Kaip rašė E. Misiūnas, pateiktas skundas tiesiogiai susijęs ir su prezidento G. Nausėdos atsisakymu patikėti E.Misiūnui žemesnės grandies teisėjo pareigas.
Be to, kaip rašė buvęs ministras, Prezidentūra taip pat pažeidė Konstitucijoje nurodytas teises, nepateikdama atsakymo, kodėl jis negalėjo būti paskirtas teisėju.
„Šiandien, kovo 1 dieną, Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikiau skundą dėl Lietuvos Respublikos Prezidentūros veikimo/neveikimo. Situacija nėra eilinė, todėl, be visų kitų priežasčių, šiuo skundu siekiu teisinio aiškumo, teisinio precedento suformavimo, teisinio reguliavimo vakuumo pašalinimo. Manau, kad ir LR Seimo nariams, teisėkūros prasme, ši situacija turėtų būti įdomi.
Nuoširdžiai viliuosi, kad savo sričių profesionalai drąsiai, be jokių abejonių, subjektyvių vertinimų ir esant tiksliam teisiniam reglamentavimui, eis į politiką ir dirbs Lietuvos žmonėms“, – rašė E. Misiūnas.
Buvęs ministras taip pat viešai įvardijo išreikštus pastebėjimus Prezidentūrai ir pačiam prezidentui.
„Pateikiu keletą savo skundo įžvalgų:
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – Viešojo administravimo) įstatymo nuostatomis, teigtina, kad Lietuvos Respublikos Prezidentūra (toliau – LR Prezidentūra), būdama Viešojo administravimo subjektu, privalo paisyti nustatytų teisinių imperatyvų ir apie savo priimtą sprendimą, motyvuoti faktais bei pagrįstą teisės normomis, mane informuoti raštu. Tačiau iki skundo pateikimo Vilniaus apygardos teismui dienos aš nesu gavęs aiškaus dokumento, kuriame būtų nurodytos priežastys dėl kurių aš negalėjau būti paskirtas teisėju.
LR Prezidentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principais, kurių įgyvendinamą nustato Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos nuostatos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrina žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, o sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą“ [Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas]. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą.
8. Visą tai apibendrinus, teigtina, kad LR Prezidentūra, nepateikdama aiškaus raštiško atsakymo į mano prašymą, pažeidė Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas, Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus bei nepaisė atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principo.
15. Visą tai apibendrinus, teigtina, kad LR Prezidentas, vienasmeniškai ir subjektyviai nusprendęs neskirti manęs teisėju, nepaisė Konstitucijos, Teismų įstatyme ir TASO tvarkos apraše, bei PTAK darbo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų, tuo pažeisdamas Teisėjų atrankai keliamus sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir profesionalumo principus.
Taip pat konstatuotina, kad LR Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, nesilaikė iš Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų, tinkamai įgyvendinti jam Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus skiriant į pareigas Teisėjus.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad Teismų įstatymo 61 straipsnio 2 ir 3 dalyje, kaip ir 60 straipsnyje „Buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo teisė būti paskirtam teisėju“ įtvirtinta speciali teisė būti paskirtu teisėju.
Ši teisė suponuoja skirtingą pagrindą skirti ar neskirti buvusį teisėją į teisėjo pareigas. Šios procedūros negalima painioti su bendromis teisėjų skyrimo procedūromis. Todėl teigtina, kad nepaisyti Teismų įstatymo 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos teisės, Prezidentas gali tik tada, kai yra nustatytos ir faktais pagrįstos, mano, kaip buvusio teisėjo, ar ministro, ar viceministro nepriekaištingą reputaciją paneigiančios rimtos priežastys.
32. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Tai reiškia, kad sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais faktais ir galiojančiais teisės aktais.
Motyvuojant sprendimą nepagrįstais teiginiais „mečiau“ teisėjo darbą dėl politinio posto“, išsigalvotais, melagingais ir žeminančiais teiginiais „nesugebėsiu būti nešališkas ir atsakingai vykdyti apylinkės teismo teisėjo pareigų“ bei taikant išsigalvotą subjektyvų naujadarą „politinis atšalimas“, nesilaikyta konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus bei pažeidžia teisinės valstybės principą.
34. 2016 m. sutikdamas eiti VRM ministro pareigas, sprendimą priėmiau įvertinęs Teismų įstatyme įtvirtintą nuostatą, kuri leidžia grįžti į buvusias teisėjo pareigas. Dirbdamas ministru, o vėliau ir viceministru, nesudariau nei vienos pagrįstos priežasties LR Prezidentui suabejoti mano objektyvumu ir sąžiningumu. Todėl teigtina, kad mano, kaip buvusio teisėjo, neturinčio jokių mano reputaciją žeminančių veiksnių, teisėti lūkesčiai yra pažeisti.
35. LR Prezidento teiginiai, kad „mečiau teisėjo darbą dėl politinio posto“, „nesugebėsiu būti nešališkas ir atsakingai vykdyti apylinkės teismo teisėjo pareigų“, bei kad man reikia „politinio atšalimo“ yra niekiniai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir žeminantys mano sąžiningai ir garbingai dirbančio asmens garbę ir orumą, menkinantys mano turėtą ir puoselėtą aukštą profesionalaus teisininko reputaciją, paneigiantys mano, kaip skaidraus ir sąžiningo STT pareigūno ir teisėjo reputaciją“, – teigė E. Misiūnas
Šiandien, kovo 1 dieną, Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikiau skundą dėl Lietuvos Respublikos...
Posted by Eimutis Misiūnas on 2021 m. kovo 1 d., pirmadienis
Tuo metu prezidentas G. Nausėda pirmadienį žurnalistams kartojo, kad E. Misiūnas, pernai kandidatavęs su „valstiečių“ sąrašu į Seimą, nepagrįstai siekia iškart grįžti į teisėjo pareigas.
Praėjusią savaitę E. Misiūnas, praėjus beveik dviem mėnesiams po pirmojo kreipimosi, sulaukė raštiško neigiamo Prezidentūros atsakymo.
„Esu gavęs iš Prezidentūros raštą, kuriame informuoja, kad prezidentas turi tokią teisę ir ta teise pasinaudojo, iš principo nekomentuodamas žodžiu išsakytų priežasčių, tai yra, kad politinio atšalimo reikėtų ir taip toliau“, – BNS sakė E. Misiūnas.
Šiame Prezidentūros atsakyme, kurio kopiją turi ir BNS, rašoma, kad sprendimus dėl kreipimosi patarimo į Teisėjų tarybą ir teisėjo paskyrimo priima Prezidentas, tačiau jis „gali, bet neprivalo buvusį teisėją iš naujo skirti teisėju“.
Anot Prezidentūros, šalies vadovas, skirdamas teisėjus įvertina visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujasi viešuoju interesu.
„Atsakydami į Jūsų raštą informuojame, kad prašomu klausimu Respublikos Prezidento dekretas nebuvo priimtas“, – teigiama Prezidentūros kanceliarijos rašte.
Sausio gale BNS pateiktame atsakyme Prezidentūra teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“ neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.
E. Misiūnas kandidatavo į Seimą praėjusių metų rudenį „valstiečių“ sąraše.
Buvusio Vyriausybės nario teigimu, G. Nausėda, priimdamas sprendimą dėl jo paskyrimo, galėjo ir turėjo pasinaudoti Teisėjų atrankos komisijos pagalba, o to nepadaręs, pažeidė teisėjų atrankos tvarką.
Anot jo, tiek G. Nausėda, tiek prezidento teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė negalėjo teigti, kad jis, būdamas teisėju, nesugebės būti nešališkas ir atsakingai vykdyti pareigų ir dėl to, kad įstatymuose yra įtvirtintas teisėjo nušalinimo ir nusišalinimo institutas, jei dėl jo objektyvumo kyla abejonių.
E. Misiūnas taip pat pabrėžė, kad priimdamas sprendimą dėl teisėjo statuso neatnaujinimo, prezidentas „negalėjo ištraukti naujadaro“ – politinio atšalimo.
„Teismų įstatyme yra numatyta speciali norma, kad teisėjas gali grįžti į buvusias savo pareigas dvejų metų laikotarpyje ir pasakyti tokią išgalvotą priežastį, nesaistant jokiais argumentais ir nesivadovaujant jokiomis teisės normomis, tik vienintele teise, kad prezidentas turi teisę neskirti, tai čia sakyčiau neteisingas požiūris ir neteisingas Konstitucijos penktojo straipsnio, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, požiūriu“, – BNS teigė buvęs teisėjas.
Jis tikino, kad nematytų problemos tame, jei G. Nausėda norėtų įvesti naują politinio neutralumo standartą valstybės valdyme ar inicijuotų įstatymų pataisas, kurios garantuotų, kad svarbių pareigų neužimtų politiškai angažuoti žmonės. Tačiau toks standartas turėtų būti taikomas visiems naujai skiriamiems pareigūnams.
Jo tvirtinimu, šiuo metu prezidentas individualiai taiko atšalimo terminą – jo nereikėjo į teisėjus grįžusiam buvusiam generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, ambasadoriumi Kanadoje tapusiam buvusiam užsienio reikalų viceministrui Dariui Skusevičiui, nereikia ir G. Nausėdos patarėjui Simonui Krėpštai, svarstant dėl galimos jo kandidatūros į Lietuvos Banko vadovo pareigas.
Jis sakė manantis, kad turi pakankamai teisinių argumentų tam, kad Vilniaus apygardos teismas priimtų jo skundą ir, vėliau, jam palankų sprendimą. Tačiau, jei nepavyktų to pasiekti, neatmetė galimybės kreiptis su individualiu skundu ir į Konstitucinį Teismą.
Pirmadienį Kaune kalbėdamas su žurnalistais prezidentas teigė neskiriantis E. Misiūno teisėju, nes jis dalyvavo rinkimuose kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų kandidatas.
„Man atrodo, jau šioje vietoje yra pakankamai akivaizdu, kad ponas Eimutis Misiūnas dalyvavo rinkimuose ne kaip savarankiškas kandidatas, o labai aiškiai išreiškė save, kaip vienos politinės partijos kandidatas. Ir pretenduoti iš karto į teisėjo poziciją, man atrodo, yra ne visiškai pagrįsta, bent tai atrodo šitaip mums“, – teigė G. Nausėda.
Jis sakė negalintis „tiesiai atsakyti į klausimą“, ar Prezidentūra jau pateikė atsakymą į buvusio viceministro prašymą.
„Žinoma, jis turi teisę ginti savo poziciją, ginti savo interesus teisme ir jeigu jis manys tikslingu tai daryti, jis tai ir padarys. Mes padarėme tai, ką mes turėjome padaryti“, – sakė šalies vadovas.
E. Misiūnas nuo 2016 metų gruodžio iki 2019-ųjų vasaros premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, tačiau atnaujinus valdančiąją koaliciją jo pareigas perėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
2019-ųjų spalį E. Misiūnas tapo krašto apsaugos viceministru, prieš tai mėnesį jis dirbo ministro Raimundo Karoblio patarėju.
Prieš tapdamas ministru E. Misiūnas metus dirbo teisėju Vilniaus apylinkės teisme.
Iki tapdamas teisėju, E. Misiūnas yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstė tuometinėje Policijos akademijoje.
