Anot ministerijos, jis apims laikotarpį iki 2023-ųjų. Pažymima, jog matematikos pasiekimų gerinimo veiksmai nuosekliai apims visas ugdymo pakopas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo.
„Jo pagrindinis siekis – padėti kiekvienam vaikui, mokiniui patirti sėkmę mokantis matematikos, o mokytojui – mokant matematikos, užtikrinant matematikos mokymui ir mokymuisi būtinas sąlygas bei akcentuojant gebėjimų stiprinimą“, – pirmadienį žurnalistams pasakojo J. Šiugždienienė.
Anot jos, ministerija, rengdama planą konsultavosi su ekspertais ir atliko nepakankamų matematikos mokymosi pasiekimų vertinimą.
Atsakydama į klausimą, kas mokiniams trukdo siekti geresnių matematikos rezultatų, ministrė išskyrė 4 pagrindines sritis.
„Pirmiausia, mažai dėmesio bendrojo ugdymo programose [skiriama] samprotavimui, mąstymo gebėjimų stiprinimui. Mūsų fokusas – didesnės rutininės užduotys. Kita svarbi priežastis – mokytojams ir mokiniams trūksta pagalbos matematikos srityje. Metodinės lyderystės ir priemonių pasirinkimo, kokybiškų užduočių. Tai čia tikrai yra ką veikti šioje srityje.
Trečia priežastis, kurią norėčiau įvardinti – silpnas matematikos dalyko mokymo mokslo potencialas. Mes turime labai mažai mokslininkų Lietuvoje, kurie gilintųsi į matematikos didaktiką, matematikos mokymą. Tokius mokslininkus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o tai reiškia, kad mums trūksta tyrimų šioje srityje. Mums taip pat trūksta ir dėstytojų, kurie galėtų ruošti būsimus matematikus. Ketvirta priežastis – pasiekimų vertinimo sistemai trūksta nuoseklumo. Vertinimo sistemai turime skirti žymiai daugiau dėmesio“, – pažymėjo J. Šiugždinienė.
Anot jos, privalu daugiau dėmesio skirti matematiniam mąstymui, kad mokiniai įgustų ne tik atlikti mechaninius veiksmu, bet ir ugdytųsi gilesnius samprotavimo gebėjimus.
„Tam reikia nuo pirmos klasės tinkamai pritaikyti užduotis, mokymo priemones, suteikti mokytojams galimybę įgyti reikalingų kompetencijų, nacionaliniu lygiu stebėti mokymą ir esant poreikiui koreguoti matematikos ugdymo turinį“, – sako ministrė.
Kad mokiniai jau dabar geriau išmoktų matematiką, anot jos, daug dirba tiek ministerija, tiek mokyklos, savivaldybės ir aukštosios mokyklos.
„Tai šiuo atveju savo plane mes fokusuojamės daugiau į ministerijos veiksmus, ką ministerija turi nuveikti tam, kad matematikos mokymosi sąlygos gerėtų ir mūsų mokiniai galėtų patirti sėkmę“, – nurodo ji.
Tam, kad gerėtų matematikos mokymas, vyksta papildomos pamokos matematikai. Praeitais metais įvestas ir šiemet paankstintas elektroninis matematikos bandomasis žinių patikrinimas, kuris padės nustatyti galimas spragas ir geriau pasirengti brandos egzaminui. Taip pat vyks ir matematikos pagrindinio ugdymo pasekmių patikrinimo bandomasis testas dešimtokams.
Penkios kryptys
Viceministras R. Skaudžius pristatė 5 kryptis, kuriomis planuojama stiprinti matematikos mokymą.
Pirmoji – pagalba mokytojui.
„Aiškiai girdime indikacijas, kad mokytojai nori ne bendrų didaktikos ar dalykinių mokymų, bet skirtų specializuotam matematikos mokymui. Iki vasaros pradžios startuos nacionalinė programa mokytojams, kur pedagogų rengimo centrai, kartu su tarptautiniais partneriais siūlys atnaujinti ir sustiprinti žinias, skirtas išskirtinai matematikos mokymui“, – nurodo jis.
Numatyta, kad kvalifikaciją pagal parengtas programas mokymuose galės tobulinti ne mažiau nei 70 proc. visų matematikos ir pradinių klasių mokytojų.
„Pastaruoju metu matematikos mokytojams labai stigo specializuotų dalykinių mokymų. Šios programos užpildys spragą ir mokytojai galės atnaujinti savo kompetencijas, pvz., kaip dirbti su skirtingų mokymosi poreikių turinčiais vaikais, kaip nuo 1 klasės ugdyti matematikos aukštesniuosius mąstymo gebėjimus“, – teigia viceministras.
Pavasarį startuos Nacionalinės švietimo agentūros teikiamos individualios konsultacijos mokytojams dėl naujųjų programų įgyvendinimo. Tai bus vieno langelio principu teikiama pagalba mokytojui.
Ir toliau bus skiriamos tikslinės stipendijos matematikos pedagogikos studijas pasirinkusiems studentams.
Antroji sritis apims naujas priemones matematikai mokyti.
Numatyta parengti naujų skaitmeninių mokymo priemonių, užduočių rinkinius, skirtus labiausiai probleminėms sritims, pavyzdžiui., matematiniam samprotavimui arba statistiniam raštingumui, ugdyti. Užduotis bus patogu naudoti, jos bus suskirstytos pagal įvairius požymius, pvz., pasiekimų lygį arba pasiekimų sritį, todėl mokytojai galės pasirinkti savo mokiniams tinkamiausias užduotis.
Bus sukurtos vaizdo pamokos įvairioms matematikos temoms mokytis, pvz., apie plokštumos ir erdvės geometriją, vektorius, trigonometriją ir kt., dalis jų - su vertimu į gestų kalbą.
Planuojama organizuoti mokymus matematikos vadovėlių ir uždavinynų rengėjams, persvarstyti vadovėlių recenzavimo ir vertinimo tvarką, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus recenzentams.
Trečioji – matematikos mokymo(si) sąlygų gerinimas ir pamokų skaičiaus didinimas
Atnaujinus bendrąją matematikos programą, kuri bus įgyvendinama nuo 2023 m. rugsėjo, jau pradinėse klasėse bus mokoma matematinio samprotavimo. Programa sudaro galimybę kiekvienam mokiniui ugdytis matematinį raštingumą – gebėjimą matematiškai samprotauti ir taikyti įgytas kompetencijas sprendžiant įvairias, aktualias, realias ir suprantamas problemas.
„Daugėja matematikai skiriamų valandų skaičius. Trečioje klasėje nuo 2023–2024 m. m. didinamas matematikai skirtų pamokų skaičius nuo dabartinių 4 iki 5 savaitinių pamokų – jų bus tiek, kiek ir antroje bei ketvirtoje klasėje. Dešimtoje klasėje papildoma šio dalyko pamoka skiriama jau nuo 2021 m. Nuo kitų mokslo metų III–IV gimnazijos klasėje taip pat daugėja matematikai skirtų valandų mokiniams, pasirinkusiems mokytis matematikos tiek išplėstiniu, tiek bendruoju kursu.
Dar labiau stiprės dėmesys ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui, bus siekiama, kad kuo daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų lankytų švietimo įstaigas – ypač vaikai iš pažeidžiamos socialinės, kultūrinės ir ekonominės aplinkos. Kaip nustatė matematikos pasiekimų analizę atlikę ekspertai, vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme daro įtaką geresniems matematikos pasiekimams 4 klasėje ir vėliau, sulaukus penkiolikos metų. Kad būtų kuo daugiau vaikų nuo trejų metų pritraukta į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, numatyta skirti papildomą finansavimą savivaldybėms.
Daugės mokymo pagalbos spragų turintiems mokiniams. Nuo rugsėjo numatomos papildomos konsultacijos penktokams, I ir III klasės gimnazistams, kurie šį pavasarį laikydami pasiekimų patikrinimus nepasieks patenkinamo lygio. Tam numatytos ir papildomos lėšos, jos pasieks savivaldybes.
Be kita ko, bus keičiamos ir pasiekimų patikrinimų užduočių rengimo procedūros pereinant prie dviejų metų trukmės ciklo, kad užduotys būtų kuo tiksliau parengtos ir patikrinimai geriau atspindėtų mokinių pasiektą lygį“, – rašoma ministerijos pranešime.
Paskutinioji sritis – mokslininkų indėlis,
Tam, kad ugdymo turinys būtų grįstas mokslinėmis įžvalgomis, būtini matematikos mokymą analizuojantys tyrimai. Mokslininkai talkins atlikdami matematikos mokymo analizę, padės tobulinti ugdymo procesą ir priemones, kad vaikams būtų sukurtos kuo geresnės sąlygos mokytis, suprasti sudėtingesnes temas, formuoti matematinių žinių sistemą.
2022-aisiais vykusio matematikos egzamino neišlaikė 5,2 tūkst. iš 14,5 tūkst. moksleivių: apie 35 procentus. Tai – blogiausias rezultatas per pastaruosius metus.
Ministrė yra pažymėjusi, jog prastų matematinių gebėjimų priežastys yra gilios ir kompleksinės.
