Panevėžio rajono Skaistgirių bendruomenė pirmą signalą, kad ši mokyklėlė-darželis bus uždaryta sužinojo pernai pavasarį. Tada aštuonmetė mokykla su darželiu virto pradine mokykla, tačiau tuo įstaigos reorganizacija nesibaigė. Nuo rugsėjo mokiniams ji durų nebeatvers. Vietos gyventoja, globojanti keliolika vaikų, Gražina Grigaliūnienė pasakoja, kad šioje mokyklėlėje jos vaikai jausdavosi itin gerai.
„Mokytoja kepa vaikams blynus, vaikai padeda. Kur rasti? Kur galim tokį prieinamumą prie vaiko rasti? Niekas neklausia, kur jiems geriau. Ar jiems geriau šitoje mažoje mokyklėlėje, ar darželiui čia geriau, ar ten, kur gatvė aptverta tvora ir už tvoros, kaip iš kalėjimo žiūri vaikų akys“, – sako šeimynos mama Gražina Grigaliūnienė.
Visi mokiniai buvo perkelti į gretimą Paįstrio kaimo gimnaziją.
„Stresavo ne tik vaikas, bet stresavo tie, kurie į vyresnes klases išėjo. Mes turim tokį negražų palikimą, iš praėjusių mokslo metų, kai mergaitė buvo čia pažiba, o ten ji pradėjo rūkyti, einam pas psichologus, einam pas psichiatrus“, – sako Gražina.
Pasak moters, jos globojami vaikai, praradę šeimas, lengvai pažeidžiami. Tad jiems adaptuotis didesnėse mokyklose sunku:
„Mūsų vaikus reikia matyti kiekvieną, nes jie nukentėję nuo pat gimimo“.
Ši mokyklėlė buvo ypatinga ir tuo, kad prie jos išlaikymo prisidėdavo iš geradarės švedų šeimos. Užsieniečių lėšomis buvo tvarkomos išlūžusios grindys, perkami suolai, dažomos sienos, pastatyta krosnis. Tačiau visos šios pastangos, uždarymo nesustabdė.
„Ir savivaldybė, ir Grigeliūnienės šeimyna, ir švedų projektas įgyvendintas. Nėra kaip išgelbėti, nėra mokinių, nėra tiesiog mokinių šitoje gyvenvietėje, nėra“, – teigia Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis.
Pasak mero, aplinkos priežiūros, kūrenimo, komunalinių paslaugų, algų kaštai, kuomet mokykla apytuštė, per dideli. Dėl to Skaisgirių mokyklėlė uždaryta. Anot savivaldybės, mokinių mažėja ir kitose rajono įstaigose:
„Smilgių gimnazijoje mokėsi 400 vaikų, šiais metais apie 200. Krekenavos mokėsi virš 400, dabar nebepilni 300. Mažėja skaičius ir Ramygalos, Raguvos gimnazijoje.“
Lietuvos savivaldybėms dėl tų pačių priežasčių kasmet tenka uždaryti arba reorganizuoti nuo 20 iki 30 mokyklų. Šią vasarą užsivertos arba prijungtos prie kitų mokymo įstaigų 32 mokyklėlės. Ir nors procesas atrodo nesustabdomas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prabilo apie tai, kad mažas mokyklas reikia bandyti išsaugoti.
„Jeigu tai neprieštarauja švietimo kokybės užtikrinimui tai tokiu atveju mes turim siekti išsaugoti mokyklų tinklą kuo artimesnį toms bendruomenėms, ten kur gyvena tie vaikai“, – sako Seimo narys Ramūnas Karbauskis.
Karbauskis tikisi, kad emigravę lietuviai grįš į tėvynę. Dėl to esą ateityje pustuštės mokyklos gali tapti reikalingomis:
„Gyvenimui gerėjant, ekonomikai stiprėjant ties žmonės gali norėti savo vaikus parsivežti kartu, ir jeigu mes tą tinklą optimizuosime iki dabartinio vaikų skaičiaus, mes galim susidurti su kita problema, mokyklų tiesiog fiziškai trūktų.“
Tiesa, iniciatyvos nors kaip nors išsaugoti tuštėjančias mokyklas „valstiečiai“ imtis nenori. Tiek Karbauskis, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad tai – savivaldybių rūpestis.
Dėl to valdančiųjų kalbas apie mažų mokyklų išsaugojimą ir Seimo opozicija, ir net mokytojų profsąjungos, vadina tuščiomis.
„Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybė visuose teisės aktuose programose kalba apie mažų mokyklų uždarymą, politikai, tiek Seime, tiek savivaldybėse kalba apie reikalingumą išlaikyti mažas mokyklas. Tokiu būdu gaivinti, neleisti numirti kaimui. Kol šita tokia nesąžininga politika bus vedama, be susitarimo aiškaus, be priemonių pagrįstų finansais, tol nieko nebus“, – teigia profsąjungos atstovas Audrius Jurgelevičius.
„Visi slepia tą tylią tiesą, nepatogią tiesą, kad mokyklas reikia apjunginėti“, – sako Seimo narys Simonas Gentvilas.
„Atsimenu gerai Karbauskio žodžius, kai jis atėjo į politiką. Aš jo nebuvau mačiusi gyvo, bet jis pasakė: „Atgaivinsim kaimo mokyklėles, bendruomenės turės mokyklas.“ Kur tie žodžiai?“ – klausia mama Gražina.
Karbauskis nori, kas visos Lietuvos partijos susitartų dėl švietimo politikos, pasirašant nacionalinį susitarimą. Pirmieji pasiūlymai esą gali būti teikiami rudens sesijos metu.
