliškumo, paslaugų kokybės ir skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimo visą parą.
SAM aiškinimu, geografiškai ligoninių tinklas organizuojamas taip, kad skubiosios medicinos pagalbos, intensyvios terapijos ir intensyvios priežiūros, chirurgijos bei terapijos paslaugos pacientams būtų pasiekiamos per 60 minučių.
Šalies teritorija bus paskirstyta į penkis funkcinius regionus (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio), kiekviename jų paslaugų teikimą koordinuos organizuojanti įstaiga.
Ligoninėms nustatomas reikalavimas teikti bent dviejų profilių paslaugas: terapijos, chirurgijos, akušerijos, vaikų ligų, psichiatrijos, intensyviosios terapijos arba intensyviosios priežiūros.
Jeigu ligoninė to užtikrinti negali, bet veikia savivaldybėje, kurioje yra 35 tūkst. arba daugiau gyventojų, ji įtraukiama į tinklą tik tuo atveju, jeigu pagal geografinį kriterijų ji priskirtina įstaigai, kuri turi užtikrinti paslaugas esant tam tikroms grėsmėms, pvz., pavojingų užkrečiamųjų ligų pandemijoms ar pramoninėms avarijoms.
Dėl mažiausių ligoninių turės apsispręsti savivaldybės
Vadinasi, tokios grėsmėms priskiriamos rajoninės gydymo įstaigos kaip Švenčionių, Zarasų, Ignalinos rajonų ligoninės, SAM pateiktais duomenimis pagal gyventojų skaičių arba veiktų kaip rajonų lygmens ligoninės (ligoninė, teikianti tik terapijos profilio (kartu su intensyviosios priežiūros profiliu) vidaus ligų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, arba paslaugas teiktų sveikatos centro sudėtyje.
Toks pats scenarijus laukia ir Molėtų, Širvintų, Kaišiadorių, Prienų, Šilalės rajono, Joniškio, Naujosios Akmenės, Pakruojo, Kupiškio, Klaipėdos rajono Gargždų ligoninių. Kaip nurodoma, savivaldybių institucijos pagal kompetenciją turi priimti sprendimus dėl šių ligoninių ir savivaldybės sveikatos centro vystymo ir juos įgyvendinti iki 2025 m. rugpjūčio 1 d.
Sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės teigimu, struktūriniai sveikatos centrai yra planuojami 11–15 savivaldybių. Tai reiškia, kad jose ligoninės bus sujungtos su pirminės sveikatos priežiūros įstaiga.
„Tai yra mažų savivaldybių klausimas – joms tai yra įrankis taupiau naudoti ir geriau naudoti resursus. Nėra tokio reikalo atskirti pirminės nuo antrinės grandies. Tai buvo užduotis tam, kad šeimos institucija išsivystytų ir žmonės fiziškai nematytų tų specialistų, kad nesiveržtų pas juos. Dabar jau yra kita problema – šeimos gydytojo institucija išsivystė, bet komanda neišsivystė, apkrovėme ją biurokratija, kurią reikia būtinai nuimti“, – kalbėjo ji LRT radijo laidoje.
Kuriant funkcinį sveikatos centrą maža ligoninė teiks paslaugas sveikatos centrui bendradarbiavimo būdu – pasirašius sutartis.
Mažiau nei 10 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių stacionarinės gydymo įstaigos į tinklą nėra įtraukiamos. Stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas jų gyventojams teiks kitų savivaldybių gydymo įstaigos.
Nauja operacijų ir gimdymų kartelė
Sprendimas dėl didesnių rajonų lygmens ligoninių, galinčių teikti stacionarines aktyviojo gydymo (tarp jų – ir vaikų ligų profiliui priskirtas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir tvarkos aprašo turi būti priimtas ir įgyvendintas iki 2025 m. rugpjūčio 1 d.
Šioms įstaigoms ministerijai rekomenduojama vietoj aktyviojo gydymo stacionarinių chirurgijos profilio (suaugusiųjų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikti dienos chirurgijos paslaugas.
Čia būtų kalbama apie tokias gydymo įstaigas: Biržų, Anykščių rajono savivaldybės, Kelmės, Radviliškio, Kretingos, Plungės rajono savivaldybės, Lazdijų, Šakių, Vilkaviškio, Varėnos, Elektrėnų, Šalčininkų, Trakų ligoninės.
Sprendimas dėl respublikos ar regionų lygmens ligoninių (Visagino, Kėdainių, Jonavos, Raseinių, Jurbarko, Šilutės, Pasvalio) chirurgijos profilio paslaugų teikimo taip pat turi būti priimtas ne anksčiau kaip 2025 m. kovo 1 d., vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais.
Pavyzdžiui, remiantis jais, teikiant stacionarines chirurgijos paslaugas, bent vienais iš dvejų paskutinių paeiliui einančių metų tokių paslaugų skaičius įstaigoje turi būti ne mažesnis kaip 1 100, kai buvo atlikta operacinėje atliekamų procedūrų grupei priskiriama intervencija, arba stacionarinės chirurgijos paslaugos įstaigoje turėjo būti suteiktos per 1 valandą.
Teikiant stacionarines vaikų ligų profilio paslaugas, tokiu pačiu laikotarpiu stacionarinių vaikų ligų profilio paslaugų skaičius taip pat turi būti ne mažesnis kaip 1 100.
Keliama ir stacionarinių akušerijos paslaugų kartelė. Nurodoma, kad bent vienais iš dvejų paskutinių paeiliui einančių metų vienoje įstaigoje gimdymų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 600. Jei apskrities teritorijoje nėra tokios įstaigos, gimdymų skaičius joje turi būti didžiausias apskrityje, bet ne mažesnis kaip 300 gimdymų.
Tuo metu tokios didelės sostinės ir uostamiesčio įstaigos (Nacionalinis vėžio Institutas, Vilniaus gimdymo namai, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligoninės, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Klaipėdos vaikų ligoninė) pagal suplanuotą reformą turi būti integruotos į universiteto ar respublikos lygmens ligonines. Priimti sprendimą dėl to ir jį įgyvendinti reikia iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. Šis reikalavimas taikomas ir VšĮ Alytaus tuberkuliozės ligoninei.
Kausto baimė, kad dalies paslaugų neliks arti namų
Patvirtinus naujuosius kriterijus daugiausiai nerimo viešojoje erdvėje spėta išsakyti būtent dėl chirurgijos ir akušerijos stacionarinių skyrių likimo.
„Matosi, kad apsispręsta rajonus nusiaubti paprastuoju būdu: regioninės ligoninės pervadinamos į rajonines, taigi juose automatiškai nebeliks chirurgijos ir gimdymo skyrių. Drastiškai padidintas reikalaujamas gyventojų skaičius, kuriam esant galima teikti tam tikras gydymo paslaugas. O gimdymo „norma“ padidinta dvigubai, taigi jau galima laidoti visus rajoninius gimdymo skyrius“, – kalbėjo socialdemokratas Eugenijus Sabutis.
„Ministerija aiškina, esą padidės paslaugų prieinamumas. Kaip jis padidės, jeigu pašlijus sveikatai žmogui teks kratytis traukiniu, autobusu ar kita transporto priemone dešimtis kilometrų?“ – klausė O. Leiputė.
Jis dūrė pirštu į tai, kad gimdymų „norma“ rajono gydymo įstaigoms buvo skandalingai padidinta nuo 300 gimdymų per metus iki 600.
„Lietuvos žmonės gyvens naujoje realybėje: gimdyti ir operuotis bus galima tik didžiuosiuose šalies miestuose. Ministerija aiškina, esą padidės paslaugų prieinamumas. Kaip jis padidės, jeigu pašlijus sveikatai žmogui teks kratytis traukiniu, autobusu ar kita transporto priemone dešimtis kilometrų?“ – viešai išplatintame pranešime klausė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Be gimdymo paslaugų rizikuoja likti ne vieno rajono gyventojai
Jonavos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Vidas Kačiušis paantrino, kad didžiausia reformos grėsmė yra Akušerijos-ginekologijos, chirurginio profilio ir Vaikų ligų skyriams.
„Konkrečiai mūsų atveju chirurgijos skyriai po šio nutarimo įgyvendinimo turėtų toliau sėkmingai funkcionuoti, Akušerijos- ginekologijos balansuotų ant ribos, o Vaikų ligų skyrius pagal dabartinius kriterijus išsilaikyti negalėtų“, – komentavo jis.
Ligoninės atstovas pabrėžė, kad Jonavos ligoninė teikia paslaugas ne tik šio rajono gyventojams, bet žymiai platesniam pacientų ratui.
„Nesame bukai nusiteikę priešintis viskam, tačiau gyvenimas diktuoja tam tikras korekcijas. Pavyzdžiui, kalbant apie stacionarines akušerijos-ginekologijos paslaugas, aplinkui Jonavą šių paslaugų daugiau neliko.
Išskyrus Kauno klinikas, daugiau jų niekur nėra – nei Ukmergėje, nei Kėdainiuose, nei Kaišiadoryse. Tad galvojame, kad Jonavos ligoninė aktuali visam šiam regionui. Nes kaip bežiūrėtume, Jonava nuo Kėdainių arčiau nei Kaunas, nuo Ukmergės arčiau nei Vilnius. Tad čia nėra įsikibimas, kaip kažkas įsivaizduotų, į savo darbo vietas ar, kaip kažkas traktuoja, į nuostolingai dirbantį skyrių“, – kalbėjo V. Kačiušis.
Pernai Jonavos ligoninėje buvo 419 gimdymai, bet šiais metais, pašnekovo teigimu, jau matoma, skaičiai bus didesni, pasieks arti 500. Vis tik jam kėlė abejonių formalūs konkretūs rodikliai.
„Tai jei pasieksime 590 gimdymus, tai ar mus reikia uždaryti? Pas mus atvyksta specialistai iš tų pačių Kauno klinikų, tai ar jie čia atvykę tampa mažiau profesionalūs?“ – klausė jis.
Jis atkreipė dėmesį, kad stacionarinės akušerijos-ginekologijos paslaugos – didžiulė atskira chirurgijos sritis ir tai nėra vien gimdymo klausimas:
„Taigi išnyktų tam tikra paslaugų rūšis. O štai dabar gimdyvės į Jonavą atvažiuoja iš visos respublikos, išskyrus Klaipėdos kraštą. Aišku, tam dėtos ir vadybinės pastangos, bet žmonės pamatė, kad čia verta važiuoti.“
Pajėgūs konkuruoti su didžiosiomis įstaigomis
Kalbėdamas apie chirurgijos paslaugas Jonavos ligoninė atstovas jautėsi tvirtesnis. Pasak jo, kaip tik konkuruojama su didžiosiomis įstaigomis.
„Jonava atlieka trečdalį kojų venų operacijų lazeriu visoje Respublikoje. Tad konkuruoti tikrai įmanoma. Žmonės plūste plūsta, tad norint imperatyviai suvaldyti procesą, jau turėtų būti daromi labai drastiški sprendimai – uždrausti, neleisti“, – sakė V. Kačiušis.
Jis tvirtino, kad tikrai niekas neteigia, jog permainų nereikia, bet ne visur reformą reikėtų įgyvendinti taip, kad būtų lyg „kirviu nukirsta“.
„Kur jau sukurta struktūra, yra personalas, galų gale susiformavusios tradicijos, išvystytos siauresnės medicinos siauresnės rūšys, pavyzdžiui, jei kokiame rajone kažkas labai nuostabiai vysto ortopediją-traumatologiją ar kažkur yra labai sėkmingai dirbantis otorinolaringologines operacijas atliekantis gydytojas, gal žmonės norės važiuoti pas jį operuotis.
Taip atitinkamai susiformuoja pacientų srautas, tai imperatyviai įgyvendinti pacientų srautą – kaip kovoti su piligrimais, bandant neleisti kažkur važiuoti“, – svarstė pašnekovas.
Gerovės valstybe nekvepia
Paklaustas, koks likimas laukia mažesniųjų šalies ligoninių, Lietuvos rajono ligoninių asociacijos (LRLA) vadovas Vygantas Sudaris teigė, kad viskas priklausys nuo to, kokį sprendimą priims kiekviena savivaldybė.
„Sveikatos centro sukūrimas galimas sutartiniu pagrindu ir sujungiant įstaigas, padarant viena įstaiga. Tai savivaldos sprendimas ir nubrėš ligoninės likimą“, – kalbėjo Pakruojo ligoninės vadovas.
Vis tik jis įsitikinęs, kad kokiu būdu reforma bevyktų, pacientai jokio pagerėjimo nepajus: „Žmonėms nuo to kažkokių geresnių paslaugų ar prieinamumo, kad atsirastų gydytojų, tikrai nebus. Čia yra pertvarkymas ant popieriaus, tikrai nei daugiau gydytojų, nei slaugytojų neatsiras. Pakankamai daug paslaugų ir dabar galime atlikti, tik neturime gydytojų.“
„Tik gaila žmonių, kurie vėl tampomi už virvučių, nebėra nei ramybės visi gyvena baimėje. Tai jei to valdžia nori, tą tikrai pasieks. Gerovės valstybe čia net nekvepia“, – sakė V. Sudaris.
V. Sudario svarstymu, galbūt kažkur yra noras įkurti tokį centrą, tačiau kitu atveju jaučiamas tik spaudimas.
„Nors kalbama, kad tai labai savanoriška, demokratiškai, bet realiai spaudžiama įvairiais – teisėtais ir neteisėtais būdais, kad tik sujungti ir padaryti tą patį senąjį sovietinį būdą – gal kažkam yra nostalgija, man jos nėra. Tik gaila žmonių, kurie vėl tampomi už virvučių, nebėra nei ramybės visi gyvena baimėje. Tai jei to valdžia nori, tą tikrai pasieks. Gerovės valstybe čia net nekvepia“, – kalbėjo LRLA vadovas.
Teoriškai paslaugos ne tik nepasikeis, bet gali ir dar pablogėti.
„Yra grėsmė, kad užsidarys stacionarai. Jų bus tik tiek, kiek atitiks kriterijus. Kaip yra su mažinama chirurgija, traumatologija: į centrus nepakliūna, o regionuose jie tiesiog neišpildo sąlygų“
Metus laiko laukia, kol leis teikti paslaugas
Pašnekovas neslėpė apmaudo, kad dabar daug kalbama apie dienos chirurgijos plėtrą, ne tokioms stambioms ligoninėms primygtinai raginama teikti būtent tokias paslaugas, tačiau jei vieniems tam degama žalia šviesa, kitiems tokia galimybė nesuteikiama.
„Štai, pavyzdžiui, turiu įrangą, prašau skirti finansavimą venų operacijai Pakruojyje, tačiau niekaip negaliu prasimušti. Kasos nesutinka, rodo galiojantį vyriausybės nutarimą dėl paslaugų apimčių.
Tai vienus giria už tai, kad labai daug daro, o kai manęs klausia, kodėl nedarau, sakau, kad neleidžia, mojuoja prieš nosį Vyriausybės nutarimu, kuriame parašyta, jog yra paslaugų apimčių ribojimas ir viskas. Taip jau metus turiu virš 20 tūkst. kainuojantį aparatą kojų venų, bet licencijos iki šiol neduoda. Vis tik žada, bet kaip nėra, taip nėra“, – pavyzdžiu pasidalino V. Sudaris.
Jo teigimu, toks neteisybės jausmas tik sukuria įtampas visuomenėje – ir pacientams, ir darbuotojams:
„Žmonės sudirginti, įsitempę, nerimastingi, nelieka jokios meilės darbui, noro kažką daryti. Neaiški ateitis sukelia didžiulę įtampą darbe, atsiliepia ir ligoniams, ir darbuotojų tarpusavio santykiams.“
Nors SAM pokyčius ir naujus kriterijus argumentuoja saugesnėmis, kokybiškesnėmis paslaugomis, Pakruojo ligoninės vadovas vėlgi norėjo daugiau konkretumo.
„Kai sako, kas paslaugos gal nelabai visur kokybiškos, tai tegu parodo, kuri vieta nesaugi, kur daug komplikacijų, pooperacinių, gydymo, rodykime, kokiose vietose? Turi būti objektyvu – kas netenkina, kiek komplikacijų, o ne iš dangaus nubrėžti skaičiai, kiek štai gimdymų turėtų būti.
1000 operacijų įstaiga padaro ar vienas chirurgas? Įstaigoje gali būti ir 50 chirurgų, tai kiek vienam teks operacijų? Jei chirurgui dygsta rankos iš vienos vietos, tai ir 10 tūkst. operacijų jis nepadarys gerai, o kuris moka ir kartą per metus padarys puikiai. Aišku, visur yra savo niuansų, bet daug dalykų dabar „nukabinta“ iš kažkur“, – savo nuomonę dėstė V. Sudaris.
Diskusijos apie tai, kaip spręsti ilgų eilių pas medikus bėdą ir kam reikia reformos, kviečiame čia:
