Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc. didinti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas apatines ir viršutines pareiginės algos koeficientų ribas, vadinamąsias „šakutes“, šioms grupėms: institutų direktoriams, mokslo sekretoriams, taip pat vyriausiems, vyresniesiems, jaunesniesiems mokslo darbuotojams, mokslo darbuotojams, tyrėjams, mokslininkams stažuotojams.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai atlyginimai jiems išaugtų 13 procentų.
Numatyta, kad tam biudžete prireiks apie 3,1 mln. eurų.
ŠMSM pabrėžia, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra „pernelyg maži ir nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje“, o nuo 2009-ųjų įstrigę mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai didėti pradėjo tik 2017-aisiais, tam buvo skirta 3,1 mln. eurų.
Pasak ministerijos, sparčiai didėjant visų sektorių darbuotojų atlyginimams Lietuvoje, akademinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas nėra pakankamas.
„Dėl nekonkurencingų atlyginimų dėstytojo bei mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka. Maži atlyginimai yra viena iš priežasčių, stabdančių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinę pažangą“, – pažymi ministerija.
ŠMSM duomenimis, 2018-aisiais įtvirtinus stabilų darbo užmokesčio augimą, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai padidinti vidutiniškai 20 proc., 2019-aisiais – dar vidutiniškai 16 proc., 2020-aisiais – dešimtadaliu. Pernai asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų algoms skirta dar 5,2 mln. eurų, šiemet akademinių ir neakademinių darbuotojų atlyginimai pakelti vidutiniškai 12,5 procento.
Pasiūlymui dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, jis įsigaliotų nuo 2023-iųjų sausio 1-osios.