Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė patvirtina, kad vienintelė studijų programos grupė, kurios šiemet nepavyko surinkti universitetui – kūno kultūros mokytojai.
Šiemet grupių nesurinko
„Tai žymiai platesnė problema negu kūno kultūros mokytojų, nes, kaip žinote, iš viso su mokytojais šiemet buvo didelė problema ir surinkti juos buvo sudėtinga. Per visą Lietuvą nė viena aukštoji mokykla nesurinko šitos grupės ir šiemet mes kūno kultūros mokytojų apskritai neruošime visoje Lietuvoje“, – tv3.lt pasakojo D. Rėklaitienė.
Universiteto rektorė tokią situaciją vadina tragiška ir stebisi, kaip įstatymu įtvirtinus daugiau kūno kultūros pamokų, nesirūpinama, kad netrukus ims trūkti kūno kultūros pedagogų.
„Kaip galima praleisti tokį momentą ir nerengti vienais metais mokytojų. Apie mokytojus sakoma įvairiai – vieni sako, kad jų per daug, kad per mažai. Bet mes bandome kelti kūno kultūros pamokų kokybę, didinti fizinį aktyvumą, o patys neruošiame naujos kartos mokytojų.
Daug yra pensinio amžiaus ar besiruošiančių išeiti kūno kultūros mokytojų. Jau yra įtvirtinta įstatymu, kad bus trys kūno kultūros pamokos, vadinasi, reikės daugiau ir naujų mokytojų. Ir mums jų neruošti... Iš vienos pusės ruošiame kažkokį įstatymą, darome pakeitimus, iš kitos pusės neparemiame jo jokiais resursais, neruošiame mokytojų“, – stebėjosi D. Rėklaitienė.
Pedagogus ruošiantis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) taip pat patvirtino šiemet nevykdęs priėmimo į kūno kultūros programą.
„Šiuo metu VDU Švietimo akademijoje Vilniuje yra tik III, IV kurso kūno kultūros pedagogikos bakalauro studentai“, – atsakyme tv3.lt rašė VDU Marketingo ir komunikacijos departamento vyriausiasis specialistas Nerijus Žeronas.
Kūno kultūros ir sporto pedagogika nerentabilia studijų programa šiemet įvardinta ne tik LSU, bet ir Klaipėdos universitete.
Mokytojų per daug
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino, kad šiemet nebuvo numatytas valstybės finansavimas kūno kultūros mokytojų rengimui bakalauro pakopoje.
„Pastaraisiais metais kūno kultūros mokytojų pasiūla daugiau nei 4 kartus viršijo paklausą. Pavyzdžiui, MOSTA duomenimis, 2018 m. kūno kultūros pedagogikos studijas baigė 244 absolventai, o pedagogų poreikis buvo 55, dar 1287 asmenys, anksčiau baigę studijas ir turintys kūno kultūros pedagogo kvalifikaciją, nedirbo mokykloje“, – atsakyme tv3.lt rašė ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė.
Ji pažymi, kad kūno kultūros pedagogai gali būti rengiami ne tik kūno kultūros pedagogikos bakalauro studijose.
„Universitetai taip pat gali siūlyti pedagogiką kaip gretutines studijas sporto specialybių studentams. Sporto studijų absolventai, norintys dirbti mokyklose, taip pat gali įgyti pedagogo kvalifikaciją 1,5 metų profesinėse studijose“, – teigė V. Bačkiutė.
Nemato perspektyvų
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pripažįsta, kad mokytojų rengimo krizė gilėja, o jei švietimo, mokslo ir sporto ministras nieko nesiims, tik gilės.
„Mokytojų, kaip matome ir girdime, trūksta, ypač didžiuosiuose miestuose. Manau, jūs vis daugiau ir labiau trūks, nes niekas nemato perspektyvos kol kas bendroje švietimo politikoje, kad būtų verta rinktis tą profesiją. Netgi tų specialybių, kurias rengia, nėra didelio stojančiųjų srauto. Kuo labiau atidėliojame sprendimą, tuo krizė švietime gilės, manau“, – tv3.lt kalbėjo A. Navickas.
Viena priežasčių rinktis profesiją – finansinis stabilumas, o pedagogų atlyginimas kol kas negali to pasiūlyti.
„Perspektyvas jauni žmonės turbūt taip ir vertina. Mato, girdi, kaip čia viskas vyksta ir savo ateities su tuo nesieja“, – svarstė pats kūno kultūros mokytoju dirbantis A. Navickas.
Trečiadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliotiniais, nes ministras atostogauja, susitiks derėtis dėl kitų metų švietimo biudžeto.
Anot A. Navicko, tuomet ir bus matyti, ar ši Vyriausybė imsis reikšmingų sprendimų dėl pedagogų atlyginimų, ar teks laukti kitų metų ir naujos Vyriausybės. Su švietimo, mokslo ir sporto ministru Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga susitiks kitą savaitę.
Papildomos pamokos
Pernai spalį priimtas Sporto įstatymas, kuris apibrėžia, kiek fizinio krūvio turėtų per savaitę gauti moksleiviai. Įstatyme nurodoma, kad pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę.
Fizinio ugdymo pamokų daugėja pirmos klasės mokiniams ir šeštokams, kurie turės tris privalomas pamokas vietoj buvusių dviejų. Numatyta tris privalomas pamokas įvesti palaipsniui: pradedant nuo 6 klasės, kitoms klasėms kasmet bus pridedama po 1 pamoką.
