A. Monkevičius

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį dalyvavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje, kur kartu su švietimo eksperte Vilija Targamadze ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku aiškinosi pasiruošimą netrukus prasidėsiančiam ugdymo procesui.

Nors jau aišku, kad šiuos mokslo metus moksleiviai sutiks ne namuose, o mokyklų suoluose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina mokyklas ruoštis nuotoliniam ugdymui. Mokyklos skatinamos pasiruošti planus, kaip turėtų elgtis bendruomenėje užfiksavus Covid-19 atvejų, taip pat mokytojams perkami kompiuteriai, jie mokomi dirbti nuotoliniu būdu. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad dėl koronaviruso situacijos bus sugriežtintos taisyklės mokyklose ir jau parengtos rekomendacijos. Pasak ministro, mokiniai turės mokytis vienoje klasėje, kad nesimaišytų srautai, o po mokyklos koridorius mokiniai vaikščioti turės su apsauginėmis veido kaukėmis.  „Ar jie nori, ar nenori (vaikų tėvai – aut. past), ne tai yra svarbu. Svarbu tai, ką sako specialistai ir epidemiologai.

Švietimo, sporto ir mokslo ministras Algirdas  Monkevičius lankėsi Vilniaus Šeškinės mokykloje ir Vilniaus Gabijos gimnazijoje, kur su mokyklų vadovais aptarė jų pasirengimą artėjantiems mokslo metams bei iškylančias problemas. Ministro teigimu, įgyvendinti visas epidemiologų rekomendacijas bus sudėtinga, tačiau mokyklos tam ruošiasi ir šiuo metu jis situaciją vertina teigiamai.

Moksleiviams rengiantis nuo kitos savaitės grįžti į klases, ministerijos rengia planus, kaip mokyklos turės reaguoti į Covid-19 atvejus savo viduje. Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ramina, kad tokiu atveju mokyklos nebūtų uždaromos, užtektų izoliuoti pavienes klases.

Mokyklos jau ruošiasi naujiems mokslo metams. Ugdymas vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, tačiau laikantis didesnių saugumo reikalavimų. Mokyklų vadovai pripažįsta, kad dalis mokytojų yra nepatenkinti grįžimu į klases, o vaikai ir lieka vaikais, todėl laikytis saugumo taisyklių jiems gali būti sunku. „Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. ugdymas vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, tačiau laikantis didesnių saugumo sąlygų.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį buvo kalbama, kad mokyklos jau ruošiasi naujiems mokslo metams. Nauji mokslo metai prasidės rugsėjo 1-ąją ir pamokos vyks įprastu būdu mokyklose. O virusui išplitus rengiamasi taikyti lokalias priemones. Ministerija rengia ir 3 scenarijus, kaip prireikus suvaldyti ugdymo įstaigoje išplitusį virusą. „Rugsėjo 1 dieną mokslo metai prasidės kontaktiniu tiesioginiu būdu.

Mokslo metai Lietuvoje prasidės laiku, rugsėjo pirmąją. Ištisus pusę metų klasėse nesėdėję moksleiviai turės vėl pratintis prie įprastinių pamokų ir naujų higienos reikalavimų. Visgi, mokyklos ruošiasi ir galimiems koronaviruso protrūkiams, kurių metu gali tekti užsidaryti ir vėl mokyti vaikus nuotoliniu būdu. Tiesa, ar tam tinkamai apsiruošta, dalis abejoja. Vilniaus Simono Daukanto progimnazija jau ruošiasi artėjantiems mokslo metams.

Ką jūs veikėte prieš ketverius metus? Nenuostabu, jei nepamenate, ir man sunku prisiminti. O ką jums žadėjo prieš ketverius metus? Tikėtina, tai irgi užsimiršo. Ir kaip visgi patogu, kad užsimiršo, nes kai kurie politikai nepraleisdami progos tuo naudojasi rinkėjams ant lėkštelės kaip naują patiekalą siūlydami vakarykščius pietus. Net ne juos, dar blogiau – bando naujose rinkimų programose įbrukti tai, ką žadėjo įgyvendinti prieš ketverius metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras paskelbė, kad nuotoliniu būdu besimokantys moksleiviai galėtų dviem savaitėms grįžti į mokyklas. Mokiniai ir mokytojai šį sprendimą vertina nevienareikšmiškai. Vieni džiaugiasi galimybe gauti bent kiek gyvų pamokų, kurių nesugeba atstoti nuotolinis mokymasis, kiti įspėja – grįžimas į mokyklos suolą įneš tik dar daugiau papildomos sumaišties ir rizikos susirgti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad ministerija rengiasi tiek visuotiniam vaikų priėmimui į darželius, tiek ir galimam vėlesniam mokinių grįžimui į bendrojo ugdymo mokyklas. Pasak ministro, dėl to nuolat bendraujama su sveikatos apsaugos specialistais, iš kurių gaunamos rekomendacijas, kokios priemonės ir kaip jos turėtų būti vykdomos saugant vaikų ir ugdymo įstaigų darbuotojų sveikatą, rašoma pranešime.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui paskelbus, kad dėl karantino šiemet mokslo metai bus trumpinami, Lietuvos tėvų forumo (LTF) nariai teigė, kad dauguma mokytojų, moksleivių ir tėvų apsidžiaugė šiuo dalyku, tačiau ne visiems ši žinia džiugi. Kai kurios mokyklos puikiai organizuoja nuotolinį ugdymo procesą, kai kurie mokiniai atrado erdvę kūrybiškumui atsiverti, todėl tolimesnei ugdymo kokybei mokslo metų trumpinimas gali turėti nemažai reikšmės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo rugsėjo jungti dalį profesinio mokymo įstaigų su paprastomis mokyklomis, kitoms su mokyklomis siūloma sudaryti jungtinės veiklos sutartis dėl bendrojo ugdymo programos. Kaip informavo ministras Algirdas Monkevičius, tai daroma tęsiant 2018-aisiais inicijuotą profesinių mokymo įstaigų tinklo pertvarką.

Kasmet daugelis abiturientų suka galvas, kokias studijas pasirinkti ir kokia kryptimi pasukti savo gyvenimą. Kol vieniems apsisprendimą palengvina senos svajonės, talentai, šeima ar draugai, kiti apsisprendžia išgirdę ministro pažadą, kad jų studijos bus finansuojamos. Vis dėlto panašu, kad tai tebuvo pažadas, nes ministro žodžiais patikėję pirmakursiai už studijas tebemoka patys.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas praeiviams Vilniuje trečiadienį dalino šimtus aukštojo mokslo baigimo diplomų. Taip universitetas protestavo dėl per mažų Vyriausybės išlaidų aukštajam mokslui ir palaikydami netrukus vyksiantį pedagogų protestą. VU savo protesto akciją pavadino „Diplomas už Ačių“, taip pašiepdami buvusios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pagarsėjusią rašybos klaidą rinkimų kampanijos lankstinukuose.

Prie ketvirtadienį dvi valandas streikuosiančių pedagogų jungiasi ir ikimokyklinio ugdymo specialistai bei aukštųjų mokyklų pedagogai. Jei Vyriausybė nesiims didinti išlaidų švietimui, pedagogai žada stabdyti ugdymo procesą, todėl darželinukai, moksleiviai ir studentai būtų priversti likti namuose. Tėvai ir vaikai dėl to jaučiasi nuskriausti. Dalis Lietuvos švietimo profsąjungų ketvirtadienį, lapkričio 28-ąją, nuo 8 val. iki 10 val.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Kalbos dėl mokytojų valandinio atlyginimo yra uždanga nuo realių problemų, teigia konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „Mes galime pakelti valandinį atlyginimą 5, 15 procentų, tačiau jeigu 75 proc. Lietuvos mokytojai neturi viso etato... Jeigu nesugebam padaryt, kad žmonės turėtų pilną etatą, tai tu kelk tą valandinį, kiek tik nori – reali alga jiems didės labai minimaliai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

Pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pozicija dėl mokytojų algų didinimo pasidarė reiklesnė, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Profsąjunga dar kartą patikslino savo poziciją. Tiesa, jų pozicija pasidarė reiklesnė, jie aukščiau tą kartelę pabandė pakelti. Tai yra suprantama“, – žurnalistams vykstant deryboms su profsąjunga sakė A. Monkevičius.

Neproduktyvu vesti pamokas tokiomis oro sąlygomis, patvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau jis pabrėžia – mokyklos turėtų ne užsidaryti, o toliau stengtis įgyvendinti ugdymo planą kūrybiškai, nebūtinai dėstant įprastas pamokas, o organizuojant ekskursijas. Porą savaičių iš eilės besitęsiant karščiams, A. Monkevičius pirmadienį su mokyklų ir tėvų bendruomene aptarė ugdymo galimybes per karščius. „Ugdymo planai tvirtinami dviem metams.

Pamažu vis garsiau girdimos kalbos apie nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje – apie tai užsimena ir švietimo, mokslo ir sporto ministras, ir Seimo pirmininkas. Metai nemokamų studijų Lietuvai kainuos kiek daugiau nei 12 mln. eurų. Aukštojo mokslo atstovai, nors ir palaiko nemokamą aukštąjį mokslą, kelia daug klausimų dėl to, kaip veiks sistema.

Šiemet priėmimui į pirmos pakopos (bakalauro) pedagogines studijas numatytos 465 valstybės finansuojamos vietos – 150 daugiau nei pernai. „Mums tikrai trūksta matematikos, gamtos mokslų naujos kartos mokytojų. Be abejonės, reikia rūpintis ir dabartinių mokytojų kvalifikacija. Rengdami mokytojus tariamės su jų rengimo centrais, kad būtų kiek galima daugiau priimta į dalykininkų programas pirmiausia matematikos ir gamtos mokslų“, – BNS teigė švietimo ministras Algirdas Monkevičius.

Termometro stulpeliui sparčiai kylant aukštyn, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai prailginus mokslo metus, Naujosios Akmenės moksleiviai vienijasi ir reikalauja per karščius trumpinti pamokas. Ministerija ne tik neprieštarauja tokiam žingsniui, bet ir jį skatina. Praėję mokslo metai buvo dešimčia mokslo dienų ilgesni nei užpernai, 2018–2019 mokslo metais pridėtos dar penkios papildomos mokymosi dienos.

Nepaisant pernai įgyvendintos pedagogų atlyginimo pertvarkos, mokytojų algos ne tik smarkiai skiriasi priklausomai nuo savivaldybių, bet ir yra itin mažos. Pasirodo, kad 800 eurų ir daugiau „į rankas“ uždirba 27–28 proc. šalies pedagogų, o visi kiti – mažiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina neatsisakęs užbrėžto tikslo reikšmingai didinti pedagogų algas iki kitų metų ir paaiškina, kokiomis priemonėmis to sieks.

Švietimo ir mokslo ministerija svarstys keisti mokyklų finansavimo modelį, kad būtų galima neskirti finansavimo silpnoms, mažai vaikų turinčioms regionų mokykloms, teigia ministras Algirdas Monkevičius. Jis sutinka, jog kasmet pasigirstanti vieša kritika dėl moksleivių nepažangumo ir neefektyviai panaudojamų lėšų mažose mokyklose, yra teisinga. „Tai yra dalykai, kurie kaupėsi labai daug metų, tačiau dabar numatomos priemonės turi sparčiai padėti tą įveikti.

Lietuvoje rengiamasi kurti tinklą mokyklų, kurios galėtų priimti į Lietuvą grįžtančių lietuvių vaikus. Šiuo metu dešimtyje Lietuvos savivaldybių atrinkta 21 mokykla, priklausysianti šiam tinklui. Jų atstovai pirmadienį Kaune susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu ir švietimo ministru Algirdu Monkevičiumi. „Ta 21 mokykla yra atrinkta kaip geriausios mokyklos, kurios turi daugiausiai patirties“, – žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Pataisytame valstybės studijų finansavimo plane bus numatyta daugiau nemokamų vietų tiksliųjų mokslų studijų programose ir gydytojams rezidentams, žada švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Šiandien, atrodo, radome tokią dermę, konsensusą“, – penktadienį po pasitarimo su kitais ministrais sakė A. Monkevičius.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius trečiadienį pranešė pašalinęs didelę dalį pavaldžiose įstaigose audito metu nustatytų trūkumų ir patvirtino dėl pažeidimų neketinantis atleisti nė vieno žmogaus. „Daugelį dalykų mes jau esame išsprendę“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras. Jis teigė paprašęs auditorių informuoti, „jeigu reikėtų spręsti dėl bet kokio personalijos fakto“. „To man iki šiol nieks nepateikė“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Kylančias moksleivių elgesio problemas mokytojams galėtų padėti spręsti mokytojų padėjėjai, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Interviu naujienų portalo delfi.lt laidai „Dėmesio centre“ ministras ketvirtadienį pripažino, kad klasės, kuriose yra iki 30 moksleivių, yra per didelės, kad moksleivius, ypač 13-15 metų paauglius galėtų suvaldyti vienas mokytojas. „Dirbti su tokia klase jam jau sunku.

  Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad mokytojų atlyginimai turi būti 20 arba 30 proc. didesni nei vidutinė alga šalyje.   Antradienį susitikęs su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiu Andriumi Navicku ministras teigė, kad pedagogų algų klausimas bus aptartas penktadienį Vyriausybėje, kur posėdžiaus darbo grupė dėl viešojo sektoriaus finansavimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šią savaitę pradeda susitikimus su švietimo profesinėmis sąjungomis. Antradienį naujasis ministras susitiks su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku, kiek vėliau antradienį numatyti susitikimai ir su Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininku Ramūnu Znutu, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininku Kęstučiu Jukniu.

Naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako įkalbėjęs sutuoktinę, dirbusią vienoje iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldžių įstaigų, išeiti iš darbo. Ministras sakė šitaip norįs išvengti interesų konfliktų regimybės. Jovita Monkevičienė dirba Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) Pedagogų vertinimo skyriaus vedėja, ji yra buvusi šios įstaigos viešųjų pirkimų komisijos nare. Iki 2016 metų ji yra dirbusi Ugdymo plėtotės centre.

Švietimo ministru antradienį paskirtas ir priesaiką Seime davęs akademikas Algirdas Monkevičius sugrįš į jau pažįstamą kabinetą – mokytojas iš Rietavo ankstesnėse Vyriausybėse daugiau nei ketverius metus užėmė ministro pareigas. Laisvai žemaičiuojantis 62 metų socialinių mokslų daktaras poste pakeis Jurgitą Petrauskienę, prieš mėnesį atleistą neslopstant įtampai dėl mokytojų streikų.

Į švietimo, mokslo ir sporto ministrus siūlomas Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius sako neturįs didelio asmeninio intereso jau ketvirtą kartą vadovauti ministerijai. Jis teigia sulaukęs įtikinamo premjero Sauliaus Skvernelio prašymo padėti dabartinėje sudėtingoje situacijoje.

Krikščionių partija VRK registravo kandidatų Seimo rinkimams sąrašą, kurio lyderiais yra partijos pirmininkas, ekspremjeras dr. Gediminas Vagnorius, buvęs švietimo ministras, MRU Fakulteto dekanas dr. Algirdas Monkevičius, Frakcijos Seime seniūnas dr. Vidmantas Žiemelis, VDU prorektorius  prof. Arvydas Šaltenis. Krikščionių partija savo kandidatus kelia 51 vienmandatėje apygardoje.

Nuo šių metų pasikeitus kai kurioms Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo nuostatoms prognozuojama, kad pinigų iš rėmėjų partijos surinks gerokai mažiau. Naujoji tvarka ne tik uždraudė priimti aukas iš juridinių asmenų, bet ir per pusę sumažino fizinių asmenų aukos dydį. Fizinio asmens auka negali viršyti 21 tūkst. 750 litų ir 10 proc. deklaruotų metinių pajamų. Atsirado ir daugiau apribojimų.