Nacionaliniame miškasodyje – Šimonytė ir ministrų būrys: „Nėra lengva su tikru kastuvu“

Nacionalinis miškasodis prasideda dainomis: mat, tradicinė medžių sodinimo akcija šiemet skiriama dainų šventei. Čia Elektrėnų rajone susirinkę savanoriai laukia kol atvyks Premjerė Ingrida Šimonytė

„Medžiams šitas oras yra palankiausias. Prisitaikykime prie medžių, šypsokimės su jais“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šalyje vyko miškasodis

15 tūkstančių savanorių sodins šimtą girių.

„Čia bus sodinamas ąžuolynas, kiti lapuočiai. Derlingoje molingoje dirvoje. Tai esame su guminiais, pasiruošę gerai nuotaikai, o kartu vykdoma šitas miškasodis su Dainų švente. Šiemet dainų šventei 100-as metų ir šūkis yra tegul girios ošia“, – rodo S. Gentvilas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nacionaliniame miškasodyje pasodinta daugiau nei šimtas girių

Įspėja žmones, raunančius augalą nuo šimto ligų: gresia baudos

Atėjęs į mišką Remigijus pamatė šiurpų radinį: tokio vaizdo nelinkėtų niekam

„Kad kiekvienas galėtų pasodinti medelį ir palikti pėdsaką Lietuvos istorijoje. <...> Lietuvoje sužaliuos ne tik atkuriamos kirtavietės, bet ir nauji miškai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Pirmiausia reiškia gerai praleistą laiką gamtoje su žmonėmis darant bendrą darbą, kas visada tokia maloni atgaiva nuo, sakykim, politinio darbo ir diskusijų, ar galvosūkio kasdieniniais klausimais“, – teigia I. Šimonytė.

„Nėra lengva su tikru kastuvu, sunkiau negu su tuo aparatu. – Lengviau su tikru kastuvu. – Su tikru kastuvu man smagiau. Tikras procesas“, – sako Monika Navickienė.

„Visada atvažiuoju su šeima. Šie metai gal ypatingi tuo, kad pirmą kartą sodinsiu ąžuolus, niekada nėra tekę sodinti ąžuolo. Atsivežiau dvi liepaites, mano dukros liepaitės. Dvi liepaitės sodins ąžuolus“, – pasakoja Arūnas Dulkys.

Miškasodžio tradiciją pradėjo profesorius Tadas Ivanauskas ir jo žmona 20-o amžiaus pradžioje.

„Buvo taip tauta kviečiama prisidėti prie gamtos saugojimo. Pagal tuometinį supratimą. Tai yra tokia labai svarbi tradicija, kuri tęsiasi iki šiol. Sovietmečiu tas irgi tęsdavosi. Ir tai būdavo vieta, kur tiek gamtininkai, tiek gamtosaugininkai, tiek miškininkai sutardavo prie kastuvo ir ieškodavo kažkokių sprendimų, kaip subalansuoti miškų naudojimą, tiek gamtos saugojimą miškuose“, – teigia Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.