Žurnalas „Reitingai“ šiemet ištyrė Lietuvos pedagogų atlyginimų vidurkius, apžvelgdami, kuriose šalies savivaldybėse mokytojai vidutiniškai uždirba daugiausiai, o kuriose – mažiausiai. Iš žurnalo pateiktų skaičių matyti, kad pakankamą darbo užmokestį Lietuvoje gauna tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokyklų pedagogai, dalis Šiaulių ir Panevėžio mokyklų mokytojai.
Didžiausi atlyginimai – sostinėje
Mažiausi atlyginimai (pagal gimnazijas, progimnazijas, pagrindines ir pradines mokyklas) užfiksuoti Kauno raj. Garliavos Jonučių gimnazijoje (503,22 euro „ant popieriaus“), Šalčininkų raj. Poškonių pagrindinėje mokykloje (547,57 euro), Ukmergės Pašilės progimnazijoje (698,61 euro) bei Mažeikių raj. Žemalės pradinėje mokykloje (646,87 euro).
Didžiausi atlyginimai (pagal gimnazijas, progimnazijas, pagrindines ir pradines mokyklas) – Vilniaus Gabijos gimnazijoje (1381,29 euro „ant popieriaus“), Vilniaus A. Puškino mokykloje (1232 euro), Vilniaus M. Mažvydo progimnazijoje (1331,5 euro) bei Vilniaus „Vyturio“ pradinėje mokykloje (1268,59 euro).
Tiesa, teigti, kad mokytojai geriausiai gyvena būtent sostinėje, nebūtų visai tikslu, mat ir čia esama reikšmingų skirtumų. Palyginimui, Vilniaus S. Nėries mokytojų uždarbio vidurkis sudaro 942,71 euro „ant popieriaus“, o Vilniaus Gabijos gimnazijoje – 1381,29 euro „ant popieriaus“. Dviejų gimnazijų darbuotojų atlyginimų vidurkius skiria beveik 440 eurų.
Vis dėlto didžiausią skirtumą „Reitingai“ užfiksavo Kauno rajone. Kauno raj. Garliavos J. Lukšos gimnazijos darbuotojų atlyginimų vidurkis, neatskaičius mokesčių, – 1141,26 euro, o Garliavos Jonučių gimnazijoje – 503,22 euro.
Reikšmingi skirtumai fiksuojami ir Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Tauragės rajone, kur mokytojų atlyginimų vidurkiai įvairiose progimnazijose skiriasi 380–480 eurų.
„Prestižinė“ profesija
Viena iš 2018 metais išrinktų „Idėjų Lietuvai“ – „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“. Tačiau, pristatydama žurnalo „Reitingai“ sudarytą mokytojų atlyginimų vidurkių analizę, žurnalo žurnalistė Jonė Kučinskaitė abejojo, ar tai įmanoma pasiekti.
„Kalbėti apie tai, kad mokytojo profesija taps prestižine jau 2025 metais, tai toli gražu, nes dauguma mokytojų į rankas gauna nuo 500 iki 600 eurų“, – žurnalistams kalbėjo J. Kučinskaitė.
Jai antrino ir „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, pastebėjęs, kad absoliuti dauguma Lietuvos pedagogų uždirba kur kas mažiau nei 800 eurų „į rankas“.
„Mokytojams entuziazmas dingsta, jie niekaip nėra skatinami. Algos kokios? Lietuvoje 27 proc. mokytojų gauna algas, didesnes nei 800 eurų „į rankas“, visi kiti gauna mažesnes algas. Kai kurie gauna 500 eurų, kai kurie – 430 eurų“, – sakė G. Sarafinas.
Savo ruožtu, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad mokytojų atlyginimų skirtumai greičiausiai išliks visada, mat jie priklauso nuo nevienodo pedagogų krūvio ir darbo sąlygų.
„Dėl to tos pačios kategorijos mokytojas kartais gali uždirbti šiek tiek kitokį atlyginimą. Bet principas yra toks, kad tos pačios kategorijos mokytojas, dirbdamas tuo pačiu krūviu ir tokiu pat sudėtingumu, turi gauti vienodą atlyginimą, jis neturėtų bent kiek ženkliau skirtis. Bendra tendencija, kad augtų darbo užmokestis. Tikrai be galo svarbu yra, tai yra prioritetinis uždavinys“, – tv3.lt kalbėjo A. Monkevičius.
Iki 2020 metų – 1000 eurų
Pernai buvusi švietimo ir mokslo ministrė iškėlė tikslą, kad iki 2020 metų mokytojai gautų ne mažiau nei 1000 eurų atlyginimą „ant popieriaus“. Praėjusių metų pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) įvedė etatinį mokytojų apmokėjimą, sukėlusį didelį pedagogų bendruomenės pasipiktinimą ir masinį streiką.
Naujasis ministras A. Monkevičius patikina – jis neatsisako tikslo iki kitų metų pasiekti, kad pedagogų atlyginimų vidurkis kiltų iki 1000 eurų, neatskaičius mokesčių. Tam ministerija numatė kelias konkrečias priemones.
„Pirmiausiai, yra atskiru pilotiniu projektu finansuojamos mokytojų galimybės įgyti papildomas naujas kompetencijas ir kvalifikacijas, ypač gamtos, matematikos mokytojams. Tam būtų papildomas finansavimas, kad mokytojas galėtų pasinaudoti tuo, kad būtų saugesnis, turėtų didesnį krūvį“, – tv3.lt kalbėjo A. Monkevičius.
Be to, mokytojams bus suteikiama galimybė įgyti naują kvalifikaciją ir papildomai dirbti mokykloje, jei ten reikia švietimo pagalbos specialistų, specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų, konsultantų.
„Galiausiai, yra numatytas darbo užmokesčio didinimas per koeficientą mokytojų. Šiemet dar 14 mln. eurų bus skirta nuo rugsėjo mėnesio per etatinio apmokėjimo sistemą, bandant derinti krūvio klausimą ir darbo užmokestį. O nuo kitų metų yra numatyta visiems mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams, mokslininkams atlyginimą didinti nemažiau 10 proc. per koeficientą. O ikimokyklinio ugdymo pedagogams – kitąmet bus 15 proc. didinami atlyginimai“, – sakė ministras.
Ministerijos skaičiavimu, tam iš viso prireiks 100 mln. eurų. Papildomai ŠMSM planuoja mokyklų tinklo pertvarką.
„Šiuo metu savivaldybės turi 2016–2020 metų tinklo pertvarkos strateginį planą, kurį turėtų atnaujinti. Su kiekviena savivaldybe norime peržiūrėti esamą planą, esamą situaciją ir kartu padirbėti su nauju planu, kad kuo greičiau įveiktume tas problemas, kurios susijusios su neracionaliu, neoptimaliu tinklu, kuomet yra neefektyviai panaudojamos lėšos ir nuo to nukenčia vaikai.
Yra jungtinės mokyklos modelis – atskirose teritorijose toje pačioje seniūnijoje veikianti mokykla gali turėti žemesnės pakopos savo padalinius, kaip vienas juridinis asmuo, turėti bendrą administraciją, mokytojus“, – pridūrė A. Monkevičius.
2018 metų pabaigoje vidutinis atlyginimas Lietuvoje „ant popieriaus“ buvo 970,3 euro.
